Nuo 2023 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, informuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šie žemėlapiai yra svarbūs nustatant žemės sklypų mokestines vertes ir naudojami įvairiems tikslams.
Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.
Žemės Verčių Zonų Raida
Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1505 verčių zonų. Palyginti su 2023 m., nustatyta 41 verčių zona daugiau. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.
Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.
Žemės verčių zonų skaičius Lietuvoje:
- 2004 metais - 413
- 2019 metais - 1261
- 2020 metais - 1348
- 2021 metais - 1399
- 2022 metais - 1429
- 2023 metais - 1464
2025-iesiems šalyje nustatyta 33 zonomis daugiau. 2024 m. tokių zonų buvo 1 tūkst. 505.
Žemės Sklypų Vertės Pokyčiai
Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto.
Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Neringos sav., Anykščių r. sav. ir Varėnos r. sav. - apie 25 proc.; Palangos m. sav., Akmenės r. sav. bei Šilutės r. sav. - apie 20 proc.; mažiausiai - iki 5 proc. didėjo Alytaus m. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav.
Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi taip:
- Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Neringos sav. didėja 1,31 karto, Palangos m. sav. - 1,25 karto; Vilniaus m. sav. - 1,14 karto; Vilniaus r. sav. - 1,15 karto; Kauno m. sav. - 1,19 karto; Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,08 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,07 karto; Alytaus m. sav., Šiaulių r. sav., Trakų r. sav. - 1,03 karto)
- Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Neringos sav. didėja 1,36 karto; Molėtų r. sav. - 1,21 karto; Anykščių r. sav. - 1,20 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,05 karto; Kauno m. sav. ir Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,09 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,15 karto; Marijampolės sav. - 0,99 karto; Elektrėnų ir Panevėžio m. sav. - 0,97 karto)
- Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,16 karto (Kalvarijos sav. - 1,44 karto; Kazlų Rūdos sav. - 1,38 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,10 karto; Kauno m. sav. - 1,06 karto; Kauno r. sav. - 1,27 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos r. sav.- 1.23 karto; Kretingos r. sav. ir Radviliškio r. sav. - 1,03 karto; Joniškio r. sav. - 1,01 karto)
- Pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,08 karto (Neringos sav. - 1,32 karto; Anykščių r. sav. - 1,27 karto; Vilniaus m. sav. - 1,12 karto; Vilniaus r. sav. - 1,18 karto; Kauno m. sav. - 1,10 karto; Kauno r. sav. - 1,13 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,03 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,22 karto; Kazlų Rūdos sav. ir Panevėžio r. sav.- 0,98 karto; Palangos m. sav. - 0,94 karto)
- Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,12 karto (Klaipėdos r. ir Šilutės r. sav. didėja nuo 1,31 karto; Neringos sav. - 1,30 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,16 karto; Vilniaus m. sav. - 1,20 karto; Vilniaus r. sav. - 1,17 karto; Kauno m. sav. - 1,16 karto; Kauno r. sav. - 1,21 karto; Panevėžio m. sav. ir Visagino sav. - 1,05 karto; Alytaus m. sav.
Bendrai Lietuvos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto. Pagal savivaldybes per metus žemės sklypų vidutinė rinkos vertė labiausiai didėjo Šilutės, Lazdijų, Akmenės, Birštono, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėse (apie 13 proc.). Mažiausiai - Rietavo, Radviliškio, Ukmergės, Joniškio, Kėdainių ir Šakių rajonų savivaldybėse (apie 3-4 proc.).
Žemės Verčių Žemėlapių Panaudojimas
Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos:
- Apskaičiuojant mokestines vertes
- Nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas
- Apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais
- Nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai
- Kitoms reikmėms
Žemės verčių žemėlapiais daugiausia naudojasi matininkai, atlikdami kadastrinius matavimus, Valstybinė mokesčių inspekcija, skaičiuodama žemės mokesčius gyventojams, bei NŽT teritoriniai padaliniai, nustatydami valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčių dydžius.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teigimu, 2023 m. bus perskaičiuojami valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčiai, todėl būtina įvertinti, ar nepasikeitė verčių zona, kurioje yra konkretus žemės sklypas. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.
