Šiandienos pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, lyderystė tampa vis svarbesnė. Lyderiai reikalingi įvairiose srityse - nuo verslo iki švietimo. Tačiau kas iš tikrųjų daro žmogų geru lyderiu? Ar tai įgimtos savybės, ar išsiugdyti įgūdžiai? Šiame straipsnyje panagrinėsime lyderystės sąvoką, remdamiesi senovės graikų filosofo Aristotelio idėjomis ir šiuolaikiniais tyrimais.
Aristotelis
Dora Lyderystė: Pagrindinės Savybės
Aleksandras Havardas, knygos „Dora lyderystė“ autorius, teigia, kad lyderis slypi kiekviename iš mūsų. Tačiau kokios yra pagrindinės dorybės, būtinos geram lyderiui?
Anot senovės graikų, yra keturios pamatinės žmogaus dorybės:
- Protingumas: Gebėjimas praktiškai suvokti situaciją ir iš karto veikti. Tai intelektualinis gebėjimas, leidžiantis priimti reikiamus sprendimus.
- Drąsa: Neleidžia nukrypti nuo tikslo. Lyderiui reikia įžūlumo ir gebėjimo įveikti baimę suklysti. Drąsa gali būti pasyvi (ištvermingumas ir kantrybė) ir aktyvi (ryžtingumas).
- Savikontrolė: Leidžia valdyti žmogiškąsias aistras ir joms nepasiduoti.
- Teisingumas: Kadangi žmonės yra socialinės būtybės, teisingumas yra būtina dorybė.
Šios keturios dorybės yra pagrindas ir neatskiriamos viena nuo kitos. Jei bent viena dorybė neišvystyta, žmogus pasmerktas žlugti. Kuo dažniau šios dorybės praktikuojamos, tuo labiau artėjama prie idealo.
Tačiau ar užtenka praktikuoti šias dorybes, kad taptum lyderiu? A. Havardas teigia, kad ne. Tam reikia specifinių savybių - didžiadvasiškumo ir nuolankumo.
- Didžiadvasiškumas: Tai savęs vizija, suvokimas, kad esi vertas didžių dalykų. Tai nėra pasididžiavimas, bet žinojimas, kad esi didis, kad esi Dievo sūnus, ir matymas pašaukimo daryti didžius darbus.
- Nuolankumas: Tai tarnystė kitiems, aplinkinių padarymas didžiais. Tiesą sakant, tai meilė žmonėms. Lyderystė - didingumo pasiekimas iškeliant didybę kituose.
Didžiadvasiškas žmogus yra svajotojas, užsibrėžiantis aukštus tikslus tiek sau, tiek kitiems. Jis transformuoja svajones į vizijas, prideda intelektualinius sugebėjimus ir turi misiją - tai, ką jis turi padaryti susitelkdamas į turimus talentus. Talentai - pamatiniai dalykai, Dievo dovana. Didžiadvasis žmogus mato, ką gali padaryti, ir tai padaro savo talentais.
Kelias į savo talentų ir aistrų atradimą su seru Kenu Robinsonu | „Big Think“ mentorius
Kaip Atrasti Savo Talentus?
A. Havardas pataria išbandyti save skirtingose veiklos srityse ir klausti žmonių nuomonės. Labai svarbu klausti pažįstamų žmonių, kurie jus myli, tokių klausimų kaip „Ar tai, ką darau, gerai ar blogai?“, „Ar aš geresnis pianistas, ar verslininkas, ar sportininkas?“ Tai vadinama grįžtamojo ryšio analize. Žmonės, kurie neišmėgina savęs skirtingose veiklose, nežino savo talentų. Žmogus turi suvokti savo stipriąsias puses, bet kad tą padarytų, privalo bandyti. Nes neįmanoma būti geram visur. Tačiau daugelis tiesiog nebando, jie daro tai, ką mama liepė daryti vakar. Ir tada pasimetama.
Taigi, reikia bandyti skirtingus dalykus, veiklas, o po to analizuoti tai, kas nuveikta. Tarkime, jūs esate rašytojas ir kalbėtojas. Jūs turite klausti aplinkinių: „Ar aš kalbu geriau, nei rašau? Ar rašau geriau, nei kalbu? Kaip tu manai?“ Tai labai svarbu. Aš pats suvokiau, kad turiu daryti tai, ką dabar darau, kai mano studentai pasakė: „Aleksandrai, tai, ką tu darai, yra gerai, užsiimk tuo.“ Jei niekada nebūčiau bandęs dėstyti universitete, dabar nestovėčiau prieš jus. Sėdėčiau biure gilindamasis į tarptautinę teisę. Viskas dėl to, kad vieną dieną mano draugas man pasiūlė dėstyti universitete. Ir aš sutikau, o tada suvokiau tai, ką man sakė studentai, atradau savo pašaukimą.
