Skolų išieškojimas yra sudėtingas ir nemalonus procesas, tiek skolininkui, tiek kreditoriui. Vienas iš būdų, kuriuo kreditoriai gali siekti atgauti skolas, yra turto areštas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime turto arešto procedūrą Lietuvoje, skolininko teises ir galimybes, taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.
Antstolio veikla, vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo, dažnai kelia klausimų dėl jo veiksmų teisėtumo. Ypač daug diskusijų kyla dėl nekilnojamojo turto arešto, jo proporcingumo skolai ir skolininko teisių apsaugos.
Teisinis reguliavimas
Kas yra turto areštas?
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.
Turto areštas turi du pagrindinius tipus:
- Priverstinio vykdymo: Beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis.
- Laikinosios apsaugos areštas: Dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleis turtą tretiesiems asmenims.
Nuotrauka iliustracinė. Šaltinis: Verslo žinios
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Antstolis gali areštuoti turtą, jei skolininkas nevykdo finansinių įsipareigojimų. Antstoliui vykdant teismo ar kitos institucijos sprendimus, kartais tenka perimti skolininko turto administravimą, tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad dėl skolininko netinkamo turto valdymo, administravimo, turto vertė nesumažėtų, būtų efektyviai apginti išieškotojo teisėti interesai, o vykdomasis dokumentas įvykdytas esant mažiausiems nuostoliams skolininkui.
Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Jei turtas yra nekilnojamasis, skola turi būti didesnė nei 2030 eurų. Ši riba nustatyta turto pardavimui iš varžytynių, kai nekilnojamasis turtas yra vienintelė skolininko gyvenamoji vieta, o ne turto areštui.
Išieškojimo iš skolininko turto eilė
Civilinio proceso kodeksas numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Proporcingumo principas
Pagal LR CPK 645 str., antstolis turi vadovautis proporcingumo principu. Svarbu, kad antstolis areštuotų tik tiek turto, kiek būtina skolai padengti. Pavyzdžiui, jei skolai padengti pakanka automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą.
Jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite piniginių lėšų už likusią skolos dalį.
LR CPK 675 str. 2 d. iš esmės reiškia, kad areštuotas turtas turi būti proporcingas skolai.
Pavyzdžiui: Skola 1782 eur. Antstolis areštavo visą sodybą, kurios vertė apie 40546 eur., visas sąskaitas. Kyla klausimas dėl turto ir skolos santykio, ar tai yra proporcinga?
Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?
Pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Turto vertės nustatymas ir ginčijimas
Civilinio proceso kodekse yra nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas.
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo.
Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą.
Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto. Nors dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima, egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs.
Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų, taip pat laidojimo pašalpų. Jūsų pinigai bus saugūs ir tuomet, jei gaunate tam tikrą sumą už tarnybines komandiruotes. Skolų išieškojimas taip pat netaikomas išmokoms, mokamoms pagal Šalpų pensijų įstatymą, našlaičių pensijoms, kompensacijoms už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų. Be to, antstolis negali prisiliesti ir prie išeitinių išmokų.
Kaip panaikinti turto areštą?
Viskas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą.
Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.
Areštuoto turto pardavimas
Areštuoto turto pardavimas - gan nemalonus procesas ir nekilnojamojo turto pardavėjui, ir pirkėjui. Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti.
Galimi žingsniai parduodant areštuotą turtą:
- Padengti skolą arba rasti pirkėją, kuris sutiktų padengti Jūsų skolą pirkimo metu. Jei įsiskolinimas nėra didelis, jį galima padengti iš pirkėjo sumokėto avanso ir išregistruoti areštą iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
- Kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas. Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.
Svarbu: Norint parduoti suvaržytą turtą teks užtrukti ilgiau, nes būtina:
- grąžinti esamas skolas (arba rasti pirkėją, kuris sutiks tai už jus padaryti pirkimo metu);
- gauti antstolio leidimą pardavimui;
- gauti kreditoriaus (banko) leidimą parduoti įkeistą turtą.
Bendro turto areštas
Nėra svarbu, kad skola priteista tik vienam iš sutuoktinių. Jei turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, automatiškai nepadaro jo asmenine nuosavybe - turtas vistiek bendras.
Antstolis mato, kas byloje yra atsakovas. Jūsų turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į jūsų bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas.
Ar dėl vieno sutuoktinio skolų gali būti areštuojamas antrojo sutuoktinio turtas?
Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.
Įprastai, pradedant priverstinį išieškojimą, iš pradžių areštuojamos visos sutuoktinių lėšos ir turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir pasiūloma kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Prašymą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti tiek išieškotojas, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į konkrečią skolininko turto dalį.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Ką daryti, jei antstolis areštavo turtą?
Visada, pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Skundo pateikimas
Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz. turite pateikti ir teismui.
Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.
Kada nuimamas areštas?
Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.
Teismų praktika
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1867-230/2016 rodo, kaip teismas vertina įmonės mokumą ir turto realią vertę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad balanse nurodytas turtas ne visada atspindi realią situaciją, ypač kai didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio atgavimas yra abejotinas.
Šioje byloje teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus finansinius duomenis, nes jie nebuvo patvirtinti visų atsakingų asmenų parašais ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui. Be to, teismas nustatė, kad dalis ilgalaikio turto (transporto priemonės) apskritai nėra registruotos atsakovės vardu.
Remiantis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovės turtas yra mažesnis, nei nurodyta balanse, ir kad įmonė yra nemoki.
Kitos svarbios nuostatos
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
Pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p. 20 %, jeigu nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius.
Pagal CPK 668 straipsnį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Kaip neprarasti šeimai svarbaus turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas.
Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Antstolio veiksmai ir skolos išieškojimas
Antstoliui vykdant teismo ar kitos institucijos sprendimus, kartais tenka perimti skolininko turto administravimą, tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad dėl skolininko netinkamo turto valdymo, administravimo, turto vertė nesumažėtų, būtų efektyviai apginti išieškotojo teisėti interesai, o vykdomasis dokumentas įvykdytas esant mažiausiems nuostoliams skolininkui.
Eesant turto dingimo, sugadinimo ar kitokio jo vertės sumažėjimo dėl turto administravimo rizikos, areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tokiu būdu įgyvendinamas poveikio priemonių proporcingumo principas, padarant mažiausiai žalos skolininkui efektyviai įvykdyti sprendimą. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Antstoliai atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
Tais atvejais, kai nėra galimybės realizuoti areštuotą turtą, antstolis išieškojimą vykdo skolininko turto administravimu. Antstolis kreipiasi į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.
Patarimai skolininkams
- Visada, pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
- Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
- Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.
Galimi sunkumai
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto.
Svarbu žinoti
Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.
tags: #turto #arestas #turi #buti #praporcingas