Turto Grąžos Parodo Apibrėžimas: ROA, ROE ir kiti rodikliai

Grąža - tai turimo turto (investicijos) generuojama vertė per tam tikrą laikotarpį. Paprastai šis vertės prieaugis (kartu su palūkanomis, dividendais ir pan.) matuojamas kaip procentinis dydis, parodantis to turto pelningumą lyginant su jo verte.

Kadangi finansų srityje yra galybė skirtingų grąžos rodiklių, sunku šią sąvoką apibrėžti labai tiksliai. Tačiau daugeliu atveju viskas kiek sudėtingiau, nes grąžą apibūdina konkretūs rodikliai (pvz., turto grąža, nuosavybės grąža), ir jų skaičiavimo metodikos nagrinėjimas galop prives prie apskaitos standartų nagrinėjimo.

Pagrindiniai grąžos rodikliai:

• Investicijų grąža (ROI) - šis rodiklis lygina bendrą investicijos vertės padidėjimą ir pinigų sumą išleistą tai investicijai įgyti.
• Turto grąža (ROA) - parodo kiek pelno įmonė uždirbo lyginant su turimu turtu.
• Nuosavybės grąža (ROE) - taip pat labai populiarus rodiklis (pelno ir nuosavo kapitalo santykis), parodantis verslo patrauklumo bei plėtros galimybes.

Yra ir daugiau įvairių grąžos skaičiavimo rodiklių, tačiau nėra tokio, kad būtų geriausiai tinkamas visiems atvejams.

Turto Pelningumo Rodiklis (ROA)

Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą.

Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius.

Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.

Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Pavyzdžiui, įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%. Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).

Nuosavybės Grąža (ROE)

Nuosavybės grąža (ROE) - tai finansinis rodiklis, matuojantis įmonės pelningumą palyginti su į ją investuoto nuosavybės suma. Kitaip tariant, tai yra įmonės pelningumo matas, apskaičiuojantis, kiek pelno įmonė uždirba iš akcininkų investuotų pinigų.

Šis rodiklis dar gali būti vadinamas kaip nuosavybės pelningumas arba nuosavo kapitalo grąža. Tai gana populiarus rodiklis, skirtas matuoti, kokį pelną įmonė uždirba lyginant su jos nuosavu kapitalu (buhalterine verte).

Teoriškai, šis rodiklis turėtų parodyti pelningumą, kurį uždirba įmonės akcininkų kapitalas. Tačiau realybėje šis ROE rodiklis patikimas tik tuomet, kuomet įmonės buhalterinė turto vertė yra artima rinkos vertei.

Jis apskaičiuojamas įmonės metinę grąžą (grynąsias pajamas) padalijus iš bendros akcininkų nuosavybės vertės (buhalterinė vertė). Matematiškai tai atrodo taip:

ROE = Grynosios pajamos / Bendras nuosavybės kapitalas

ROE yra pagrindinis įmonės finansinės būklės ir našumo rodiklis, naudojamas pelnumui palyginti skirtingų įmonių.

ROE Svarba

ROE yra svarbus įmonės našumo matas, nes parodo, kiek pelno įmonė gali generuoti iš į ją investuoto nuosavybės. Aukštesnis ROE rodo, kad įmonė efektyviau generuoja pelną iš savo nuosavybės, o mažesnė ROE rodo, kad įmonė ne taip efektyviai uždirba pelną iš savo nuosavybės.

Pavyzdžiui: jei įmonės ROE yra 15%, tai reiškia, kad kiekvienas įmonės nuosavybės euras generuoja 0,15 euro pelno.

ROE Palyginimas

ROE taip pat yra naudojamas skirtingų tos pačios pramonės įmonių našumui palyginti. Įmonės, kurių ROE yra didesnės, paprastai laikomos pelningesnėmis nei įmonės, kurių ROE mažesnė. Taip yra todėl, kad įmonės, kurių ROE yra didesnės, gali gauti daugiau pelno iš tos pačios nuosavybės sumos.

