Ši programa skirta pradedantiesiems arba norintiems įgyti buhalterinės apskaitos pagrindų žinias ir dirbantiems buhalteriams, apskaitininkams, norintiems įgyti trūkstamų žinių ir jas pagilinti.
Kursuose nagrinėjamos tokios temos:
- apskaitos informacija
- bendrieji apskaitos principai
- apskaitos reglamentavimas
- turtas ir nuosavybė apskaitoje
- ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtaka apskaitos lygybei
- dvejybinis įrašas, sąskaitų korespondencija, sąskaitų planas
- apskaitos rezultatas ir apskaitos ciklo užbaigimas
- atsargų apskaita
- piniginio turto apskaita
- ilgalaikio turto apskaita
- nuosavo kapitalo apskaita
- įsipareigojimų apskaita
- pajamų ir sąnaudų apskaita
- finansinių ataskaitų rinkinys
- Lietuvos Respublikos mokesčių sistema
Mokymų programa „Apskaitos pagrindai“ skirta suteikti dalyviams esmines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus atlikti pagrindines apskaitos funkcijas, leidžiančias tvarkyti finansinę apskaitą ir sudaryti bei suprasti finansines ataskaitas. Dalyviai susipažins su apskaitos samprata, tikslais, reglamentavimu, pagrindine apskaitos lygybe bei apskaitos elementais.
Programoje nagrinėjami turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo, pajamų ir sąnaudų apskaitos metodai, taip pat darbo užmokesčio apskaičiavimas ir finansinių ataskaitų sudarymas.
Apskaitos Informacija ir Jos Reikalavimai
Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo.
Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis.
- Kas yra apskaita?
- Kas tai yra apskaitos informacija?
- Kodėl ir kokie keliami reikalavimai apskaitinei informacijai ?
Bendriausi apskaitos principai suformuluoti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos direktyvose.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus.
Šiuo nutarimu Finansų ministerija buvo įpareigota iki 1992 m. pradžios įdiegti 1, 2, 3, 5 ir 7 tarptautinius apskaitos standartus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą „Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo“.
Deja, nei šie standartai, nei kitos nutarimo nuostatos nebuvo įgyvendintos. Šiame etape buvo pradėtos kurti įvairios institucijos buhalterinės apskaitos problemoms spręsti: patarėjo institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, metodologinė ekspertų ta...
Bendrieji Apskaitos Principai ir Reglamentavimas
Apskaitos politika- bendrieji principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika.
Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.
Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama.
Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius.
- Kas yra bendrieji apskaitos principai?
- Kas reglamentuoja apskaitos principus?
- Kas reglamentuoja apskaitos tvarkymą Lietuvos Respublikoje?
- Kas yra apskaitos politika?
Apskaitos pertvarkymas yra aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas.
Turtas ir Nuosavybė Apskaitoje
Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti šiuos uždavinius tapo nepajėgi.
Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinis nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.
Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva.
Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitais teisės aktų reikalavimais. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį.
Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių.
- Kas yra ekonominiai ištekliai?
- Kas yra turtas ?
- Pagal kokius požymius skirstomas turtas?
- Kas yra ilgalaikis turtas?
Ilgalaikis turtas naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius finansinius metus. Jo įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nustatytąjį.
- Kas yra trumpalaikis turtas?
- Kas yra ūkinės veiklos ciklas ?
- Kas yra nematerialusis turtas ?
Nematerialusis turtas neturi materialiosios (daiktinės) formos (neapčiuopiamas) , tačiau turi vertę.
Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus. Šiuo patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nelengva. Šios sąlygos daugeliu atvejų neegzistuoja.
Aktyvioji rinka apibūdinama kaip rinka, kurioje egzistuoja šios sąlygos: rinkoje parduodamos prekės yra homogeniškos (vienarūšės) ir bet kuriuo metu nesunkiai galima surasti suinteresuots pirkėjus/pardavėjus; visiems prieinama informacija apie kainas. Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina.
