JAV būsto paskolų kainos toliau sparčiai auga - praėjusią savaitę vidutinė 30-ies metų trukmės fiksuotos hipotekos paskolos sutartinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2008 metų viršijo 6,5 procento, todėl esama rizikų, kad nuosmukis būsto rinkoje gali būti dar ryškesnis.
Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų.
Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.
Tai padaryta pirmą kartą nuo recesijos, per kurią palūkanų norma, siekiant paskatinti ekonomiką, buvo tik mažinama, pradžios - 2008-ųjų vidurio.
"Tai reiškia, kad gyventojai visą šį laikotarpį galėjo skolintis pigiau ir mažiau mokėjo už jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsižvelgiant į atsitiesiančią Europos ekonomiką ir naftos bei maisto produktų kainų įtaką infliacijai, palūkanų normą vėl nuspręsta padidinti. Tai padarys netiesioginę įtaką mokėjimams už paskolas eurais, todėl svarbu, kad gyventojai žinotų, kodėl reikia mokėti daugiau ir būtų tam pasiruošę", - komentuoja Odeta Bložienė, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Pasak jos, pokyčius pajus visi būsto paskolas ir kai kurie vartojamąsias paskolas šia valiuta su kintamomis palūkanomis paėmę gyventojai.
Įtaką įmokoms už eurais ir su kintamomis palūkanomis paimtas paskolas daro tarpbankinė palūkanų norma (EURIBOR), kuri nėra tapati bazinei palūkanų normai, tačiau smarkiai nuo jos priklauso.
"Duomenų analizė rodo, jog bazinių palūkanų pasikeitimas ta pačia kryptimi keičia ir EURIBOR, t.y. bazinėms palūkanoms padidėjus, EURIBOR dydis kyla, sumažėjus - leidžiasi", - pastebi O. Bložienė.
Štai nuo praėjusių metų balandžio 6 mėnesių EURIBOR išaugo 0,63 procentinio punkto, nors bazinės palūkanos tuo metu nekito.
Taigi, tarpbankinei palūkanų normai jau metus stiebiantis aukštyn, vidutinio dydžio paskolos mėnesio įmoka gali išaugti ir daugiau nei 35 litais.
"Būsto paskolų gavėjų pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutiniškai 17 proc. Tačiau vidutinė įmoka, nepaisant paskolų turėtojams nepalankių pastarųjų pokyčių, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. mažesnė nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių finansinė situacija dėl išaugusių palūkanų greičiausiai nesikeis", - sako asmeninių finansų ekspertė.
Ji prognozuoja, kad palūkanų pokytis bus ryškesnis mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams - ypač tuo atveju, jei palūkanos bus perskaičiuojamos dar nesibaigus šildymo sezonui.
Turintiems paskolas eurais su kintamomis palūkanomis O. Bložienė pataria atkreipti dėmesį į palūkanų perskaičiavimo datą ir pasitikrinti paskolos likutį.
"Daliai gyventojų gali prireikti pakoreguoti savo finansinę elgseną ir perskirstyti biudžetą taip, kad tam tikra nebūtiniausioms prekėms numatytų išlaidų dalis tektų finansinių įsipareigojimų padengimui. Numoti ranka į bazinės palūkanų normos kaitą nereikėtų, nes, ekonomistų prognozėmis, tai gali būti ne paskutinis bazinės euro zonos palūkanų normos kitimas šiais metais. Susitvarkyti su pokyčiais bus lengviau iš anksto numačius, kokio dydžio papildomos sumos gali prireikti padengti išaugusiai paskolos įmokai", - apibendrina "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos bazinė palūkanų norma gali padidėti dar 0,5 procentinio punkto. Tai reiškia, kad vidutinio dydžio būsto paskolos eurais su kintama palūkanų norma mėnesio įmoka metų pabaigoje gali būti išaugusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padidėjusi įmoka vis dar būtų 13,3 proc.
Šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų palūkanos yra rekordiškai žemos - nesiekia nė dviejų procentų. Tačiau taip buvo ne visada. Štai 1999 metais jos bandė pasiekti 12 proc. ribą, o vidutinės palūkanos nuo tada svyruoja ties 5 proc. Net ir nežymiai išaugusios palūkanos gali smarkiai padidinti gyventojo įmoką už būstą.
2015 metų liepą Lietuvoje užfiksuotas rekordas - vidutinės svertinės būsto paskolų palūkanos smuko iki 1,68 proc. ir buvo mažiausios istorijoje. O rekordiškai didelės palūkanos (11,77 proc.) šalyje buvo 1999 metų lapkritį.
„Minėtu laikotarpiu buvo žymiai didesnės bazinės palūkanos, nes euro zona buvo ką tik įsikūrusi, buvo kitokie lūkesčiai.
Tiesa, palūkanos ilgainiui augs. Būsto paskolų palūkanos yra tiesiogiai priklausomos nuo Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų normos, kurios šiuo metu taip pat yra istorinėse žemumose.
Kada ECB pradės kelti palūkanas? „Šiuo metu ECB tebevykdo skatinamąją pinigų politiką, tačiau tolesnė pinigų politika ir palūkanų normų lygis priklausys nuo infliacijos euro zonoje pokyčių, kuriuos labiausiai lems euro zonos ekonomikos augimo tempai.
„Ypač po „Brexit“ ir po Anglijos centrinio banko palūkanų sumažinimo, tikėtina, ne paskutinio, palūkanų kėlimas atidedamas bent jau dvejiems metams mažiausiai, o realus scenarijus gali būti ir 3-4 metai. Situacija ypač pasikeitė vasarą būtent dėl Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos.