ROE taip pat naudojamas palyginti skirtingų įmonių našumą laikui bėgant. Įmonės, kurių ROE yra didesnės, paprastai laikomos pelningesnėmis nei įmonės, kurių ROE mažesnė. Taip yra todėl, kad įmonės, kurių ROE yra didesnės, laikui bėgant gali gauti daugiau pelno iš tos pačios nuosavybės sumos.

Vis tik, realybėje šis rodiklis tinka tik priminei įmonės peržiūrai, ir juo pernelyg pasikliauti nederėtų.

Kiti Svarbūs Pelningumo Rodikliai

Be ROA, yra ir kitų svarbių pelningumo rodiklių, kurie padeda įvertinti įmonės finansinę būklę:

• ROCE pelningumas: EBIT / panaudotas kapitalas.
• Grynasis pelningumas: grynasis pelnas priskirtinas akcininkams / pardavimų pajamos.
• Nuosavo kapitalo grąža (ROE) - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti.

Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai ir Jų Formulės

Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.

Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų formulės:

Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?

Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos rodiklius:

• Grynasis pelnas (nuostoliai) - finansinis rodiklis apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius.
• Grynojo pelno marža tai įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
• Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai - vienas populiariausių akcijų vertinimo rodiklių, kuris parodo kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš apyvartoje esančių akcijų kiekio.
• P/E rodiklis - akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis. Rodiklis parodo kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu.

Be pelningumo rodiklių, svarbu atsižvelgti ir į kitus finansinius rodiklius, kurie padeda įvertinti įmonės stabilumą ir efektyvumą:

• Bendrasis likvidumo koeficientas: trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.
• Skubaus padengimo koeficientas: (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai.
• Skolos-nuosavybės koeficientas: įsipareigojimai / nuosavas kapitalas.
• Skolos koeficientas: įsipareigojimai / turtas. Šis koeficientas parodo, kokia turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų.

Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Rodiklis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto.

Skolos ir nuosavybės koeficientas. Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Rodiklis apskaičiuojamas finansinę skolą padalinus iš nuosavo kapitalo.

Likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Rodiklis apskaičiuojamas trumpalaikį turtą padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Turto apyvartumas. Tai efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį ir atvirkščiai. Rodiklis apskaičiuojamas pardavimo pajamas padalinus iš viso turto.

Kapitalo ir turto santykis parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų. Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto.

Finansinės skolos tai trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį. Rodiklis apskaičiuojamas prie ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų pridėjus ilgalaikius ir trumpalaikius nuomos įsipareigojimus.

Grynoji skola - tai visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus. Šis rodiklis gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu. Rodiklis apskaičiuojamas iš finansinės skolos atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Grynoji skola/EBITDA parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.

Ar kada susimąstėte, kokia yra jūsų investavimo rizika ir jos valdymas? Nesvarbu, koks investuotojas esate, į šį klausimą ko gero atsakytumėte abstrakčiai. Nesvarbu, koks esate investuotojas - konservatyvus, agresyvus ar spekuliantas, svarbu įvertinti riziką. Investuotojai kiekvieną dieną su ja susiduria, nes rizika ir investicijos yra neatsiejami dalykai.

Nepaisant to, milijonai investuotojų kasdien šneka apie galimybes uždirbti ir vos keletas jų kalba apie investavimo riziką ir jos valdymą, ir dar mažiau įvertina riziką prieš priimdami investicinius sprendimus. Kiekvieną dieną daugybė investuotojų prekiauja vertybiniais popieriais biržoje. Kiekviena, iš jų pasiekiami daugybė milijonai būdų užsidirbti pinigų.