Suprantate, ką turiu omenyje? Ir jūs turite taip daryti. Turite bandyti, nebijoti klysti. Klaidos nėra problema. Problema - nebandyti. Lyderiai padaro begales klaidų, nes jie priima begales sprendimų. Žmonės, kurie nedaro klaidų, nebando nieko naujo. Niekada nebijokite suklysti. Bijokite sustoti vietoje, bet nebijokite klaidų. Nes klaidos verčia mokytis. Tą labai svarbu įsidėmėti, ypač jauniems žmonėms.
Lyderystė: Įgimta ar Išugdoma Savybė?
A. Havardas teigia, kad lyderiu gali būti kiekvienas. Tai prieštarauja didžiosios dalies visuomenės įsitikinimui, jog lyderystė yra įgimta savybė.
Lyderystė - tai charakterio ugdymas temperamento pagrindu. Kiekvienas mūsų turi temperamentą - kažką suteikta mums Dievo. Lyderių yra visų temperamento tipų. Abraomas Linkolnas buvo flegmatikas, Mozė - melancholikas, šventasis Petras - sangvinikas, o apaštalas Paulius - cholerikas. Lyderis neprivalo būti cholerikas. Minėti žmonės negimė lyderiais. Jie sukūrė kai ką. Jie sukūrė lyderio charakterį. Kas yra charakteris? Tai dorybių samplaika. Jos - moraliniai įpročiai. O įpročiai susidaro daug kartų atlikus tą patį veiksmą. Įprotis - tai mūsų esybės dalis. Charakterio ugdymas - jūsų darbo rezultatas. Tai naudojimosi laisve rezultatas.
Taigi, ar laikote save lyderiu? Jei nuolat tobulėjate ir mokotės, vadinasi, esate lyderis. Tą dieną, kai nustosite tobulinti save, pasakysite, kad jūs nebe lyderis. Be galo daug žmonių yra lyderiai. Kas lieka „už borto“? Tie žmonės, kurie niekada negalvoja apie darbą su savimi, savęs tobulinimą. Bet jei tu dirbi su savimi, bandai vystyti savo dorybes ir praktikuoji tai, apie ką aš kalbu, tu esi lyderis. Kai tu bandai tapti geresniu žmogumi, tu darai įtaką ir kitiems. Gerą įtaką. Taigi tu jau keiti pasaulį. Paprasčiausiai keiti pasaulį. Šešerių metų berniukas jau gali būti lyderiu, nes jis bando tapti geresniu žmogumi ir taip daro įtaką aplinkiniams, pirmiausia savo tėvams. Tėvai dažnai sako: „Aš mokausi iš savo vaikų. Mano vaikai mane moko.“ Aš matau paprastumą, daugybę dorybių, kurias mes prarandame ir tada pamatome jas savo vaikuose. Taigi vaikai yra lyderiai savo tėvams.
Lyderystė - tai ne vadovavimas žmonėms, tai savęs kūrimas, dorybių praktikavimas ir savęs suvokimas. Taiigi taip, aš esu lyderis ir viliuosi, kad toks būsiu visą gyvenimą. Bet dėl to negaliu būti tikras.
Charizma ir Intelektas Lyderystėje
Naujausi tyrimai rodo, kad charizmatiški lyderiai daro reikšmingą įtaką asmeniniams ir komandų rezultatams. Pati charizma yra unikali savybė, kurios negalima lengvai pamėgdžioti ar imituoti.
Kodėl žmonės noriai seka charizmatiškus lyderius ir ką charizma byloja apie žmogų? Anksčiau manyta, kad viena iš pagrindinių charizmatiško žmogaus savybių gali būti intelektas, nes tokie žmonės geba naudoti sudėtingesnius komunikavimo būdus, aiškiai perteikti savo viziją, pasitelkiant įvairias retorikos priemones. Tačiau iki šiol nebuvo mokslo tyrimais pagrįstų duomenų, įrodančių intelekto ir charizmos ryšį. Šią spragą ir siekė užpildyti mokslininkai.