Pradėjus galioti 12-ajam VAS, įmonėms tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kas nustatys ilgalaikio turto vertę? Ar tai atliks registrų centras, ar rinkoje įsigalintys ekspertai, kitaip vadinami turto vertintojai? Negalima vienareikšmiškai pasakyt, ar naujovė yra teigiama ar neigiama.
Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinis korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinis finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialusis vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai.
Ilgalaikio Turto Apskaita ir Vertinimas
Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurių vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas.
Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas. Šiai, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni.
Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol. Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas.
Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje. Ilgalaikį materialųjį turtą registruoti apskaitoje ir parodyti finansinėje atskaitomybėje galima dviem būdais - įsigijimo savikaina arba perkainota verte.
Finansinė Atskaitomybė
Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.
Šia finansinė atskaitomybė, iškraipomi įmonės veiklos rodikliai. Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas.
Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus.
Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Pagrindinės sąvokos
- Ką vadiname įmonės tęsiamos veiklos principu?
- Ką vadiname apskaitos pastovumo principu ?
- Ką vadiname pajamų ir sąnaudų kaupimo principu ?
Vadovaujantis kaupimo principu , visos ūkinės operacijos ir ūkiniai faktai fiksuojami apskaitoje tada, kai jie įvyksta.
- Kodėl finansinė apskaita kartais vadinama išorine, o valdymo - vidine?
Finansinė apskaita kartais vadinama išorine, nes susijusi su nustatytos formos finansinių ataskaitų rengimu išorės vartotojams.
- Kas yra pajamos ir įplaukos?
Pajamos, tai ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. įmonės turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus savininko įnašus.
- Kuo skiriasi finansinė ir valdymo apskaita?
- Kokie svarbiausi finansinės apskaitos informacijos vartotojai?
- Kokie svarbiausi valdymo apskaitos informacijos vartotojai?
- Kuo skiriasi ūkinis įvykis ir ūkinė operacija ?
Ūkiniu įvykiu laikomas nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų struktūrą ( tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties).
- Kodėl ūkines operacijas būtina įkainoti ?
- Kokie svarbiausi matai yra naudojami apskaitoje ?
- Kokia yra pagrindinė apskaitos lygybė?
- Kaip paskaičiuoti nuosavą kapitalą?
Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu. Balansą visada sudaro dvi dalys: vienoje parodoma turto sudėtis, o kitoje nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai.
- Kokias žinote balansų rūšis ?
Pagal įmonės veiklos etapus sudaromi atitinkamai šių rūšių balansai: pradinis, baigiamasis, likvidacinis, konsoliduotasis.
- Kas yra balanso straipsnis?
Smulkiausia nedaloma sudedamoji balanso dalis yra straipsnis.
- Kokias žinote ūkines operacijos, kurios turi įtaką balansui?
- Ką rodo pelno ( nuostolių ) ataskaita ?
- Kodėl balansą siejame su ataskaitinio laikotarpio pabaiga, o pelno ( nuostolių ) ataskaitą- su visu ataskaitiniu laikotarpiu ?
- Kas yra apskaitos dokumentas?
- Kas turi teisę pasirašyti dokumentus ?
- Pagal kokius požymius grupuojami apskaitos dokumentai ?
- Pagal kokius požymius grupuojami apskaitos registrai ?
- Kokia yra bendrojo žurnalo paskirtis ?
- Kas yra bandomasis balansas?
- Kaip įkainojimas turtas apskaitoje ?
- Kas rodoma turto ir sąnaudų sąskaitų debete ,o kas- kredite ?
- Kas rodoma savininkų nuosavybės, įmonės įsipareigojimų ir pajamų sąskaitų debete , o kas - kredite ?
Savininkų nuosavybės, įsipareigojimų ir pajamų sąskaitose galutiniai likučiai apskaičiuojami: Lgk = Lpk + Ak - Ad Lgk - galutinis kredito likutis; Lpk - pradinis kredito likutis; Ad - debeto apyvarta; Ak - kredito apyvarta.