Vienos galimybės yra geros, kitos - nuostolingos. Bet kaip sužinoti, kurie vertybiniai popieriai iš tikrųjų yra pelningi? Nejaugi galima pasikliauti vien tik nuojauta? Net ir informacinės technologijos ir milžiniška informacijos gausa apie kompaniją mūsų gali neišgebėti nuo blogo sprendimo. Paprasčiausiai mes negalime visko įvertinti ir tiksliai numatyti kokios pelningos mūsų investicijos bus ateityje.

Riziką bendrai galima nusakyti kaip informacijos stygių. Jeigu būtumėme toliaregiai ir turėtumėme šimtaprocentinį įžvalgumą, mes niekuo nerizikuotumėme. Greičiausiai pastebėjote, kad pavyzdžiuose einama nuo neišmatuojamos iki apskaičiuojamos rizikos ir nuo kokybinių iki kiekybinių parametrų.

Investuotojui investavimo rizika reiškia nežinomybę dėl investicijų vertės ateityje. Už kiekvieną veiklą, turinčią tam tikras grėsmes, yra gaunamas atlygis kaip kompensacija už patiriamą riziką. Kita vertus, kuo didesnė investavimo rizika, tuo didesnis neapibrėžtumas dėl finansinių tikslų įgyvendinimo. Neapibrėžtumą galima vertinti kaip galimybę pasipelnyti tuo atveju, jeigu galėsime numatyti ateities įvykius geriau nei konkurentai.

Kadangi tokio dalyko kaip nemokami pietūs nėra, investuotojas turi prisiimti tam tikrą riziką, kad gautų investicinę grąžą. Kitais žodžiais tariant, riziką yra kaina, kurią mokame už galimybę pasipelnyti, o kuo didesnio pelno siekiame, tuo didesnę riziką mums tenka prisiimti.

Riziką galima apibrėžti kaip tikimybę, kad investicijų grąža nebus tokia, kokios buvo tikimasi investuojant. Tai apima investicijų vertės sumažėjimą arba visų investicijų praradimą. Bene geriausiai rizikos sąvoką paaiškina iš dviejų simbolių sudarytas kinų hieroglifas reiškiantis riziką.

Kiekvienas investuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, visada ieško kompromiso tarp galimybės daugiau pasipelnyti iš atsiradusios galimybės ir rizikos - grėsmės prarasti pinigus, kuri atsiranda kartu su investavimo galimybe. Rizika žmogui kelia dvi jausenas - gobšumą ir baimę. Norą pirkti investicijas tam, kad padidinti pelną ir norą jas parduoti, kad išvengtų nuostolio.

Šis kinų simbolis leidžia suvokti pačią riziką, tačiau jis vis tiek yra per daug abstraktus, kad galėtume juo pasikliauti praktikoje. Tam, kad būtų praktiškai naudingas šis hieroglifas turi būti išverstas į kažką tikslesnio. Koks yra neapibrėžtumo lygis? Kaip sudėtinga gauti pelną? Kokia tikimybė, kad investicija bus nesėkminga? Kitaip tariant finansinė rizika turi būti išmatuojama.

Kinų simbolis neįvertina nuokrypio nuo laukiamo rezultato. Investuotojai yra tiek susirūpinę nepatirti nuostolio, kad net negalvoja apie nuokrypio teikiamas galimybes pasipelnyti. Tinkamai apsibrėžę žmogiškąjį faktorių arba tikimybę, kad riziką įvertinote netiksliai, jūs niekuomet nebūsite nustebinti netikėto rinkos posūkio.

Investuotojai visuomet yra susirūpinę pelnu. Tačiau pelnas sudaro tik pusę finansinės lygties. Kita pusė yra investavimo rizika. Investavimo rizika visuomet vertinama kaip nemalonus nežinomasis, su kuriuo visi stengiasi susigyventi, bet tik vienetai bando ją įvertinti.

Visiems svarbu kaip stipriai pakilo jų investicinio portfelio vertė, tačiau niekas nežiūri, kokia kaina už tai buvo sumokėta, t.y. kaip stipriai buvo rizikuojama tam, kad pasiekti rezultatą. Tam, kad gautumėte pastovų pelną, rizikai turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pelnui.

