Turto areštas ir turto perleidimas yra svarbios teisinės procedūros, kurios gali paveikti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto procesą, galimybes parduoti areštuotą turtą ir sutuoktinių atsakomybę už skolas.
Kas yra turto areštas?
Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Pastarasis gali būti taikomas ganėtinai skirtingais atvejais. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.
Turto areštas turi du pagrindinius tipus - priverstinio vykdymo arba laikinosios apsaugos. Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį. Laikinosios apsaugos areštas dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų. Tuo tarpu, priverstinis vykdymas beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis.
Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis. Be jokios abejonės, pastarasis taip pat šį įkainoja. Visgi, svarbu paminėti, kad areštuoti daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas. Be to, neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.
Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto. Nors dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima, egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs.
Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų, taip pat laidojimo pašalpų. Jūsų pinigai bus saugūs ir tuomet, jei gaunate tam tikrą sumą už tarnybines komandiruotes. Skolų išieškojimas taip pat netaikomas išmokoms, mokamoms pagal Šalpų pensijų įstatymą, našlaičių pensijoms, kompensacijoms už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų. Be to, antstolis negali prisiliesti ir prie išeitinių išmokų.
Visgi, susidūrus su situacijomis, kai išieškojimas yra neteisėtas, vertėtų nelaukti bei kuo greičiau pateikti skundą. Pirmiausiai kreipkitės į patį antstolį.
Turto Arešto Procedūra
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Antstolio Veiksmai
Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis Civilinio proceso kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Kaip panaikinti turto areštą?
Be jokios abejonės, viskas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą. Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.
Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Areštuoto Turto Pardavimas
Areštuoto turto pardavimas - gan nemalonus procesas ir nekilnojamojo turto pardavėjui, ir pirkėjui. Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti.
Turto realizavimas dažniausiai pasitaikančia forma - tai areštuoto turto pardavimas iš varžytynių per antstolius. Taigi, kaip greitai ir efektyviai parduoti areštuotą turtą? Siekiant tinkamai jį suvaldyti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir gerų derybinių įgūdžių. Areštuotas nekilnojamasis turtas kelia daug rūpesčių savininkams, tačiau su tinkamais specialistais šį procesą galima išspręsti greitai ir teisėtai.
Neretai arešto uždėjimas perkamam turtui atrodo kaip riebus ir jau iš toli matomas STOP ženklas, o pardavėjai baiminasi, kad skola, dėl kurios yra uždėtas areštas tik augs ir parduoti jie nebegalės iki tol, kol antstolis neparduos turto iš varžytinių. Tačiau, kiekvienas areštuotas turtas gali būti parduodamas, svarbu, kad skolos suma neviršitų pardavimo sumos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta areštuoto turto pardavimas, kokie žingsniai yra būtini, ir kaip galima sėkmingai parduoti arba įsigyti tokį turtą Lietuvoje.
Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt
Nuo ko pradėti?
Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti.
Galimi Žingsniai Parduodant Areštuotą Turtą
- Skolos padengimas: Jei įsiskolinimas nėra didelis, jį galima padengti iš pirkėjo sumokėto avanso ir išregistruoti areštą iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
- Antstolio leidimas: Kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas. Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.
Svarbu: Norint parduoti suvaržytą turtą teks užtrukti ilgiau, nes būtina:
- grąžinti esamas skolas (arba rasti pirkėją, kuris sutiks tai už jus padaryti pirkimo metu);
- gauti antstolio leidimą pardavimui;
- gauti kreditoriaus (banko) leidimą parduoti įkeistą turtą.
Kad jūsų NT įkeistas arba areštuotas, turėsite būtinai pranešti potencialiam pirkėjui. Deja, tokia žinia žmones paprastai atbaido. Juk kiekvienas pirkėjas nori būti užtikrintas, kad nepraras savo pinigų padengdamas svetimas skolas ir neprisidarys kitokių rūpesčių.
Turto įkainojimas ir varžytinės
Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, kuriame nurodoma, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė, tokiu atveju areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė.
Antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str.), o antrosiose varžytinėse šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrąsias varžytines antstolis skelbia ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis.
