1923 m. visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas - svarbus įvykis to meto šalies gyvenime - iÅ¡liks jos istorijoje, kaip jaunos valstybÄ-s ir jos žmonių organizuotumo ir entuziazmo pavyzdys. Šis surašymas buvo pirmasis visuotinis gyventojų surašymas nepriklausomoje Lietuvoje, leidęs įvertinti šalies demografinę situaciją po karo ir okupacijų.
Surašymo Organizavimas ir Vykdymas
1923 m. rugsÄ-jo 17–23 dienomis įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų suraÅ¡ymas. Visa Lietuvos teritorija, iÅ¡skyrus Lenkijos okupuotÄ… Vilniaus kraÅ¡tÄ… ir neseniai prie Lietuvos prijungtÄ… KlaipÄ-dos kraÅ¡tÄ…, buvo padalinta į 24 apygardas, ir kiekvienoje jų organizuota apygardos suraÅ¡ymo komisija. Apygardomis buvo laikoma 20 apskriÄių ir 4 miestai: Kaunas, PanevÄ-žys, Å iauliai ir VilkmergÄ- (UkmergÄ-). Apygardos buvo skirstomos į rajonus, kuriuose darbÄ… organizavo vedÄ-jai, o rajonai – į apylinkes.
SuraÅ¡ymui vykdyti Ministrų kabinetas skyrÄ- 605 593 litus, kurie buvo panaudoti blankams, algoms, suraÅ¡inÄ-tojų ženkleliams, raÅ¡tinÄ-s reikalams, telefono ir telegrafo iÅ¡laidoms ir pan. Po suraÅ¡ymo suskaiÄiuota, kad vieno asmens suraÅ¡ymas kainavo 20 centų. Prie jo vykdymo prisidÄ-jo beveik visa inteligentija: valdžios įstaigų tarnautojai, mokytojai, dvasininkai, aukÅ¡tųjų ir specialiųjų mokyklų moksleiviai ir kiti. PrasidÄ-jus suraÅ¡ymui, informacija iÅ¡ apygardų telefonu, telegrafu apie jo eigÄ… buvo siunÄiama į VyriausiÄ…jÄ… komisijÄ…, iÅ¡ jos – į Centrinį statistikos biurÄ…. Gerai savo pareigas atlikusiems gyventojų suraÅ¡ymo dalyviams buvo iÅ¡duoti 3 127 Ministrų kabineto patvirtinti pasižymÄ-jimo ženklai, o ypatingai pasižymÄ-jusiems komisijų pirmininkams, jų nariams, taip pat rajonų komisijų vedÄ-jams iÅ¡duoti 183 pagyrimo raÅ¡tai.
Duomenų Rinkimas ir Fiksavimas
Pagrindinis suraÅ¡ymo dokumentas buvo asmens lapelis, kuriame apie kiekvienÄ… asmenį buvo renkami tokie duomenys, kaip: vardas ir pavardÄ-, lytis, amžius, Å¡eiminÄ- padÄ-tis, tikÄ-jimas, tautybÄ-, ar moka skaityti ir raÅ¡yti, gimimo vieta, adresas, pragyvenimo Å¡altinis, fiziniai (kÅ«no) trÅ«kumai (aklas, nebylys, kurÄias, Å¡lubas, kuprotas) ir sužalojimai-luoÅ¡umai (be vienos ar be abiejų rankų, kojų), fizinių trÅ«kumų priežastys.
Visa surinkta suraÅ¡ymo medžiaga buvo susisteminta ir skelbiama 1924–1925 m. „Statistikos biuletenyje“, o galutiniai duomenys paskelbti 1926 m. F. SokolovskienÄ-s ir G. Lano spaustuvÄ-je Kaune lietuvių ir prancÅ«zų kalba iÅ¡leistame 311 psl. leidinyje „Lietuvos gyventojai“.
Surašymo Rezultatai
Jame skelbiama, kad 1923 m. rugsÄ-jo 17 d. Lietuvoje gyveno 2 028 971 gyventojas. IÅ¡ jų – 967 560 vyrų ir 1 061 411 moterų. Tuo metu lietuviai miestuose sudarÄ- tik 57,1 proc. nuo bendro gyventojų skaiÄiaus, kai žydai – 32,2 proc., miesteliuose – 66,4 proc. ir 28, 7 proc., kaimuose 91 proc.
