Sutuoktinių turto bendrumo teisinis režimas: samprata ir teisinis reguliavimas

Santuoka visų pirma grindžiama abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga neišvengiamai sukelia teisines pasekmes ir sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.

Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata

Visas turtas įgytas sutuoktinių esant santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Taip nurodyta Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje. Atkreipiame dėmesį, kad čia bus kalbama apie įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą (vedybine sutartimi galima jį keisti).

Anksčiau minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Jis reiškia, kad yra preziumuojama, jog tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Ir priešingai, tas, kuris teigia, kad santuokos metu įgytas turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, tą turi įrodyti (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Taigi šią prezumpciją galima ginčyti civiliniame procese leistinomis priemonėmis.

Kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje:

1. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3. pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4. įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Tačiau tai nėra baigtinis turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sąrašas, kadangi laikoma, jog visas turtas įgytas santuokoje laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš CK 3.88 straipsnio galima spręsti, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai perka automobilį, kuris įregistruojamas tik vyro vardu. Automobilis bus vistiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Tačiau kai kalbama apie registruotiną turtą (pvz., automobilis), turtas turi būti registruotas viešame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi tretieji asmenys turi teisę remtis viešo registro duomenimis. Jei viešame registre turto savininkas nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys turi teisę manyti, kad tas turtas yra registre nurodyto savininko asmeninė nuosavybė. Viešo registro duomenys laikomi tikrais ir teisingais, kol tai nėra nuginčyta(CK 4.262 str.). Nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti ginami sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir sutuoktiniai negalės prieš tokius asmenis panaudoti fakto, jog tas turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Išimtis taikoma tada, kai kalbama apie turtą, kurio perleidimo ar suvaržymo sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, nes tokius sandorius galima pripažinti negaliojančiais neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų sąžiningumą ar nesąžiningumą (CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d.). Taigi sutuoktiniai norėdami apsaugoti savo nuosavybę, privalo ją registruoti viešame registre.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokestis) ar intelektinės veiklos gautos pajamos (autoriaus honoraras, atlyginimas pagal licencijos sutartį ir pan.), dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darbo užmokestis ir kitos išmokos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo (išmokėjimo) momento.

Atkreiptinas dėmesys, kad teorijoje yra išaiškinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nelaikytinas žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tik vienam sutuoktiniui asmeniškai skirta materialinė parama ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Jeigu privataus pensijų fondo ar kitokios, pavyzdžiui, gyvybės draudimo, įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai tiek pensija, tiek draudimo įmokos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 4 d.).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat laikytini indėliai, banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, sukauptos iš sutuoktinių bendrų lėšų. Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytas ir esant santuokoje s iš esmės pagerintas turtas, (pvz., kapitalinis gyvenamojo namo remontas, rekonstrukcija) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Netgi asmeniškai dovanotas ar paveldėtas vieno sutuoktinio daiktas taip pat gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu jis iš esmės buvo pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu (CK 3.90 str.). Taip pat galimi ir tokie atvejai, kai sutuoktinis, kurio asmenine nuosavybe esantis turtas buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti ar jo vertei padidinti. Tokiu atveju šis sutuoktinis turės teisę dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gauti atitinkamą kompensaciją iš bendro turto. Pavyzdžiui, sutuoktiniai namo statymui panaudoja 100 tūkst. litų vieno sutuoktinio paveldėtų lėšų. Santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju šis sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti bendro turto sąskaita (CK 3.98 str.).

Galimi ir tokie atvejai, kai vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo bendrą turtą. Tokiu atveju dalijant bendrą turtą šis sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą savo asmeninio turto sąskaita (CK 3.98 str. 3 d.). Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis visą savo gaunamą darbo užmokestį išleisdavo savo hobiui - šaudymui iš lanko. Kadangi darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai jos padalijimo atveju šio sutuoktinio bendro turto dalis galės būti atitinkamai sumažinta ne šeimos poreikiams tenkinti panaudoto turto dydžiu.

CK 3.88 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo turto, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl ši norma detalizuojama teismų praktika. Pavyzdžiui, iš teismų praktikos matyti, kad pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama gyvenamoji patalpa, privatizuota pagal Butų privatizavimo įstatymą sudarius santuoką, nors ir vieno sutuoktinio vardu; bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamas turtas, įgytas sudarius santuoką už vieno iš sutuoktinių pensiją; pinigai ar kitoks turtas, sudarius santuoką laimėtas vieno iš sutuoktinių loterijoje ar kitokiame žaidime, taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisę į turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi abu sutuoktiniai, nesvarbu, koks yra jų asmeninis indėlis sukuriant bendrą turtą. Pavyzdžiui, sutuoktinių susitarimu vienas iš jų nedirbo, o augino vaikus, prižiūrėjo namų ūkį arba nedirbo ir negavo jokių pajamų dėl kitokių svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, mokymosi ir panašių. Neatsižvelgiant į šias aplinkybes, abiejų sutuoktinių teisės į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomos lygiomis.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.

