Šiame straipsnyje aptariama, kaip atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) po eismo įvykio. Straipsnyje nagrinėjami žalos nustatymo principai, remonto išlaidų kompensavimas, ginčų sprendimo būdai ir kitos svarbios nuostatos.
Žalos dydžio nustatymas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro:
- Remonto darbų vertė
- Dažymo darbų vertė
- Keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte)
- Dažymo medžiagų vertė
- Sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.
Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Turtas laikomas sunaikintu, kai jį pataisyti ekonomiškai netikslinga (būtinos išlaidos yra lygios ar 75 proc. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio.
Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Jeigu nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę, kokia buvo iki sugadinimo. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos).
Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Kai analogiškų keičiamų detalių pasiūla yra menka, jų vertė apskaičiuojama pagal naujų originalių detalių kainą, išskaičiavus nusidėvėjimą.
Detalių ir (ar) dalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Transporto priemonių vertinimo instrukciją.
Jeigu nukentėjęs asmuo pasirenka kitą remonto būdą - detales, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, tokio remonto išlaidos neatlyginamos, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Ką daryti po autoįvykio? | Autoįvykių ekspertų patarimai
Žalos administravimo tvarka
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas.
Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą ar turėjęs būtinųjų išlaidų pagal Taisyklių 48 punktą, raštu turi pateikti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ar atlyginti turėtas būtinąsias išlaidas, kurioje turi būti nurodomas jo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), draudimo liudijimo arba sutarties numeris, atlyginta žala ir žalos dydis, taip pat priežastys, kodėl draudėjas (apdraustasis) pats mokėjo žalos atlyginimą, išmokos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris.
Pageidaujantis gauti išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, taip pat dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas.
Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas turi pateikti jam informaciją apie draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti eismo įvykio kaltininkui ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nors eismo įvykio deklaracijos forma buvo užpildyta (eismo įvykio deklaracijos pateikti nereikia, kai buvo pateikta elektroninė eismo įvykio deklaracija - užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.
Neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Išmokų mokėjimo tvarka
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsi Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų. Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo. Šios išlaidos atlyginamos t...
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Po įvykio būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba iškviesti policiją. Visais kitais atvejais užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei jos neturite, ant balto popieriaus lapo nurodyti dalyvius, aplinkybes, nupaišyti schemą. Kaltininkas savo kaltę turėtų patvirtinti pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją.
Padarykite automobilio ar kito turto apgadinimų nuotraukas įvykio vietoje.
Jei automobilį naudoti nesaugu, išsikvieskite techninės pagalbos tarnybą „If“ telefonu +370 5 210 8800. Transportavimo išlaidas atlyginsime jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju.
Apie įvykį praneškite mums internetu, užpildydami šią formą. Pildydami pranešimo formą prisekite arba vėliau el. informaciją apie aplinkinius objektus (pvz.
Registracijai pasiruoškite su įvykiu susijusius dokumentus (pvz. įvykio vietos nuotraukas ir užpildytą deklaraciją). Jei pildėte el. Gavę registraciją, per 1 d. d. atsiųsime Jums SMS žinutę ir el. Remonto partneris atliks apžiūrą ir suderins su mumis remonto sąmatą. Ją patvirtinsime per 2 d.
Taupykite laiką: Vilniaus teritorijoje mūsų remonto partneris pasirūpins pažeisto automobilio apžiūra, pristatys jį į servisą ir grąžins Jums patogioje vietoje.
Žala asmeniui - žala nukentėjusio asmens sveikatai ar žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žala asmeniui skirstoma į dvi kategorijas: turtinę žalą (pvz. nukentėjęs rado apgadintą automobilį ir dėl to negalėjo vykti į darbą), neturtinė („moralinė“) žala nukentėjusiam neatlyginama.
Jei, pavyzdžiui, prieš įvykį automobilio bamperis buvo apgadintas dešinėje pusėje, o po įvykio papildomai bamperis buvo apgadintas ir kairėje pusėje atlyginsime tik už kairės pusės remonto ir dažymo darbus, kadangi būtent ši žala buvo padaryta įvykio metu.
Apibusė kaltė, tai situacija, kurioje už sukeltą eismo įvykį atsakingi abu vairuotojai.
Pagal galiojančius teisės aktus, jei neapdrausta transporto priemonė eismo įvykio metu padaro žalą, ją atlygina LR Transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras). Jei įvykio metu kaltininkas negali pateikti galiojančio draudimo liudijimo, rekomenduojame iškviesti policiją.