SuraÅ¡ant Lietuvos gyventojus buvo užregistruota net 30 tikÄ-jimų, bet turinÄių daugiau negu 1 tÅ«kst. žmonių – tik 7: katalikų – 85,7 proc., judÄ-jų – 7,65 proc., evangelikų-liuteronų – 3,3 proc., sentikių – 1 proc., staÄiatikių – 1,1 proc. reformatų – 0,53 proc. ir musulmonų – 0,05 proc. Tarp lietuvių tautybÄ-s žmonių 98 proc. save laikÄ- katalikais, tokia pat proporcija buvo ir tarp lenkų. Užsienio Å¡alių pilieÄių užregistruota 7 179. Å alies miestuose tuo metu gyveno 14,9 proc., o kaimuose ir miesteliuose – 85,1 proc. gyventojų, kai 2021 m. 68,2 proc.
Tokių Lietuvoje buvo 55,9 proc., kai Kretingos apskrityje nemokanÄiųjų nei skaityti, nei raÅ¡yti buvo 51,7 proc., ir Å¡iuo skaiÄiumi ji lenkÄ- tik Trakų apskritį su 55,3 proc., kai mažiausiai – 32,1 proc. To meto Lietuvos gyventojų tankumas siekÄ- 38,3 žm. 1 kv. km. Kretingos apskrityje jis buvo 36,4 žm. 1 kv. km, tankiausiai – 52,7 žm. 1 kv. km – buvo gyvenama Skuodo valsÄiuje. Dabartinis 2021 m. užfiksuotas gyventojų tankumas Kretingos rajone siekia 38 žm. 1 kv.
Lietuvoje karo dalyvių buvo užregistruota 64 628, iÅ¡ kurių fiziÅ¡kai nukentÄ-jo 29 885, arba 46,3 proc. NetiesioginÄ-s karo aukos dÄ-l gimusiųjų skaiÄiaus sumažÄ-jimo ir mirusiųjų padidÄ-jimo sudarÄ- 126 tÅ«kst. žmonių.
Svarbi gyventojų suraÅ¡ymo dalis buvo jų pajamų Å¡altinis. Kretingos apskrityje, kaip ir visoje Å¡alyje, daugiausia – 50 481 – gyventojas dirbo žemÄ-s Å«kyje, kai pramonÄ-je – 3 558, transporte – 236, prekyboje – 1 232, valstybinÄ-se ir visuomeninÄ-se įstaigose – 786. Kitus pragyvenimo Å¡altinius turÄ-jo 4 717 žmonių, iÅ¡ jų 346 gyveno iÅ¡ sukaupto kapitalo, 1 264 – iÅ¡ patarnavimo namuose, 2 284 – iÅ¡ įvairių padienių darbų. Buvo suraÅ¡yti ir 599 elgetos, iÅ¡ kurių 465 buvo moterys ir 134 vyrai. Visoje apskrityje pensijas gavo tik 12 gyventojų, tai buvo vien moterys. Nors 1926 m. ValstybÄ- pensijÄ… mokÄ-jo tik kariams, valstybÄ-s tarnautojams ir pasižymÄ-jusiems visuomenÄ-s veikÄ-jams.
| Tikėjimas | Procentas |
|---|---|
| Katalikai | 85,7% |
| Judėjai | 7,65% |
| Evangelikai-liuteronai | 3,3% |
| Sentikiai | 1% |
| Stačiatikiai | 1,1% |
| Reformatai | 0,53% |
| Musulmonai | 0,05% |
Labai trumpa Lietuvos istorija
Klaipėdos Krašto Prijungimas
Tik vasario 16-Ä…jÄ… Ambasadorių konferencija nusprendÄ- perduoti kraÅ¡tÄ… Lietuvai su tam tikromis sÄ…lygomis. Pasak KlaipÄ-dos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, Ambasadorių konferencija KlaipÄ-dos klausimÄ… svarstÄ- vasario 16 d. ryte.
Anot jo, KlaipÄ-doje žinia apie kraÅ¡to perdavimÄ… Lietuvai buvo paskelbta 20 val. Kartu G. Anot istoriko, vasario 17-Ä…jÄ… apie tokį sprendimÄ… pirmÄ… kartÄ… informavo spauda. Pirmieji tÄ… padarÄ- PrancÅ«zijos laikraÅ¡Äiai. Tikriausiai sprendimas Lietuvos valdžiai oficialiai buvo įteiktas tik vasario 18-Ä…jÄ…, sekmadienį. TÄ… paÄiÄ… vasario 18 dienÄ… Ambasadorių konferencijos nepaprastoji komisija KlaipÄ-doje oficialiai įteikÄ- sprendimÄ… naujajai kraÅ¡to direktorijai. Vasario 18 dienÄ… žiniÄ… jÄ… jau paskelbÄ- oficiozas „Lietuva“, – teigia V.
