Automobilio nuoma už kilometrą: kaina ir patirtis kelionėje

Ši istorija prasideda autorizuotame servise, kuris atsisakė padėti dėl užimtumo. Serviso užsakymų priėmėjui buvo siūlyta pakeisti automatinės transmisijos (toliau - APD) alyvą, tačiau darbuotojas informavo, kad alyva keičiama kas 90 tūkst. km. Tuo tarpu Lietuvos specializuoti APD servisų atstovai teigė, kad nenaujam automobiliui alyva keičiama dvigubai dažniau. Taigi, prašymas pasidomėti alyvos būkle buvo tikrai ne iš piršto laužtas.

Nepavykus gauti pagalbos autorizuotame servise Vilniuje, buvo nuspręsta „stebėti“ automobilio elgesį Lietuvoje. Kitą dieną, sekmadienį prieš Žolinę, buvo startuota į Kroatiją, nes spaudė laikas ir visos nakvynės buvo apmokėtos iš anksto.

Pasiekus degalinės „Shell“ prieigas avarine pavara, paaiškėjo, kad net ir tarptautinių įmonių darbuotojai Lenkijoje kalba tik viena užsienio kalba - lenkų. Degalinės personalas išklausė problemą ir patikrino alyvos lygį. Viskas gerai - spalva šviesi, jokių nuosėdų nematyti. „Shell“ darbuotojas pasiūlė pavažiuoti dar kilometrą - iki autoserviso „Feu Vert“ (ul. Pulawska, 427), kur neva net ir sekmadienį galima sulaukti pagalbos.

Pirmieji iššūkiai Lenkijoje

Autoservisas „Feu Vert“ iš tikrųjų buvo netoliese ir dirbo. Tačiau paaiškėjo, kad niekas angliškai nekalba. Vos išgirdę „transmisja automatyczna“, lenkai purto galvas - ne, tokiais darbais mes neužsiimame. Bet pokalbis nesimezga. Priėmėjai kažką burbteli, nusisuka. Tiesa, paaiškėja, kad vienas darbuotojas - ukrainietis, kuris prabyla rusiškai. Tuomet vienas darbuotojų ant lapelio užrašo automatinių pavarų dėžių remonto įmonės telefoną. Bet ji dirbs tik antradienį, po Žolinės.

Draudimo bendrovės telekomunikacijų sistema iškart sujungė su „Altas Assistance“ darbuotoju. Buvo pasakyta tikslus adresas, kurioje vietoje sustojo automobilis: prieš įėjimą į servisą „Feu Vert“, ul. Pulawska 427. Marius iš Draudimo nuramino, kad per 3 val. turėtų atvykti techninės pagalbos automobilis, kuris ir nugabens sugedusį „Santa Fe“ į servisą, tvarkantį šios markės automobilių automatines pavarų dėžes.

Svarbi detalė: registruodamas skambutį, Marius prašo nurodyti, kuriomis kalbomis su mumis galėtų susikalbėti nuomos firmos ar autoserviso darbuotojai. Buvo nurodytos tokios kalbos: anglų, vokiečių, rusų, graikų.

Mariaus žodžiais tariant, bent jau po Lenkiją juo tikrai galėsime važinėti. O rasti tokį, su kuriuo galėtume išvažiuoti iš šalies (jei mūsiškio automobilio remontas užsitęstų), pasak Draudimo atstovo, Lenkijoje nėra lengva. Juk ir atstumas nemažas (papildomai apie 3000 km), ir draudimas kitose šalyse negalios.

Laukimas ir netikėtumai

Tos dvi tris laukimo valandas tikrai nebuvo nuobodu. Buvo karšta. Tad gėrėme vandenį, čia pat ant asfalto valgėme sumuštinius. Ir spėliojome: ar (kada) išvažiuosime iš Varšuvos? Įdomu, kad techninės tarnybos „katafalkas“ mus rado tikrai ne iš karto. Pamatę jį tolumoje sukantį ratus aplink netoliese esantį prekybos centrą „Auchan“, pradėjome nuo tolo mojuoti geltonomis vairuotojų liemenėmis.