Pavyzdžiui, Barackas Obama, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas, ypač mėgo frazeologizmus savo kandidatavimo kalbose, tokius kaip „Pakelti save už batų raiščių“. Kitas pažįstamas lyderis Steve Jobsas, „Apple“ įkūrėjas, mėgo metaforas.
Charizmos ir intelekto ryšiui nustatyti buvo atlikti 3 skirtingi tyrimai. Pirmajame tyrime buvo atliktas eksperimentas su beveik 2.000 žmonių iš įvairių šalių. Antrajame buvo tiriami viešojo sektoriaus lyderiai, dirbantys JAV vietos valdžios institucijose, o trečiajame - JAV prezidentai nuo George Washingtono iki Billo Clintono.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vieno standartinio nuokrypio pasikeitimas intelekte yra susijęs su charizmos augimu nuo 5,70% iki 12,23%. Tai veda prie naujo požiūrio siekiant suprasti, kodėl žmonės yra linkę labiau pasitikėti charizmatiškais lyderiais, vadovais ir netgi jiems dirba su didesniu atsidavimu. Tai nėra tik emocinio ryšio forma. Tyrimas rodo, kad charizma kalba apie lyderio intelektą ir sugebėjimus.
Lyderio Elgsena ir Įtaka Grupės Veiklos Rezultatams
Magistro darbe teoriniu bei praktiniu aspektu nagrinėjama lyderystės įtaka komandinio darbo rezultatams. Darbo tikslas - išanalizuoti lyderio elgsenos galimybes įtakoti veiklos rezultatus verslo organizacijoje ir nustatyti efektyvios elgsenos ugdymo gaires.
Atlikta tyrimo mokslinė analizė, vertinant lyderio elgsenos tyrimo metodus ir lyderio elgsenos įtaką grupės veiklos rezultatams farmacijos kompanijoje. Nustatyta, kad išnagrinėta ir interpretuota nagrinėtos elgsenos požymiai tirtoje organizacijoje leidžia padaryti išvadą, jog lyderio elgsena yra grupės sėkmę įtakojantis veiksnys, skatinantis kiekvieno darbuotojo kūrybingą ir produktyvų darbą.
Išanalizavus gautus rezultatus, galima daryti hipotetinę išvadą, kad grupių vadovams reikia daugiau dėmesio skirti grupės narių poreikių suvokimui, suteikti daugiau laisvės atliekant pavestas užduotis.
Tyrimo mokslinį naujumą lemia tai, kad Lietuvoje nėra atlikta lyderio elgsenos deskripcijos empirinis tyrimas. Šis tyrimas gali būti naudojamas kiekvienoje organizacijoje kaip praktinis instrumentas, padedantis identifikuoti lyderio elgsena paties vadovo bei pavaldinių vertinimu.
Rengiant šį darbą, buvo analizuojami Lietuvos ir užsienio šaltiniai, juose aprašoma lyderio/ vadovo svarba šiuolaikinėms organizacijoms. Tačiau Lietuvos lyderių lygmuo vis dar nepakankamai ištirtas.
Lyderystė yra analizuojama įvairiais aspektais, o apibendrinti ir išskirti vieną definiciją itin sudėtinga dėl skirtingų požiūrių ir sąvokos kompleksiškumo. Anot R.Stogdill, lyderystės apibrėžimų yra beveik tiek pat kiek ir žmonių, kurie mėgino šią sąvoką apibrėžti.
Apibendrinant pateiktus lyderio bei lyderystės apibrėžimus, galima konstatuoti, kad lyderystė tai vadovavimo procesas įtakojantis organizuotos grupės veiksmus individų ir organizacijos tikslams pasiekti. Lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis, kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje. Tačiau yra svarbus ne tik noras panaudoti savąsias stiprybes ir tapti lyderiu, nemažiau svarbi ir supanti aplinka, padedanti išsiugdyti lyderystei reikalingus gebėjimus ir įgūdžius.
Lyderystės stiliai
Išvados
Apibendrinant, Aristotelio lyderystės savybės, tokios kaip protingumas, drąsa, savikontrolė ir teisingumas, kartu su didžiadvasiškumu ir nuolankumu, yra būtinos sėkmingam lyderiui. Lyderystė nėra tik įgimta savybė, bet ir išugdomas įgūdis, reikalaujantis nuolatinio tobulėjimo ir savęs pažinimo. Charizma ir intelektas taip pat svarbūs lyderio savybių komponentai, padedantys įkvėpti ir motyvuoti komandą siekti bendrų tikslų.