J. Polovinskas-Budrys taip pat dÄ-stÄ-, jog sÄ…jungininkų pajÄ-gų KlaipÄ-dos kraÅ¡te vadas pulkininkas Eugene Gervais Trousson jį informavo, kad iki kitos dienos 8 val. KlaipÄ-dos kraÅ¡to armijos vadas informavo, kad 8 val. „12 valandÄ… manau su orkestru įžengti miestan ir pakelti Lietuvos valstybÄ-s vÄ-liavas tose įstaigose taipogi bus padaryta ir ant kitų valdiÅ¡kų įstaigų. Ar pritarsite?“, - teiravosi J.
Ä® KlaipÄ-dÄ… 1923 m. vasario 20 d. įžengusi Lietuvos kariuomenÄ- surengÄ- ir paradÄ…, vyko ir trispalvÄ-s iÅ¡kÄ-limo ceremonijos. Smetona raÅ¡tu kreipÄ-si į premjerÄ… E.
Atminimo Įamžinimas ir Istorinės Diskusijos
IÅ¡ SavivaldybÄ-s administracijos Paveldosaugos skyriaus pateikto sÄ…raÅ¡o buvo iÅ¡brauktos J. Janonio ir Butkų JuzÄ-s gatvÄ-s bei pastarajam raÅ¡ytojui skirta atminimo lenta. Paveldosaugos skyriaus vedÄ-jas Vitalijus JuÅ¡ka komisijÄ… informavo, kad siÅ«lo apsvarstyti 7 tokius objektus: J. Janonio gatvÄ-s pavadinimÄ… ir Å¡iam poetui skirtÄ… atminimo lentÄ…; S.
VedÄ-jas pripažino, kad svyravimų buvo dÄ-l J. TaÄiau sutarta, jog J. Janoniui skirtos lentos atvejis visai kas kita - komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis atkreipÄ- dÄ-mesį, jog joje skelbiama, kad Å¡i asmenybÄ- buvo „proletariato poetas” ir tai yra akivaizdus klasių kovos propagavimas. Didžiausios diskusijos užvirÄ- dÄ-l galutinio balsavimo. Balsuojant dÄ-l galutinio sÄ…raÅ¡o, kuriame atsidÅ«rÄ- S. NÄ-ries ir L. Giros gatvÄ-s bei A. Venclovos ir J. Janonio atminimo lentos, susilaikÄ- tik V. Safronovas, nes esÄ… negali toleruoti tokio selektyvaus požiÅ«rio į istorijÄ…. Dr.
Ä®statymo 2 ir 3 straipsniuose nurodytus apibrÄ-žimus galimai atitinka daugiau asmenų, kurių pavardÄ-s yra memorializuotos vieÅ¡uosiuose objektuose KlaipÄ-dos mieste. Be trijų teikiamų pavardžių – Liudo Giros, SalomÄ-jos NÄ-ries, Antano Venclovos – 3 str. pateiktÄ… apibrÄ-žimÄ… galimai atitinka ir Ernestas Galvanauskas (1882–1967), Antanas Merkys (1887–1955) bei Alfonsas Žalys (1929–2006). Vienų pavardžių teikimas, o kitų ignoravimas demonstruoja selektyvų santykį su istorija, todÄ-l nuo tokio teikimo belieka susilaikyti.
Ernesto Galvanausko kandidatÅ«ra galÄ-tų bÅ«ti svarstoma, nes jis buvo nuo 1940-06-17 veikusios vad. Antano Merkio kandidatÅ«ra galÄ-tų bÅ«ti svarstoma, nes jis, kaip ministras pirmininkas (1939-11-21 – 1940-06-17), aktyviai siÅ«lÄ- nesiprieÅ¡inti sovietinei Lietuvos okupacijai. Alfonso Žalio kandidatÅ«ra galÄ-tų bÅ«ti svarstoma, nes jis nuo 1955 m. buvo SSKP narys, 1961–1969 m. buvo LKP KlaipÄ-dos miesto komiteto sekretorius kultÅ«rai ir ideologijai, 1969–1990 m. KlaipÄ-dos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas.
tags: #turto #bankas #perima #trimitastovykla