- Dvejybinio įrašo esmė, pateikite pavyzdžių.
- Kas yra paprastas ir sudėtinis įrašas ? Pateikite pvz. Pateikite pvz.
Paprastasis įrašas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas pvz. Kasa gavo trumpalaikę 1 OOOOIt banko paskolą. Sąskaitų korespondencija: D Kasa lOOOOlt; K Trumpalaikė paskola I OOOOIt. Sudėtiniai įrašai, kai keletas sąskaitų debetuojama ir bendros sumos dydžiui kredituojama viena sąskaita arba atvirkščiai, keletas sąskaitų kredituojama ir bendros sumos dydžiui debetuojama viena sąskaita. Pvz. Įmonė iš atsiskaitomosios sąskaitos sumokėjo už medžiagas, reklama ir ilgalaikį nematerialųjį turtą.
- Kuo skiriasi kalendoriniai metai nuo finansinių ?
Kalendoriniai metai visada trunka nuo sausio 1d.iki gruodžio 31d, ir niekada nekinta, o finansiniai metai, tai laikotarpis, kurio metinė finansinė atskaitomybė rengiama. Finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais.
- Kas yra ataskaitinis laikotarpis ?
- Kokias funkcijas atlieka koregavimai apskaitoje?
Šie įrašai skirti tam, kad būtų galima tolygiai paskirstyti pajamas ir sąnaudas. Koreguojami įrašai gali būti; 1)ilgalaik turto nusidėvėjimo ( amortizacijos) sąnaudų paskirstymas; 2) apmokėtos, bet dar neuždirbtos pajamos: 3)sukauptos, bet dar neapmokėtos pajamos;4) sukauptos, bet dar neapmokėtos sąnaudos; 5) apmokėtos bet dar nepatirtos (būsimųjų laikotarpių) sąnaudos.
- Kokiam tikslui ir kaip dažnai sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė ?
Darbinės atskaitomybės lentelė naudojama ištaisyti anksčiau nepastebėtas klaidas, patikrinti ar teisingai apskaičiuoti galutiniai ssąskaitų likučiai, ar nepažeista apskaitos lygybė. Tai pagalbinė lentelė, siejanti ūkinių operacijų įrašų apskaitą su finansinėmis ataskaitomis. Ji nėra privalomas apskaitos registras.
- Kurių skilčių duomenis jungia koreguotas bandomasis balansas ?
- Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso skilties perkeliami į balanso sąskaitų skiltį ?
Pelno (nuostolių) ataskaitos sąskaitų skiltį užpildoma iš koreguotojo bandomojo balanso perkeliant visų pajamų (500 sąsk) ir sąnaudų (600 sąsk) sąskaitų sumas.
- Kada ir kodėl sąskaitos uždaromos?
Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra uždaromos. Nes jose turi būti kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtų pajamų ir joms uždirbti patirtų sąnaudų sumos.
- tranzitinėmis sąskaitomis ?
Pajamų ir sąnaudų sąskaitomis naudojamasi tik vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms apskaičiuoti, todėl jos kartais vadinamos tranzitinėmis sąskaitomis.
- Kokių sąskaitų likučiai surašomi pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debete, kokių - kredite ?
- Ką rodo pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debetinis o ką -kreditinis likutis ?
Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debete surenkamos visos sąnaudos ( 6 klasė), kredite - visos pajamos ( 5 klasė ). Jei debeto stulpelio bendra suma didesnė už kredito, vadinasi įmonė patyrė nuostolį, o jei kredito stulpelio bendra suma didesnė už debeto stulpelio bendrą sumą, įmonė uždirbo daugiau pajamų, negu patyrė sąnaudų, vadinasi įmonė dirbo pelningai.
- Kas yra finansinė atskaitomybė?