Šiame straipsnyje nagrinėsime ilgalaikio turto (IT) analizės svarbą, jo efektyvumo valdymo aspektus, apskaitos ypatumus ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Ilgalaikis turtas yra esminė įmonės veiklos dalis, todėl jo efektyvus valdymas ir teisinga apskaita turi didelę reikšmę įmonės finansinei būklei ir vertei. Temos aktualumas yra didelis, nes nuolat susiduriama su įvairiais pirkiniais versle įsigyjant turtą, kuomet tenka priimti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su šiuo turtu.
Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje yra labai svarbu žinoti, ar šis turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas šis turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas. Taip pat nemažą reikšmę turi ir tas faktas, kokia verte - įsigijimo ar perkainota verte - įmonėje apskaitomas ilgalaikis turtas ir kada visgi verta priimti sprendimą šį turtą apskaityti perkainota verte.
Siekiant priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio turto samprata ir pripažinimas
Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai. Šiuos reikalavimus nustato įvairios institucijos. Todėl svarbu žinoti šio įstatymo nuostatas reikalavimams šiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos etapuose: ilgalaikio materialaus turto įsigijime, jo perkainojime, nusidėvėjimo metodų taikyme, turto perleidime ir nurašyme.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Išanalizavus IMT sampratą ekonominiu, teisiniu aspektu ir atsižvelgiant į darbo temą bei nagrinėjamą jame problematiką, galima daryti išvadą, kad savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai (numatyti 3 vienodi pripažinimo požymiai:
- ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus;
- turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti);
- turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.
Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai, t.y. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; šis įmonė, ją gali patikimai įvertinti, remiantis dokumentais (pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis - faktūromis, importo deklaracijomis ir kt. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Todėl apskaitant įsigytą turtą ir norint teisingai ji atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, reikia vadovautis VAS. IMT minimali vertė.
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą. Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus.
Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams. Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.
Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
Pagal PMĮ 18 str.12 str., jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Ilgalaikio turto klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius. Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Valučis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikmes. G. Šinskas(2007), p. 465; Gudaitienė, p. nurodo, kad turtas turi būti naudojamas įmonėje pajamoms uždirbti per tą laikotarpį, kai panaudojant šį turtą bus uždirbamos pajamos.
Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis
Efektyvumo samprata
Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resurssų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai - sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip - sugebėjimą daryti dalykus teisingai.
Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.
Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.
1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S.Certo, S.T. Husted [3] | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo [4] | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker [7] | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A.Jakutis [15] | Efektyvumas - įvairus išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalų produkto gamybą. |
| V.Snieška [36] | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
Kiekvienas įvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visos dalims skiriama pakankamai dėmesio.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Siekiant šioje ilgalaikio turto dalyje surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai.
Ilgalaikis turtas: ką svarbu žinoti jį įsigyjant?
Įsigyti ilgalaikį turtą - svarbus sprendimas bet kuriai įmonei. Be ilgalaikio turto jokia įmonė negali siekti finansinių rezultatų ar garantuoti veiklos tęstinumo. Dažnai iškyla daug klausimų jį įsigyjant. Koks turtas laikomas ilgalaikiu? Kokia turi būti turto vertė? Ar papildomai patirtos išlaidos gali būti priskiriamos turto vertei? Plačiau paanalizuokime ilgalaikio turto sąvoką bei įsigijimo savikainos niuansus.
Ilgalaikis turtas - tai naudojamas ilgiau nei vienerius metus tiesioginei ar netiesioginei ekonominei įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurios yra ilgalaikio turto savininkės, naudai gauti. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė turi viršyti tam tikrą sumą, kuri laikoma mažiausia, kad turtas galėtų būti pripažįstamas ilgalaikiu. Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį bei finansinį ilgalaikį turtą.
- Ilgalaikis materialusis turtas - turi apčiuopiamą fizinę formą ir yra naudojamas valdymo tikslams, nuomai, prekių gamybai ar paslaugų teikimui. Šiam turtui priskiriami žemės sklypai, statiniai, mašinos bei įrengimai, transporto priemonės, nebaigtos statybos objektai ir pan.
- Nematerialusis ilgalaikis turtas - neturi apčiuopiamos fizinės formos. Tai gali būti patentai bei licencijos, programos, prekiniai ženklai, autorinės teisės ir panašiai.
- Finansinis ilgalaikis turtas - tai turtas sudarytas iš įmonės valdomų finansinių vertybių, t.y. investavimas į antrines bendroves, paskolų teikimas tokioms bendrovėms, kitų įmonių vertybiniai popieriai. Prie finansinio turto taip pat galima priskirti indėlius ar kitas po vienų metų gautinas sumas. Ilgalaikis finansinis turtas - teikiantis įmonei ekonominę naudą ilgiau nei vienerius metus.