Jei automobilį nesaugu naudoti, išsikvieskite techninės pagalbos tarnybą „If“ telefonu +370 5 210 8800. Apie įvykį praneškite mums internetu, užpildydami šią formą. Pildydami pranešimo formą prisekite arba vėliau el. informaciją apie aplinkinius objektus (pvz.
Jei eismo įvykio metu Jūsų automobilį apgadino velkama transporto priemonė, pvz. priekaba ar velkamas automobilis, už žalos atlyginimą įprastai bus atsakinga velkančios transporto priemonės draudimo bendrovė. Jei automobilis velkamas lanksčia jungtimi (lynas, trosas ir pan.), už žalos atlyginimą bus atsakinga to automobilio draudimo bendrovė, kuris sukėlė žalą.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: Nesijaudinkite, nesiginčykite, nesielkite agresyviai, kita šalis tiek pat įsitempusi kiek ir Jūs. Apie eismo įvykį (nepaisant to, ką sako kitas eismo įvykio dalyvis) praneškite policijai. Tais atvejais, kai yra sužeistų ar žuvusių asmenų, policiją kviesti yra būtina. Įvykus įvykiui visi įvykio dalyviai privalo pateikti kitiems dalyviams savo vardą, adresą ir informaciją apie automobilį - markę modelį ir valstybinį Nr. Jūs privalote pateikti šią informaciją kitiems įvykio dalyviams, o kiti įvykio dalyviai šią informaciją privalo pateikti Jums. Jei įmanoma, paprašykite kito vairuotojo pateikti j...
Draudimo išmokos nustatymas
Draudimo išmokos dydį visada nustato draudikas, t. y. l remonto darbų sąmatą pateikia draudėjas arba nukentėjęs asmuo. Draudimo bendrovės ekspertas, ją peržiūrėjęs, priima sprendimą. Jei darbų apimtys ir įkainiai atitinka draudimo bendrovės patvirtintus remonto darbų įkainius, draudikas gali patvirtinti arba atitinkamai pakoreguoti sąmatą ir rengti išmoką.
l draudėjas arba nukentėjusysis transporto priemonę remontuoja autoservise. Šiuo atveju servisas remonto darbų sąmatą derina su draudimo bendrovės ekspertu ir, baigęs remontą, draudėjui arba nukentėjusiajam išrašo sąskaitą faktūrą. Kokioje remonto įmonėje remontuoti automobilį, dažniausiai nurodo draudimo bendrovė, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų.
l nukentėjęs per eismo įvykį asmuo turi teisę bet kuriuo atveju savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.
Žalos išmokų būdai gali skirtis priklausomai nuo to, ar žala atlyginama pagal kasko draudimą, ar nukentėjusiajam pagal privalomą CA draudimą. Atlyginant pagal savanorišką kasko draudimą, priklausomai nuo draudimo bendrovių taisyklių, gali būti taikomos tam tikros draudimo išmokų išlygos.
Ginčų sprendimas
Pasitaiko, kai kliento ir draudimo bendrovės požiūriai nesutampa. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia pasikalbėti su jūsų žalos bylą tvarkančiu žalų ekspertu arba žalų centro vadovu - galbūt yra aplinkybių, apie kurias nebuvo informacijos, arba kas nors suklydo. Galbūt jis su draudimo bendrovės atstovais suras kompromisą.
Jei vis dėlto nerasite kompromiso ir liksite nepatenkinti žalos įvertinimu ir išmokos dydžiu - turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas: Lietuvos Respublikos teismą ar draudimo priežiūros komisiją. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.
Turto pripažinimas netinkamu naudoti
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį.
Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatytus asmenis. Sprendimas dėl turto, kurį valdo šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priimamas jį gražinus valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, sudariusiai sutartį.
Sveikatos grąžinimo išlaidų nustatymas
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Negautų pajamų apskaičiavimas
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.
Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje ir jos priimtoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Žalos atlyginimo sąlygos
Kai dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos žalos administravimo metu turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat žalos administravimo metu su atsakingu draudiku arba Biuru derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais, kai numatoma, kad žalos atlyginimo procese, teikdami paslaugas, dalyvaus kiti asmenys, įmonės ar įstaigos.
tags: #turto #ekonomiskai #remontuoti #netikslinga