Tais atvejais, kai ir antrosios varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
Svarbiausias aspektas yra buto tikrosios rinkos vertės klausimas. Jei manysime, kad buto vertė 35 000 Lt ir yra tikroji buto rinkos vertė, tai pirmosiose varžytinėse antstolis turi teisę parduoti 35 000 Lt vertės butą už kainą, ne mažesnę nei 28 000 Lt (aštuoniasdešimt procentų nuo vertės), o pirmosioms varžytinėms neįvykus ir paskelbus antrąsias varžytines, - ne mažesnę nei 21 000 Lt (šešiasdešimt procentų nuo vertės) sumą.
Pardavus įkeistą turtą iš varžytinių antstolis, atskaitęs skolos dydį, vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui, likusią pinigų sumą grąžina turto savininkui.
Kaip parduoti areštuotą turtą iki varžytinių?
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Todėl labai svarbu sugebėti konstruktyviai bendrauti, derėtis bei nesukurti pagrindo nepasitikėjimui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.
Žingsniai parduodant areštuotą turtą
Areštuotas turtas - tai nekilnojamasis turtas, kurio savininkui laikinai ribojama teisė laisvai disponuoti dėl skolų ar teisinių įsipareigojimų. Nepaisant apribojimų, toks turtas gali būti parduodamas, jei laikomasi tam tikrų procedūrų.
- Situacijos analizė Atidžiai įvertinkite turto teisinę būklę. Tikrinkite antstolio dokumentus ir apribojimus. Pateikite išsamų veiksmų planą.
- Dokumentų tvarkymas Ruoškite reikalingus dokumentus, įskaitant antstolio leidimus. Užtikrinkite, kad visi teisiniai procesai būtų atlikti tinkamai ir laiku.
- Turto vertinimas Padedame nustatyti realią turto rinkos vertę. Bendradarbiaujame su licencijuotais turto vertintojais.
- Pirkėjų paieška Skelbiame informaciją apie turtą populiariausiuose NT portaluose. Naudojame efektyvias rinkodaros strategijas, kad pasiektume potencialius pirkėjus.
Ar verta kreiptis į NT brokerį?
Vienareikšmiškai TAIP. Tikrai ne visi NT savininkai yra ir geri derybininkai - o tai absoliučiai normalu ir suprantama. Įkeisto ar areštuoto turto pardavimo atvejai labiau komplikuoti, todėl patyrusio specialisto pagalba būtina. Labai svarbu sugebėti paaiškinti situaciją potencialiam pirkėjui jo neatbaidant bei suvaldyti visą procesą.
Privalumai parduodant areštuotą turtą
- Skolų mažinimas: Pardavus turtą galima greitai padengti skolas ir sumažinti finansinę naštą.
- Teisinės rizikos sumažinimas: Laiku parduotas turtas padeda išvengti teismų ar priverstinio išvaržymo.
- Finansinio stabilumo atkūrimas: Pardavimo pajamos leidžia išspręsti susikaupusias problemas ir pradėti iš naujo.
Sutuoktinių Atsakomybė Už Skolas
Dviems žmonėms susituokus jų atskiros skolos dažnai tampa bendru rūpesčiu. Jeigu sutuoktinių turto teisinis režimas neaptartas vedybų sutartyje, visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Jai taikoma „bendro katilo“ taisyklė: laikomasi principo, kad vieno sutuoktinio turte ar pajamose yra ir kitam sutuoktiniui priklausanti dalis.
Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Santuokos trukmė sutuoktinių skolų požiūriu nereikšminga, nes sutuoktinių atsakomybė už vykdytinas prievoles atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento.
Ar Dėl Vieno Sutuoktinio Skolų Gali Būti Areštuojamas Antrojo Sutuoktinio Turtas?
Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.
Įprastai, pradedant priverstinį išieškojimą, iš pradžių areštuojamos visos sutuoktinių lėšos ir turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir pasiūloma kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Prašymą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti tiek išieškotojas, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipamas į konkrečią skolininko turto dalį.
Kaip Neprarasti Šeimai Svarbaus Turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas.
Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Į Kokį Šeimos Turtą Nukreipiamas Skolų Išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima parduoti areštuotą turtą? Taip, tačiau reikia laikytis antstolio nustatytų reikalavimų ir tinkamai paruošti dokumentus.
Kiek laiko užtrunka pardavimas? Procesas paprastai trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo.
Ar galima išvengti varžytinių? Taip, aktyviai bendradarbiaujant su specialistais galima parduoti turtą tiesiogiai ir išvengti viešų aukcionų.
Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?
Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema? Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.