Kaip ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įmonės apskaitoje?
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Vėliau jo vertę galima perkainoti arba palikti apskaitytą įsigijimo savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas privalo būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus. Jei turto vertė nuolat reikšmingai kintanti - ilgalaikį materialųjį turtą tikslinga perkainoti kartą per metus. Jei turto vertė kinta nereikšmingai - perkainojimas vykdomas kas 2 ar net 3 metus.
Dažnai daroma klaida galvojant, jog ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro tik jo įsigijimo kaina. Prie materialiojo turto vertės pridedamos ir kitos, su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Tai gali būti:
- transportavimo išlaidos;
- akcizai;
- muitai ir kiti negrąžinami mokesčiai;
- projektavimo darbų kaina;
- montavimo išlaidos;
- turto paruošimo naudojimui išlaidos;
- remonto darbų išlaidos;
- žemės sklypo ar statybų aikštelės paruošimo išlaidos;
- ir kitos panašios su turto įsigijimu susijusios išlaidos.
Išlaidos, neįtraukiamos į turto įsigijimo savikainą:
- pardavimo, bendrosios bei administracinės sąnaudos;
- palūkanos;
- grąžinamas PVM;
- gautos nuolaidos ir lengvatos.
Jei ilgalaikis turtas gaminamas - jo savikainą sudaro pagrindinės medžiagų, žaliavų, sunaudotų gamyboje, įsigijimo išlaidos. Prie gamybos savikainos galima pridėti darbo bei kitas patirtas netiesiogines gamybos išlaidas. Svarbiausia, jog visos išlaidos būtų patirtos prieš pradedant naudoti ilgalaikį turtą versle.
Nematerialusis ilgalaikis turtas įmonės apskaitoje
Nematerialusis ilgalaikis turtas suvokiamas per pojūčius ir dažniausiai naudojamas gamyboje ir jos tobulinime (patentai, licencijos, autorinės teisės), paslaugų teikime bei paklausos kėlime (prekiniai ženklai, frančizės). Tam, kad įmonės apskaitoje jis būtų registruojamas kaip ilgalaikis turi atitikti šiuos kriterijus:
- veikloje naudojamas ilgiau nei vienerius metus;
- tokio turto įsigijimo ar gamybos savikaina gali būti patikimai vertinama ar atskirta nuo kito turto vertės;
- turto vertė (įsigijimo savikaina) nėra mažesnė už minimalią ilgalaikio nematerialiojo turto vertę;
- turtą galima kontroliuoti, disponuoti ir apriboti naudojimosi teises kitiems asmenims;
- yra pagrindas ateityje iš jo gauti ekonominės naudos.
Svarbu nepamiršti, jog nematerialiuoju ilgalaikiu turtu negali būti pripažinta:
- darbuotojų kvalifikacija;
- išlaidos, patirtos įmonės susikrtam prekės ženklui ar produkto pavadinimui.
Ilgalaikio turto apskaita
Būtina vesti ilgalaikio turto apskaitą siekiant žinoti esamą turto vertę bei įsigijimo kainą. Ilgalaikis turtas naudojamas daugelyje gamybos bei prekybos procesų. Ilgalaikio turto struktūra, technine būkle domisi bankai, investuotojai, draudimo įmonės. Būtent dėl to itin svarbu tvarkingai vesti ilgalaikio turto apskaitą.
Įmonės valdomą turtą tikslinga suskirstyti pagal paskirtį į tokias smulkesnes grupes kaip:
- žemė;
- statiniai;
- mašinos ir įrengimai;
- transporto priemonės;
- ir kt.
Suskirsčius ilgalaikį turtą grupėmis daug paprasčiau kaupti informaciją apie skirtingas funkcijas atliekančius ilgalaikio turto vienetus. Pasitaiko, jog materialiojo ilgalaikio turto dalis neatsiejama nuo nematerialiosios (pvz. kompiuteris ir operacinė sistema). Tuomet reikia vertinti vyraujančius turto požymius ir priskirti turtą prie atitinkamos (vyraujančios) ilgalaikio turto rūšies.
Apibendrinimas
Apibendrinant galime teigti, jog ilgalaikio turto naudojimo efektyvumas tiesiogiai veikia verslo rodiklius. Ilgalaikį turtą valdo bei juo diponuoja dauguma įmonių, o ilgalaikis materialusis turtas dažnai sudaro didžiąją įmonių turto dalį. Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.