Investavimo rizika kyla iš rinkos nepastovumo ir investicijų vertės svyravimų. Investicijų vertės svyravimas - tai vertybinių popierių arba rinkos indekso vertės svyravimo laipsnis apskaičiuotas pagal istorinius (statistinius) duomenis. Kitaip tariant, investicijų vertės svyravimas parodo neapibrėžtumo laipsnį arba riziką, kad investicijų vertė sumažės.

Didesnis svyravimas reiškia, kad vertybinių popierių vertė gali kisti dideliame kainos intervale. Tai reiškia, kad per labai trumpą laiką investicijos vertė gali stipriai išaugti arba sumažėti. Nepaisant to, kad abiejų fondų grąža yra ta pati, beveik visi mieliau investuotų į fondą B ir tai yra natūralu, kadangi visi žmonės siekia išvengti rizikos.

Kaip matote iš pateikto pavyzdžio, investicijos vertės svyravimas parodo investicijos vertės neapibrėžtumo lygį ateityje. Kai kurių investicijų vertė svyruoja labai nežymiai, tuo tarpu kitų investicijų vertė gali svyruoti drastiškai. Nors investavimo rizika ir pelnas seka išvien, tačiau investuotojai pripažįsta, kad egzistuoja nerizikinga investicinė grąža.

Nerizikinga investicinė grąža yra lygi JAV iždo obligacijų pajamingumui, kadangi tikimybė, kad JAV vyriausybė taps nemoki yra praktiškai lygi 0. Jeigu mūsų investicinė grąža yra didesnė už JAV vertybinių popierių pajamingumą, vadinasi mes tai pasiekėme prisiimdami papildomą riziką.

Pavyzdžiui, jeigu mūsų investicinio portfelio grąža yra 10 proc., o JAV iždo obligacijų pajamingumas yra 4 proc., papildomų 6 proc. grąžą mes gavome papildomai rizikuodami.

Yra dvi investavimo rizikos rūšys: techninė ir fundamentali. Fundamentali investavimo rizika parodo, kaip investicijų vertė svyruoja dėl tokių fundamentalių faktorių. Fundamentali investavimo rizikos analizė stengiasi įvertinti visus riziką įtakojančius veiksnius pradedant makroekonomika, mikroekonomika, pramonės sektoriaus analize, baigiant politinio ir psichologinio klimato vertinimu.

Techninė rizika parodo kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kaina. Beta rodiklis vertina investicijų vertės svyravimą (arba sisteminę riziką) ją lygindamas su viso rinkos indekso svyravimu. Kitaip tariant, beta lygina, ar investicijų vertė svyruoja labiau už bendrą rinkos vidurkį ir pagal tai vertina kaip rizikinga yra investicija.

Beta parodo su kokia paklaida investicija atkartoja rinkos indekso pokyčius. Kai beta=1, laikoma, kad investicijų ir rinkos indekso svyravimas yra toks pats. Kai beta < 1, investicijos vertė svyruoja mažiau nei rinkos vidurkis. Kai beta > 1, investicijos vertės pokyčiai yra daug didesni nei rinkos indekso.

Pavyzdžiu, kai beta=2, investicijų vertė svyruos du kartus labiau nei rinkos indeksas. Tokiu atveju rinkos indeksui pakilus 10 proc., investicijos vertė teoriškai turėtų padidėti 20 proc., tuo tarpu indeksui nuvertėjus 5 proc. investicijų vertė sumažės 10 proc. Taigi, žinodamas beta investuotojas žino, kaip stipriai jis rizikuoja. Siekiantys didelio pelno, daug rizikuoja ir renkasi investicijas, kurių beta yra didelis.

