Turto areštas civilinio ieškinio patenkinimui: pagrindai ir aspektai

Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje atsakovui suformuluotą įpareigojimą. Pažeistos teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz., perduoda priteistą turtą, grąžina pinigus. Tai reiškia, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu kasacine tvarka.

Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo realumas. Teisingumas gali būti įvykdytas tik, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Vykdymo procesas yra pagrindinė teismo sprendimų realizavimo garantija. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl valstybei keliami aukšti reikalavimai užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą ir veiksmingumą.

Civilinio proceso būtimumą lemia civilinės materialinės subjektinės teisės struktūra, kurią sudaro trys elementai: teisė atlikti tam tikrus veiksmus, teisė reikalauti, kad būtų atlikti tam tikri veiksmai, ir teisė reikalauti teisminės gynybos, jeigu nėra atliekami reikalaujami veiksmai. Subjektinė teisė visada yra ne asmens savybė, o abipusio žmonių įsipareigojimo dėl tam tikros vertybės apsaugos santykis, galiausiai garantuojamas valstybės prievarta.

Teisingumo deivė simbolizuoja teisės viršenybę ir teisingą sprendimų vykdymą.

Vykdymo proceso sąvoka ir formos

Apžvelgus pagrindines vykdymo proceso nuostatas, galima suformuluoti vykdymo proceso sąvoką. Vykdymo procesas yra valstybinė procedūra, kurios metu priverstinai įgyvendinami arba užtikrinami ieškiniai kreditoriaus naudai. Tai yra reikalavimų įgyvendinimas valstybės prievartos priemonėmis. Vykdymo procesas - procedūra, kurios metu valstybės prievarta įgyvendinamos teismine tvarka ar kitais oficialiais dokumentais nustatytos išieškotojo teisės.

Priverstinio vykdymo poreikis leidžia išskirti tam tikras teismo sprendimų realizavimo formas:

1. Administracinę teismo sprendimų realizavimo formą, kuria įgyvendinami teismo sprendimai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo.
2. Civilinę teisinę teismo sprendimų realizavimo formą, kai skolininkas (aktyvioji šalis), žinodamas, kad jis yra skolingas ar privalo atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriaus (pasyviosios šalies) naudai, pats savanoriškai įgyvendina teismo sprendimą.
3. Procesinę teismo sprendimų realizavimo formą, kuri yra pagrindinė, ypatinga tuo, kad vyksta laikantis griežtos procedūros. Šiuo atveju skolininkas, kaip vengiantis atlikti prievolę asmuo yra pasyvus, o į kompetentingas institucijas kreipėsi išieškotojas - aktyvus.

Taigi, akivaizdu, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Todėl teisės apsauga negali būti suprantama vien tik kaip teisės pažeidimo konstatavimas, turi būti sudaromos galimybės realiai atstatyti pažeistą teisę. Jei skolininkas nevykdo sprendimo gera valia, būtinas mechanizmas, galintis priversti jį šią pareigą įvykdyti. Toks mechanizmas ir yra vykdymo procesas, kurio dėka realiai įgyvendinamas teismo sprendimas bei atkuriamos pažeistos išieškotojo teisės.

Tiriamasis ir vykdymo procesas

Teisės doktrinoje naudojamos sąvokos: tiriamasis procesas (vok. Erkenntnisverfahren) ir vykdymo procesas (vok. Vollstreckungsverfharen). Tiriamasis procesas apima beveik visą lietuviškąjį civilinį procesą (bendrąją ir ypatingąją dalis) išskyrus sprendimų vykdymą. Vykdymo procesas skirtas įgyvendinti tiriamajame procese priimtą teisingumo vykdymo aktą, jeigu atsakovas jo nevykdo geruoju.

Civilinio proceso skaidymas į tiriamąjį procesą ir vykdymo procesą, nors ir neturi esminės teisinės reikšmės, yra labai praktiškas, kadangi vartojant šias sąvokas tampa aišku, apie kurią civilinio proceso dalį yra kalbama. Tuo tarpu, Lietuvoje vartojamos civilinio proceso bendrosios ir ypatingosios dalies bei vykdymo proceso sąvokos reikalauja atskiro patikslinimo.

Bankroto įtaka turto areštui

Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 289,2 tūkst. juridinių asmenų, iš jų išregistruota - 120,1 tūkst. Negalutiniais duomenimis nuo 1993 iki 2006 m. birželio 30 d. bankrotas buvo paskelbtas 4907 įmonėms. Per 2006 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį bankrutavo apie 67 įmones. Akivaizdu, kad valstybės įstatymas, reglamentuojantis bankroto procesus, yra vienas iš pagrindinių civilinės, ekonominės apyvartos įstatymų.

Skolininko bankroto procesas gali būti pradėtas praėjus ilgam laiko tarpui po to, kai jam tapo akivaizdus šio proceso neišvengiamumas. Šio laikotarpio metu skolininkas turi daug galimybių bandyti nuslėpti savo aktyvus nuo kreditorių, prisiimti dirbtinius įsipareigojimus, paaukoti lėšas arba padovanoti jas artimiesiems, atsiskaityti su vienais kreditoriais pažeidžiant kitų interesus. Teisingumas įpareigoja įstatymų leidėją sutikti su jų reikalavimais ir panaikinti visus nemokumą nulėmusius sandorius juridinę galią.

Vieni tokių interesų pusiausvyros užtikrinimo ir apsaugos mechanizmų buvo įtvirtinti įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, kuriame greta universalių gynybos būdų buvo numatytos ir papildomos pažeistų subjektinių teisių bei teisėtų saugomų interesų gynimo priemonės, t.y. specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai, tarp jų ir actio Pauliana.