Vytaras spaudžia sultis su lėtaeige sulčiaspaude Zyle
Šakių Rajono Savivaldybės Žemės Vertinimas
Kaip skelbiama Registrų centro pernai parengtoje Šakių r. savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitoje, Šakių r. savivaldybės teritorijos plotas yra 1 tūkst. 453 kv. km, užima 32,5 proc. Marijampolės apskrities ploto ir 2,2 proc. visos Lietuvos teritorijos. Šakių r. turi derlingus dirvožemius, daug lygumų ir yra vienas ekologiškiausių rajonų Lietuvoje.
Sklypai pasiskirsto pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės ūkio paskirties (be sodininkų bendrijų ir jų narių žemės) - 100 546,0371 ha, miškų ūkio paskirties - 30 762,4574 ha, kitos paskirties - 3 980,4196 ha, konservacinės paskirties - 188,9903 ha, vandens ūkio paskirties - 2,3782 ha, sodininkų bendrijų ir jų narių žemės - 72,1646 ha.
Nekilnojamojo turto registre iki 2024 m. sausio 1 d. Šakių r. savivaldybėje įregistruoti 48 tūkst. 858 privačios žemės sklypai, 5 tūkst.
Žemės Mokesčiai: Dabartinė Situacija
Pagal įstatymą, žemės mokestis tiek įmonėms, tiek gyventojams šiuo metu yra 1,5% sklypo kainos. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad savivaldybės savo nuožiūra gali atleisti nuo šio mokesčio arba jį sumažinti, todėl mokestis skirtinguose šalies regionuose nevienodas.
Žemės mokesčiui apskaičiuoti naudojamos bazinės žemės kainos buvo nustatytos dar 1994 m., vykdant žemės reformą. Tiesa, vėliau šios kainos Vyriausybės nutarimu buvo kelis kartus indeksuotos (didintos).
Vis dėlto, jei reikiami teisės aktai būtų pataisyti, verčių žemėlapiai taptų mokesčio skaičiavimo pagrindu. Bet kuriuo atveju, taikant tokią metodiką, žemės mokestis kiltų.
Kiti Žemės Verčių Žemėlapių Panaudojimo Būdai
Žemės verčių žemėlapiai Lietuvoje naudojami sprendžiant, ar suteikti asmeniui socialinę paramą, apskaičiuojant paveldėto turto mokestį.
Be to, kylant žemės vertei, gausėja ir Registrų centro pajamos: kuo brangesnis žemės sklypas, kurį pirkėjas nori įregistruoti Registrų centre, tuo didesnį mokestį jis moka.
Politikų Iniciatyvos ir Verslo Nuomonė
Registrų centro rengiamais žemės verčių žemėlapiais neseniai susidomėjo parlamentaras Viktoras Muntianas, Seimo vicepirmininkas ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. Be kita ko, jis svarsto galimybę keisti žemės mokesčio nustatymo taisykles.
Parlamentaras Artūras Skardžius aiškina, kad pagrindinė mokesčio keitimo idėja gali būti susijusi su tuo, kaip diferencijuojant žemės mokesčio dydį miestuose ir regionuose į provinciją pritraukti daugiau kapitalo.
Verslininkai skeptiškai vertino idėjas peržiūrėti žemės mokesčio skaičiavimo tvarką. Mokesčio didinimas yra būdas sulėtinti investicijas.
Apleistos Žemės Apmokestinimas
Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės.
Seimui svarstyti pateiktame Žemės mokesčio įstatymo projekte siūloma žemės mokesčius mokėti nuo vidutinės žemės rinkos vertės ir įteisinti 0,01-4 proc. mokesčio tarifą, kurį konkrečiai nustatytų rajonų savivaldybių tarybos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto skaičiavimais, savivaldybės iš žemės mokesčio per metus surenka apie 52 mln. Lt pajamų, o apmokestinus apleistus žemės plotus į jų biudžetus įplauktų iki 1 mlrd. Lt.
Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos (SŽNS)
„Jau kurį laiką Nekilnojamojo turto registre (NTR) registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie SŽNS turi įstaigos ar institucijos, dėl kurių vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos, atsiranda minėtos sąlygos, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų savininkai. Jų pateikta informacija leidžia žemės sklypų savininkams ir naudotojams susipažinti su šiais duomenimis ir žinoti, kur ir kokių konkrečiai apribojimų jie turi laikytis“, - sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Registrų centras į REGIA žemėlapį perkėlė visą gautą informaciją apie SŽNS, o nuo šiol pažymėjus konkrečią teritoriją galima sužinoti, kokie konkretūs ribojimai, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, yra taikomi.
2020 m. įsigaliojęs naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos taikomos. Tai ypač svarbu sklandžiam ir skaidriam teritorijų vystymui, ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, investicijų pritraukimui.
Žemėlapis REGIA pasiekiamas adresu www.regia.lt, informaciją apie SŽNS ir dėl to taikomus veiklos ribojimus galima sužinoti žemėlapio meniu pasirinkus sluoksnį „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Skirtingos SŽNS žemėlapyje žymimos skirtingais sutartiniais ženklais, kurie pateikiami prie kiekvieno sluoksnio turinio skiltyje. Norint sužinoti konkrečias taikomas apribojimų sąlygas žemėlapyje reikia tiesiog paspausti ant konkrečios teritorijos ir naudotojui bus pateiktas konkrečios SŽNS pavadinimas, unikalus numeris ir taikomos apribojimų sąlygos.
Žemės Rinkos Tendencijos
Žemės rinkoje yra daug dedamųjų, nuo kurių priklauso žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir pirkimo bei nuomos kaina - ji gali skirtis nedaug ar net labai ženkliai. Vienokia kaina gali būti našių kraštų ariamos žemės, visai kita - nederlingose vietose esančių pievų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2025 m. pradžios, palyginti su 2024 m., vidutiniškai padidėjo 1,09 karto - daugiausiai didėjo Šilutės, Šilalės, Tauragės, Alytaus, Kauno rajonuose ir Kauno mieste, o Vilniaus miesto savivaldybėje - apie 1,16 karto.
Anot NŽT, naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų, kurios nustatomos remiantis rinkos duomenų analize - konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis - ir atspindi vietos įtakos faktorių poveikį žemės vertei.
Įvairiuose Lietuvos kraštuose judesiai žemės rinkoje gana nevienodi - vienur rinka aktyvesnė, kitur sandorių mažiau. Ir kainos labai nevienodos.
RC ir Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2023 m. ariamos žemės vidutinė pirkimo kaina Kėdainių rajone siekė 6870 Eur, kaimyniniame Kauno r. - 7123 Eur, o brangiausia pirkimo kaina buvo Pasvalio r. - 8301 Eur. O štai Zarasų r. ariamos žemės ha vidutiniškai kainavo 2356 Eur, Utenos r. - 2904 Eur, o pavyzdžiui, Žemaitijoje, Plungės r. - 3895 Eur.
Šakių r. 2023 m. ariama žemė buvo perkama vidutiniškai už 7442 Eur/ha. Dabar gali prašyti ir apie 10 tūkst. Eur/ha.
Žemės Nuomos Kainos
Nemažos yra ir derlingų bei nederlingų žemių nuomos kainų žirklės - nuo mažiau nei 100 eurų iki 400 eurų ir daugiau.
ŽŪDC duomenimis, 2023 m. vidutinė ariamos žemės ha nuomos kaina mažiau šimto eurų buvo Rokiškio, Šalčininkų, Zarasų ir kituose nenašiuose kraštuose, o, pavyzdžiui, Pakruojo r. siekė vidutiniškai 310 Eur, Marijampolės r. - 263 Eur, Pasvalio - 260 Eur.