Šiame straipsnyje išnagrinėsime turto arešto ir hipotekos esminius skirtumus bei teisinius aspektus Lietuvoje. Nagrinėsime, kaip šie du instrumentai veikia prievolių vykdymo užtikrinimą ir kokie yra kreditorių bei skolininkų interesai.
Prievolių Vykdymo Užtikrinimas: Hipoteka ir Įkeitimas
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje, finansavimo politikai tampant vis įvairesnei, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų paieška. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo būdus, tokius kaip garantija ar laidavimas.
Įkeitimo aktualumą bei pranašumą suponuoja įkeitimo savybė - sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.).
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje.
Tokie papildomi prievolių įvykdymo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t.
Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt.
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.
Įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, pagrįstai vertinamas kaip vienas efektyviausių bei patikimiausių užtikrinimo būdų. Toks vertinimas gali būti lengvai paaiškinamas šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis. Esant įvairialypio finansavimo politikai, neišvengiamai susiduriama su efektyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ieškojimu. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto įkeitimas tampa pranašesniu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu prieš kitus galimus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (garantija, laidavimas ir kt. ).Įkeistu turtu ir išlieka net pasikeitus turto savininkui ar mirus skolininkui. Kitaip tariant, įkeitimo aktualumą bei pranašumą suponuoja įkeitimo savybė sekimas paskui daiktą. Būtent tokia užtikrinanti įkeitimo funkcija turi nemažą įtaką ir ekonominiams santykiams, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo (paprastai, finansuojamo iš lietuviško kapitalo) sektoriui.
Pagal Lietuvos Centrinės hipotekos įstaigos duomenis 2007 metais, 5844 juridiniai asmenys buvo sudarę hipotekos sandorius ir 4747 juridiniai asmenys įkeitimo sandorius, tuo tarpu hipotekos sandorius sudarė 59047 fiziniai asmenys ir įkeitimo sandorius 1597 fiziniai asmenys. Įkeisto kilnojamojo turto vertė siekė 18, 9 mlrd. litų, o nekilnojamojo turto vertė 31,8 mlrd. litų.
Šiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik į patikimiausius bei efektyviausius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir į procedūras, taikomas išieškant iš įkeisto turto. Šio darbo temos aktualumą nulemia lėtėjanti ekonomika ne tik visame pasaulyje, bet ir ypatingai Lietuvoje. Įtakos turi ir pasaulinė ekonomikos krizė, prasidėjusi bankų sektoriuje. Siekiant išnagrinėti išieškojimą iš įkeisto turto detalumo ir aktualumo aspektais, bus apsiribojama Lietuvos Respublikoje reglamentuotais procesais bei atskiromis procedūromis. Tad šio darbo objektas yra išieškojimo iš įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Šio darbo kontekste įkeistas turtas apibrėžtinas kaip nekilnojamasis turtas, t.y. žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kuris negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), ir kilnojamasis turtas, t.y. daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, bei turtinės teisės.
Šias įstatymus bei kitus teisės aktus. Pažymėtina, jog išieškojimo iš įkeisto turto procesą reglamentuoja ir poįstatyminiai teisės aktai. Analizuojamas minėtų teisės aktų praktinis taikymas civilinėse bylose. Siekiant efektyvią kreditoris interesų apsaugą bei skolininkų interesų garantiją, pasiklysti galimus sprendimo būdus. Suformuoti pasiklymus išieškojimo procesui efektyvinti. Darbo šaltiniai ir metodai. Magistro baigiamojo darbo šaltiniais tapo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas, Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Darbe pasinaudota Egidijaus Baranausko daktaro disertacija "Įkeitimo teisinis reguliavimas", Dainos Petrauskaitės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos XI XII skyriaus komentaru, publikuotu periodiniame leidinyje "Justitia".
Įvairių mokslinio tyrimo metodų taikymą paveikė pasirinktas tyrimo objektas išieškojimo iš įkeisto turto proceso analizė, problematika. Taikant empirinį dokumentų analizės metodą buvo tiriami Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų sprendimai. Teorinis sisteminės analizės metodas padėjo nustatyti teisės normų, įtvirtintas skirtinguose teisės aktuose, tarpusavio ryšį. Atskleidžiant bendras išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, buvo taikomas kitas teorinis tyrimo metodas lyginamasis metodas. Šio metodo pagalba nustatyti panašumai ir skirtumai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalis teisės aktuose įtvirtintomis išieškojimo iš įkeisto turto taisyklėmis.
Išieškojimo Procesas: Bendrosios Taisyklės ir Išimtys
Išieškojimo procesas, egzistuojant prievolės užtikrinimui, skiriasi nuo išieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. numatyta, jog išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto taikomos bendrosios išieškojimo taisyklės, su LR CK numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka. Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryšį, panagrinėsime abiejų išieškojimo procesų esminius skirtumus ir panašumus.
Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia. Skirtingi veiksmai turi būti atlikti siekiant įgyti teisę pradėti išieškojimo procesą. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.). Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio išieškojimo proceso užtikrinimu.
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų išieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Išieškant bendra tvarka, kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog iš paskesnės eilės turto galima išieškoti tik tuo atveju, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis. Kadangi įkeičiamo turto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą, jis pats gali objektyviai įvertinti galimybę tokiu turtu užtikrinti jo reikalavimą.