Galiausiai „katafalko“ vairuotojas mus pamato. Išsikrauname visą mantą ant asfalto, autovežio vairuotojas pildo dokumentus, prikabina automobilį, jį pakrauna. Tuo metu dar nežinome, ar tikrai gausime pakaitinį, su kuriuo galėtume tęsti bent dalį kelionės.

Laimei, nežinią nutraukia firmos „Rentis“ darbuotojo Zbyšeko skambutis. Pasiūlo universalą „Toyota Avensis“. Bet papildomai turime primokėti 200 zlotų. Taip pamažu atgimsta viltis, kad į Vilnių grįžti nereikės. Ir kad nereikės ieškotis nakvynės ul. Pulawska.

Praėjus maždaug 5 val. nuo avarinio sustojimo prie ne itin svetingo serviso „Feu Vert“, nuo prekybos centro pusės atbėga nuomos firmos „Rentis“ kurjeris, turėjęs atvaryti automobilį. Atvažiavęs iki mūsų lagaminų krūvos, sudėtos ant asfalto, skambina vadovui p. Zbyšekui ir raportuoja, kad pagaliau mus surado...

Dokumentų problemos

Jau sėdime lenkų išnuomotame „Avensis“, pasirašinėjame lenkų kalba surašytus popierius. Dėl viso pikto patikrinus draudimo dokumentus, paaiškėja, kad „Žalia korta“ negalioja jau nuo liepos mėnesio! Baltas civilinės atsakomybės draudimo lapas - taip pat. Kasko draudimo, už kurį papildomai vietoje primokame 50 Eur grynais, visai nėra.

Vėl skambinama ponui Zbyšekui. Bandome aiškintis situaciją, klausiu jo, ką pasakysiu, tarkime, Kroatijos policininkui, jei mane sustabdytų. Juk draudimo popieriai labai neaiškūs, galbūt tinkami važinėti Lenkijoje, o ne užsienio šalyse. Pagaliau išsiaiškiname, kad „žalia korta“ važinėjant ES nebūtina tad, gavęs žodinį „Rentis“ atstovo Zbyšeko pažadą, kad jis atsiųs galiojančio poliso kopiją el. paštu, ir kad galiu jam skambinti 24 val. per parą, užvedu variklį (beje, poliso kopijos negavau iki šiol).

Dėl tokio vėlavimo Slovakijos sieną kalnų keliais kirtome jau vėlai vakare, kylant rūkui. Matomumas vietomis labai blogas, keliuose serpantinų posūkiuose teko beveik sustoti, nes nesimatė kelkraščio (jie nesužymėti atšvaitais).

Tolimesni rūpesčiai

Ne ką mažiau ėdė klausimas, kiek kainuos pavarų dėžės remontas. Tai nusprendėme rezervuoti apie 500. Nes buvo dar gyva autorizuoto Vilniaus serviso darbuotojo tegul ir nesąmoningai suteikta viltis, kad gedimas galimai nėra didelis.

Antradienį, pirmą autoserviso Varšuvoje darbo dieną, taip pat nesulaukiame jokių žinių - nei kas daroma, nei kas planuojama padaryti. Bet ši mintis staiga nebetenka logikos - Draudimas kol kas tik bendrauja su autoservisu.

Skambučio iš autorizuoto serviso sulaukiame trečiadienį. Gražia lenkų kalba žmogus išdėsto savo teoriją. Suprantu tik tiek, kad automobilio netaisys. Kalbamės beveik suprantama anglų kalba. Vyras paaiškina, kad mano automobilio negali sutaisyti (o kur jie buvo vakar?) ir siūlo man jį pergabenti į kitą servisą - „na al. Ir vėl ima isteriškas juokas.

Per kelis kartus žmogui paaiškinu (nes jis kartoja „do not understand your words“), kad esu kelionėje, o pergabenimo detales tegul derina per Draudimą ar jų atstovus. Nes aš iš Plitvicų negrįšiu. Apie situaciją telefonu dar kartą informuoju Marių iš „Altas Assistance“. Jis sako gavęs žinių, kad šis servisas gali tik pakeisti naują dėžę, arba nuimti seną ir ją vežti kitur. Nutariame, kad keisti dėžę nauja būtų nelogiška. Susitariame pasiskambinti ketvirtadienį, kai automobilis bus jau kitame servise - Krokuvos alėjoje, 18. Marius informuoja, kad tai - specializuotas APD servisas.