Bankrotas - sudėtingas procesas, reikalaujantis teisinio reguliavimo ir kreditorių interesų apsaugos.

Actio Pauliana

Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) prigimtis siejama dar su Senovės Roma. Senovės Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amžiais išnyko XII lentelių įstatymų sistema, pagal kurią neišgalintį skolininką bausdavo mirties bausme arba parduodavo į vergovę svetur. Juo siekiama apginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, kurie turėdami prievolę atsiskaityti su kreditoriumi arba kitokiu būdu įvykdyti savo prievolę jam, vengia prievolės įvykdymo. Romėnai tokį prievolės vykdymo kreditoriui vengimą vadino fraus creditorum. Dažniausiai skolininkai, kurie turi nesąžiningų ketinimų nevykdyti savo prievolės kreditoriaus atžvilgiu, imasi savo turtinės padėties pabloginimo veiksmų. Jie pablogina savo turtinę padėtį perleisdami savo turtą kitiems asmenims.

Romėnų teisės recepcija šį specifinį ieškinį įtvirtino daugelio valstybių teisės sistemose. Minėtas institutas buvo žinomas ir Lietuvoje. Antai 1931 m. Laikinasis Civilinis Kodeksas numatė kreditoriaus teisę reikalauti pripažinti negaliojančiais visus tokio skolininko sandorius ar kitus aktus su kitais asmenimis negaliojimo, jei šie asmenys žinojo, kad skolininkas tuo būdu norėjo pakenkti savo kreditoriams. Tokį aktą pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus netikru (t. y. negaliojančiu), iš įgijusiojo asmens buvo išieškoma turto arba, jei tai neįmanoma, jo vertės tiek, kiek reikėjo kreditoriaus reikalavimui iš skolininko patenkinti. Šis asmuo turėjo grąžinti ką gavęs kartu su iš šio turto gauta nauda. Tačiau, kreditorius turėjo įrodyti, kad skolininkas nesąžiningai sumažino savo turtą ir siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriui vykdymo, net jeigu skolininkas ir nenorėjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, actio Pauliana institutas buvo grąžintas į Lietuvos teisę - tai buvo padaryta 1998 m. birželio 11 d. Civilinį kodeksą papildžius 571 straipsniu. 2000 m. liepos 18 d. buvo priimtas naujas Civilinio kodekso 571 straipsnio redakcija, pavadinta “Teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)”. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (išskyrus atskirus jo straipsnius), Civilinio kodekso 571 straipsnis (1998 m. birželio 11 d. redakcija) neteko galios.

Naujojo Civilinio kodekso 6.66 straipsnis, reglamentuojantis actio Pauliana, iškėlė papildomą įrodinėtiną aplinkybę - turto įgijėjo nesąžiningumą (lot. Turto įgijėjo nesąžiningumas reiškia, kad šis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies analizė rodo, jog actio Pauliana siekiama ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, t.y. skolininkas savo turtą perleidžia tretiesiems asmenims. Tokie skolininko veiksmai daro tiesioginę įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, kadangi mažinama galimybė skolininkui iš savo turimo turto patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad actio Pauliana pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Actio Pauliana siekiama užtikrinti, kad, įvykdžius restituciją, skolininkas vėl galėtų vykdyti prievolę kreditoriui. Tačiau, šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytoms sąlygoms visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Skolininko nemokumas ir bankrotas

Bankroto procesas - tai normalus rinkos ekonomikos reiškinys, skatinantis ekonominių santykių gyvybingumą. Įmonių bankrotai Lietuvoje teisiškai reglamentuoti nuo 1992 metų spalio mėnesio, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Pagrindinis bankroto tikslas - apsaugoti sąžiningo verslo interesus ir subalansuoti įmonės kreditorių interesus. Deja, Lietuvos Respublikos teisės aktai iki šiol nepripažįsta fizinių asmenų bankroto.

Lietuvos teisės terminijoje sąvoka nemokumas dažnai tapatinama su bankroto sąvoka, nors kitų šalių teisėje nemokumas nagrinėjamas kaip atskira teisės šaka. Įmonių bankroto įstatyme nemokumas pirmą kartą buvo apibrėžtas tik 1997 metais, įsigaliojus šio įstatymo naujai redakcijai. Nemokumas buvo apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įsipareigojimai didesni, nei jos turtas. Šiame Įmonių bankroto įstatyme įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus daugiau nei trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, be to kartu turi būti išpildyta sąlyga, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai, skolos viršytų pusę jos balanse įrašyto turto vertės.

Juridinio asmens nemokumas Lietuvos teisėje suprantamas kaip teismo pripažinta įmonės juridinė būsena, atitinkanti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus nemokumo požymius, taigi Lietuvoje nemokumas išimtinai siejamas su juridinių asmenų (įmonių) bankroto procesu. Taigi Lietuvos teisės sistemoje nėra atskiriamas skolininko juridinis nemokumas nuo bankroto, juos jungia vienas bankroto procesas, viena bankroto byla.

Įmonių bankroto įstatymas numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (12 straipsnio 1 dalis). Skelbti bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali įmonės vadovas ar savininkas, kurie numato, jog įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Žinoma, bankroto proceso eigoje gali paaiškėti naujos aplinkybės, dėl kurių kreditoriai gali pasinaudoti teise į teisminę gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje.

Svarbiausi aspektai

Apibendrinant, turto areštas civiliniame procese yra svarbi priemonė užtikrinant teismo sprendimų įvykdymą. Bankroto procesas turi įtakos šiam procesui, o kreditorių interesų apsauga yra esminis aspektas. Actio Pauliana yra vienas iš būdų, kuriuo kreditoriai gali ginti savo interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų.

tags: #turto #arestas #civilinio #ieskinio #patenkinimui