Sutuoktinių turto teisinis režimas

• 3.81 straipsnis. Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys
  1. Skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
  2. Įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja šio kodekso 3.87-3.100 straipsniai.
  3. Sutarčių nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja šio kodekso 3.101-3.108 straipsniai.
• 3.82 straipsnis. Įstatymų nustatyto turto teisinio režimo taikymas

  Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

• 3.83 straipsnis. Sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį
  1. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
  2. Vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja.
• 3.84 straipsnis. Šeimos turtas
  1. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
  2. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams:
     1. šeimos gyvenamoji patalpa;
     2. kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.
  3. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.
  4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
• 3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas
  1. Šio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šio straipsnio nustatyta tvarka.
  2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
  3. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
  4. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties.
• 3.86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga
  1. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
  2. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
  3. Jeigu sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar kuris yra nedarbingas.
  4. Namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Kita vertus, santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės. Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas priklauso asmeninei nuosavybei?

Sutuoktinių asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (pvz., drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).

Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Santuokos metu dovanotas ar paveldėtas turtas.
• Asmeninio naudojimo daiktai.
• Intelektinės nuosavybės teisės.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam verslui.
• Ypatingo pobūdžio lėšos (žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą, neturtinė žala, tikslinė materialinė parama).
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas, jei aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Tiesa, jei asmenine nuosavybe esantis turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, ja disponuoti galima tik turint rašytinį kito sutuoktinio sutikimą.

Asmeninio turto pripažinimas bendrąja nuosavybe

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pan.). Šiuo atveju sutuoktinis, kurio lėšomis ar darbu buvo pagerintas kitam sutuoktiniui priklausantis turtas, turėtų kreiptis į teismą.

Atsakomybė pagal prievoles

Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių (t.y. ją prisiėmė abu arba ji prisiimta nors ir vieno iš sutuoktinių, tačiau bendriems poreikiams ir šeimos interesams), ar asmeninė vieno sutuoktinio.

Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai (pvz., abu paėmė paskolą iš banko), arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako.

Jeigu prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo arba kartu su turtu sutuoktinis paveldėjo skolas, šios negali būti tenkinamos iš bendro turto dalies, priklausančios kitam sutuoktiniui.

Turto padalijimo ypatumai nutraukiant santuoką

Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Nutraukiant santuoką sutuoktiniai dažnai vadovaujasi bendruoju principu - dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis santuokos metu užgyventas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas.

Bendro turto padalijimo proceso etapai

Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:

1. Turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris - asmeninė kiekvieno nuosavybė.
2. Turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių.
3. Nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo - šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.

Aplinkybės, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės

Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Įstatymas ir teismų praktika įvardina tam tikras sąlygas (aplinkybes), kuomet sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, gali būti padalinamas nukrypstant nuo bendrosios sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės.

Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:

• Nepilnamečių vaikų interesai.
• Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė.
• Sutuoktinio elgesys.
• Turto kilmė, pvz., bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių.
• Priteistas sutuoktiniui išlaikymas.

Taip pat svarbu prisiminti, kad tuo atveju, jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniams įstatymas suteikia didesnes galimybes susitarti dėl turto pasidalinimo bei nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Deja, vienas iš dažnų praktikoje pasitaikančių sutuoktinių ginčo pavyzdžių yra kuomet bendrai „užgyventas“ nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, nesant bendrosios jungtinės nuosavybės įrašo.

Išvada - jei nekilnojamasis turtas registruotas nedetalizuojant jo priklausymo, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės tik vienam sutuoktiniui ir nepaneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

Bendrasis sutuoktinių testamentas

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Separacija

Vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai bendrai gali kreiptis į teismą su prašymu dėl gyvenimo skyrium, dar kitaip vadinamos separacijos, patvirtinimo. Nors ši teisinė galimybė egzistuoja jau dvidešimt metų, tačiau praktikoje retai naudojama.

Svarbu, kad sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), nėra tiesiog sutuoktinių apsisprendimas pagyventi atskirai kurį laiką.

Sutuoktiniams nusprendus dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir teismui priėmus sprendimą dėl to, jų santuoka nesibaigia, tačiau baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas. Tai reiškia, kad sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir neprisiima bendrų prievolių.

Teismui patvirtinus separaciją, pasikeičia sutuoktinių turto teisinis režimas, baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė, arba baigiasi vedybų sutartimi nustatytas turto režimas, ir po to sutuoktinių įgytas turtas lieka atskirtas.

Jei pagyvenę skyrium sutuoktiniai norės grįžti į „normalią“ santuoką, jie turės atlikti kelis veiksmus. Pirmiausia turės kreiptis į teismą su bendru prašymu dėl gyvenimo skyrium pabaigos. Teismui priėmus sprendimą patenkinti sutuoktinių prašymą jų gyvenimas skyrium baigsis, bet turto atskirumo režimas išliks.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.

tags: #turto #bendrumo #teisini #rezima