R2 rodiklis parodo ar investicinio portfelio ar fondo beta rodiklis matuojamas naudojant teisingą lyginamąjį indeksą. Suderinamumo rodiklio vertė svyruoja nuo 0 iki 100. 0 reiškia, kad jokios koreliacijos tarp portfelio ir lyginamojo indekso nėra.

Pavyzdžiui, suderinamumo rodiklis bus lygus arba artimas 0, jeigu akcijų fondo lyginamasis indeksas būtų obligacijų indeksas. Jeigu suderinamumo rodiklis artimas 0, greičiausiai yra klaidingai parinktas lyginamasis indeksas, todėl beta rodiklio reikšme neverta pasitikėti (taip pat klaidingas bus ir alfa rodiklis, kuris apskaičiuojamas remiantis beta rodikliu).

Alfa rodiklis naudojamas vertinant investicinius fondus ir investicinius portfelius. Alfa rodiklis lygina investicinio fondo (investicinio portfelio) rezultatus su lyginamojo indekso rezultatais ir parodo, kokia papildoma investicinė grąža sukuriama ne dėl rinkos vertės svyravimo rizikos, o kitų rizikos faktorių. Kitaip tariant, alfa parodo kiek papildomos vertės sukuria fondo valdytojas.

Jeigu investicinio fondo rezultatai yra geresni nei lyginamojo indekso (alfa teigiamas), vadinasi fondo valdytojas dirbo gerai ir atvirkščiai - kai alfa neigiamas, fondo rezultatai būna prastesni už lyginamąjį indeksą. Jeigu alfa=1, vadinasi investicinis fondo grąža buvo 1 proc.

Standartinis nuokrypis parodo kaip stipriai per trumpą laiko tarpą investicinio portfelio grąža gali nukrypti nuo vidutinės investicinio portfelio grąžos. Kitaip tariant, jis parodo kaip stipriai portfelio metinė investicinė grąža skiriasi nuo jo investicinės grąžos vidurkio. Standartinis nuokrypis dažnai naudojamas vertinant investicinių fondų veiklos efektyvumą.

Standartinio nuokrypio apskaičiavimo pavyzdys: Fondo, kurio metinė grąža per paskutinius 5 metus buvo -5%, 2 %, 3%, 10 % ir 20 % vidutinė metinė grąža yra 6 proc., o standartinis nuokrypis yra aukštas, nes fondo grąža kiekvienais metais stipriai skyrėsi nuo vidurkio.

Fondas, kuris per paskutinius 5 metus uždirbdavo pastovią 3 proc. grąžą, vidutinė grąža bus 3 proc. o standartinis nuokrypis bus lygus 0. Taigi kuo mažesnis standartinis nuokrypis, tuo fondas veikia stabiliau.

Žinodami standartinį nuokrypį jūs galite apskaičiuoti potencialų investicinio portfelio pelną ir nuostolį (šis metodas yra orientacinio pobūdžio, tikimybė, kad investicinio portfelio vertė svyruos šiame intervale yra 95 proc.). Pavyzdžiui, jeigu vidutinė investicinio portfelio grąža yra 15 proc. o vidutinis standartinis nuokrypis 14 proc.-, tai kitąmet galite tikėtis, kad investicinis portfelis jums atneš nuo 15 - 2×14= -13 proc. nuostolio iki 15+2×14=43 proc.

Svarbu pažymėti, kad standartinis nuokrypis tėra viena iš rizikos vertinimo priemonių. Praeities rezultatai negarantuoja stabilumo ateityje.

Šarpo rodiklis parodo grąžos ir rizikos santykį - tai yra kaip stipriai jūs rizikuojate prarasti investuotas lėšas, siekdami gauti pelną. Paimkime kitą pavyzdį. Techninių rizikos vertinimo rodiklių taikymas praktikoje nėra sudėtingas. Svarbu įvertinti bent kelis rodiklius tam, kad teisingai įvertintumėte riziką, kadangi vieno rodiklio vertinimas gali būti ir klaidinantis.

tags: #turto #grazos #parodo