4 proc. būsto paskolų palūkanos nėra didelės, ypač prisimenant laikus iki Lietuvai įstojant į ES.
„Net ir iš pirmo žvilgsnio pakankamai nedaug pasikeitusios palūkanų normos gali stipriai paveikti gyventojo mokamų paskolų įmokų dydį.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojas pasiskolina 69 500 Eur būsto įsigijimui su 2 proc. palūkanų norma, tuomet būsto paskolos palūkanų normai padidėjus iki 4 proc., mėnesio įmoka galėtų išaugti ir 30 proc. (nuo kiek daugiau nei 255 Eur iki maždaug 330 Eur). Palūkanų normai išaugus iki 5 proc., įmoka galėtų išsipūsti atitinkamai 45 ir 30 proc.
„Tokie dideli pokyčiai rodo, kad gyventojai skolindamiesi turėtų ypač atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį ir galimus jos pasikeitimus paskolos palūkanų normai padidėjus.
„Rekordiškai mažos palūkanos lemia, kad gyventojams skolintis tampa patraukliau - pigesnės paskolos reiškia mažesnę skolos naštą.
T.Garbaravičius 15min pasakojo, kad žemų palūkanų aplinką išnaudoja NT vystytojai.
„Jei rinkoje atsirastų didelis laisvų būstų perteklius, kainos gali ir sumažėti.
Būsto paskolos refinansavimas | Refinansavimas - kas tai? 2024
Šeimos, kurios turi būsto paskolas, moka būsto paskolų įmokas pagal formulę: banko marža + EURIBOR (arba + EBIFN buvusieji DNB klientai).
COVID-19 padarė didžiulę įtaką ir EURIBOR pokyčiui, kuris keletą metų užtikrintai buvo giliame minuse, o turintys būsto paskolas buvo ramūs, kad paskola dėl EURIBOR rodiklio nebrangs.
Pastaruoju metu kalbama apie pagalbą atidėti turimų paskolų įmokas, bet mažai komunikuojama, kaip tas įmokas reikės sumokėti po atidėjimo termino, jeigu bus prarastos pajamos.
Uždarytos Europos šalys, sustojęs judėjimas, liūdinančios ekonomikos prognozės, labai greitai įtakojo ir EURIBOR kainą.
6 mėn. EURIBOR rodiklis šoktelėjo nuo -0.447 (kovo 12 d.) iki -0.114 (balandžio 23 d.).
Euribor šuolis nuo 2020 m. kovo 12 d.
Paskutinį kartą, pliusinis EURIBOR rodiklis buvo užfiksuotas 2015 m. lapkričio mėn., o tai reiškia, kad 5 metus šeimos turinčios būsto paskolas mėgavosi nulinėmis palūkanomis, t.y.
Būsto paskolos išduodamos pasirenkant 3, 6 arba 12 mėn. EURIBOR, ir jie visi juda panašiai, tiesa, 12 mėn.
Iki 2008 m. 2008 metais, ECB paskelbė mažinanti palūkanų normą ir EURIBOR per metus sumažėjo nuo 5.431% (2008 10) iki 1% (2009 10).
EURIBOR pokytis nuo 1999 m. (Informuojame, kad tai tik preliminarūs skaičiai ir situacijų gali būti įvairių priklausomai nuo paskolos likučio, perskaičiavimų ir kitų metodų.
bendra būsto paskolos kaina išaugtų apie 12 tūkst.
bendra būsto paskolos kaina išaugtų apie 38 tūkst.
bendra būsto paskolos kaina išaugtų apie 67 172 tūkst.
Iki 2018 metų Lietuvoje veikė DNB bankas, kuris buvo pasiūlęs rinkai kiek kitokį priedą prie banko maržos - EBIFN.
T.y. EBIFN rodiklio pokytis yra daug skaudesnis turintiems galiojančias būsto paskolų sutartis.
EBIFN pokytis nuo 2020 m. kovo 12 d.
Nėra gerai ir malonu visuomet gyventi baimėje dėl to, kad ateityje gali kilti palūkanos ar pigti turtas.
Rizika, kad kils palūkanos yra didelė, jau dabar šalies bankuose maržos pakilo, būsto paskolos vertinamos dar atidžiau, pradiniai įnašai didėja, o didesnę riziką augina nežinomybė dėl ECB (Europos Centrinis Bankas) sprendimų, kurie įtakos EURIBOR palūkanų dydžius.
Rizika dėl nekilnojamojo turto kainų kritimo taip pat yra didelė.
Mažėjant vartojimui, kylant skolinimosi kainoms, būsto įperkamumas gali sunkėti, todėl natūralu, kad yra tikimybė mažėti ir kainoms.
Šis scenarijus optimistinis ir leistų lengviau jaustis psichologiškai.
Šis scenarijus yra pesimistinis ir būtų itin sunku psichologiškai tiems, kas pirko NT su būsto paskola ir susiduria su sunkumais mokant įmokas.
Į Bankai.lt portalą sulaukiame daugybės Jūsų klausimų „ar tinkamas metas šiuo metu pirkti NT”.
Į šį klausimą turite atsakyti patys sau, atsižvelgę į Jūsų dabartinę ir ateities situaciją.
Tikrai yra šeimų, kurios bus nepaliestos šios COVID-19 situacijos ir šeimų pajamos išliks stabilios ar netgi kils, tad baimė ir panika galioja ne visiems.
Kol pasaulis yra nežinomybėje ir vyrauja labiau neigiamas fonas negu teigiamas, tikėtina, kad kainos nenušuoliuos į viršų ir neprarasite to geriausio pasiūlymo, kurį dabar turite išsirinkę.