Ketvirtadienį pamažu ima aiškėti situacija: automobilis sėkmingai pervežtas į kitą Varšuvos servisą (o kodėl ne iš karto, nes gedimas buvo suformuluotas aiškiai).

Taigi lygiai po savaitės nuo pirmojo mūsų pokalbio vėl skambina Marius iš Draudimo ir praneša džiugią naujieną. Pavarų dėžės gedimas - galimai elektroninis ir mechaninis. Už darbus Varšuvos autoserviso meistrai paims apie 550 eurų. Su tramdomu džiaugsmu pritariu Mariui - tegul tik taiso broliai lenkai - vėl atgyja viltis grįžti savu automobiliu.

Sutariame, kad Marius per partnerius patvirtins, kad mes „pasirašome“ pilnam remontui, pasižadame dengti visus remonto kaštus.

Nubudę pirmadienio rytą Krko saloje, šventai tikime, kad automobilis Varšuvoje jau ardomas. Lyg tyčia dar paskambina Mariaus kolega iš Draudimo ir praneša autoserviso adresą bei telefono numerį Krokuvos alėjoje. Padėkoju ir bijau net patikėti tokia laime.

Paprašau, kad patys Draudimo vaikinai sužinotų tikslią remonto kainą ir svarbiausia - ar automobilis bus sutaisytas iki rugpjūčio 25 d.

Iš pradžių nežinojome, ar tęsti kelionę, ar grįžti į Varšuvą. Paskui skaičiavome, kiek kainuos remontas, ir svarstėme visus variantus, kaip reikės grįžti į Vilnių, jei paves ir antras Varšuvos automobilių servisas. Žodžiu - nuolatinė atostogų palydovė - nežinia.

Kantrybės išbandymas

Kantrybė trūko antradienį, rugpjūčio 23 d. Iš Kroatijos artėdami prie Čekijos, nusprendžiame vėl skambinti Draudimui. Patys, nes nesulaukėme aiškesnės informacijos ir vis dar neįsivaizduojame (o atostogos jau eina į pabaigą), nei kiek kainuos remontas, nei kada jis bus baigtas. Juk iki grįžimo į Varšuvą liko dvi dienos...

Draudimo atstovas, pakėlęs ragelį, pažada sužinoti daugiau informacijos. Ir apie galutinę kainą, ir apie terminus. Po valandos paskambina, bet praneša tik tiek, kad su servisu nepavyksta susisiekti.

Apie 16 val., jau Slovėnijoje, sulaukiame dar vieno skambučio. Aiškėja, kad automobilis, praėjus savaitei nuo pirmos darbo dienos po Žolinės, net nepradėtas ardyti! „Gavome iš serviso informaciją, kad dar jūs pats turėtumėte patvirtinti savo sutikimą“, - paaiškina vaikinas. Ir priduria, kad remontas gali užtrukti dar 3-6 dienas!

Per pusantros savaitės jie nesugebėjo pradėti darbų? Skambinu direktoriui, į mobilųjį. Daugybė signalų, po to atsiliepia vyras ir lyg pridengęs burną delnu kažką sumurma. Nesupratau nė vieno žodžio. Bet netrukus gaunu SMS: „Jestem na spotkaniu“.

Visa keturių asmenų šeima dėliojame po žodį ir rašome SMS lenkų kalba. Su klaidom, aišku. Bet esmė aiški - kad labai prašome sutaisyti automobilį iki rugpjūčio 25 d. Atsakymo į SMS nesulaukiame.

Trečiadienį, rugpjūčio 24 d., iš Prahos skambiname bičiuliui, kalbančiam lenkiškai. Jis - verslininkas, dirbantis su daugeliu šalių, turintis rimtų verslo partnerių ir Lenkijoje. Ir pats puikiai kalbantis lenkiškai.

Per pusvalandį bičiulis gauna tokią informaciją: autoservisas iki šiol negavęs patvirtinimo, kad galima ardyti pavarų dėžę (o kur dingo mūsų vakarinis laiškas?). Todėl nieko ir nepradėjo daryti.

Išlaidų suvestinė

tags: #kokia #katafalkos #nuoma #uz #kilometra