Pažymėtina, jog išieškojimo iš skolininko turto eilės įtvirtinimas skirtas apsaugoti skolininko turtinius interesus. Tačiau tokios eilės netaikymas išieškant iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami. Skolininko interesai apsaugomi suteikiant įkaito davėjui teisę nurodyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, jei išieškoma parduodant iš varžytynių jungtine hipoteka įkeistus daiktus (LR CK 4. 194 str. 1 d.). Įkeitimo atveju, skolininko ar įkaito davėjo interesai apsaugomi LR CK įtvirtinta įkeistų daiktų realizavimo tvarka (LR CK 4. 219 str. 5 d.), t.y. šalims suteikiama teisę susitarti dėl įkeisto turto realizavimo būdo. O būtent susitarimo pagrindu, galimas visų šalių interesų pusiausvyros įgyvendinimas.
Esminiai skirtumai tarp turto arešto ir hipotekos
Pagrindiniai skirtumai tarp turto arešto ir hipotekos yra šie:
- Tikslas: Turto areštas skirtas užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą, o hipoteka - esamos prievolės įvykdymą.
- Inicijavimas: Turto areštą inicijuoja antstolis, o hipoteką - kreditorius ir skolininkas sudarydami sutartį.
- Prioritetas: Hipoteka paprastai turi prioritetą prieš turto areštą, nebent turto areštas buvo įregistruotas anksčiau.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus tarp turto arešto ir hipotekos:
| Savybė | Turto Areštas | Hipoteka |
|---|---|---|
| Tikslas | Užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą | Užtikrinti esamos prievolės įvykdymą |
| Inicijavimas | Antstolis | Kreditorius ir skolininkas |
| Prioritetas | Paprastai žemesnis | Paprastai aukštesnis |
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir išieškant iš turto bendra tvarka. Tačiau pažymėtina, jog praktikoje iškyla daug klausimų dėl įkeisto turto realizavimo proceso, ypač kai įkeistas turtas yra įmonė.
Išieškojimas iš Įkeisto Nekilnojamojo Turto
Nagrinėjimas apima išieškojimą iš hipoteka užtikrintų statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų bei hipoteka užtikrinto žemės sklypo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog šiame darbe nekilnojamojo turto sąvoka vartojama siaurinamai, t.y. neapima laivų ir orlaivių, kuriems privaloma teisinė registracija ir kurie tokiu būdu pripažįstami nekilnojamuoju turtu.
Išieškojimas iš Įkeisto Kilnojamojo Turto
Šis skyrius suskirstytas į du poskyrius atsižvelgiant į kilnojamojo turto pobūdį, t.y. kilnojamieji daiktai bei turtinės teisės. Išieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto apima ne tik materialius daiktus, bet ir turtines teises, pavyzdžiui, pinigus banko sąskaitoje. Atskiras poskyris skiriamas išieškojimui iš įkeistų turtinių teisių. Šis atskyrimas yra nulemtas turtinių teisių, kaip įkeitimo objekto, specifiškumo, kadangi išieškojimas iš įkeistų turtinių teisių pasižymi tam tikrais požymiais, kurie būdingi tik išieškojimui iš turtinių teisių.
Išieškojimas iš Įkeistos Įmonės
LR CK 1.110 str. 1 d. įmonė pripažįstama nekilnojamuoju turtu. Tačiau, kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūdžio elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu. Todėl įmonės įkeitimo bei išieškojimo proceso iš tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas.
Išieškojimo iš įkeisto turto bei išieškojimo bendra tvarka tarpusavio ryšys. Išieškojimo iš įkeisto turto esminiai bruožai kitose Europos Sąjungos šalyse. Išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto. Išieškojimas iš hipoteka užtikrintų statinių ir kt. nekilnojamųjų daiktų. Išieškojimas iš hipoteka užtikrintos žemės (sklypo). Išieškojimas iš įkeisto kilnojamojo turto. Išieškojimas iš įkeistų kilnojamųjų daiktų . Išieškojimas iš įkeistų turtinių teisių . Išieškojimas iš įkeistos įmonės .
LR CK prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). Tokiu būdu prievoliniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas. Tiek teorinėje, tiek praktinėje plotmėje egzistuoja galimybė, jog skolininkas neatliks tam tikrs veiksmų, numatytų sutartyje ar įstatyme, ir tokiu būdu neįvykdys teisiniais santykiais sukurtos (prisiimtos) pareigs ar įvykdys jas netinkamai. Tai gali nulemti įvairiausios priežastys: skolininko nesąžiningumas, finansinis nepajėgumas, kt. objektyvūs bei subjektyvūs veiksniai. Siekiant kontroliuoti galimas pareigs neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje.
Šios tokiai situacijai, atsiranda būtinybė ieškoti papildoms būds ne tik skatinti skolininką tinkamai įvykdyti pareigą prievolėje, bet ir visiškai patenkinti kreditoriaus interesus. Tokie papildomi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t. Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt. Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Ir tai suprantama. Kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.
Kitaip tariant, išieškojimo procesas egzistuojant prievolės užtikrinimui skiriasi nuo išieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. Šiame išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto, numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka. Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryšį, panagrinėsime abiejų išieškojimo process esminius skirtumus ir panašumus. Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Šiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia. Šiau skirtingi veiksmai turi būti atlikti siekiant įgyti teisę pradėti išieškojimo procesą. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.). Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio išieškojimo proceso užtikrinimu. o teisenos tvarka siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus.
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjams išieškojimo ršių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Šiau toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog iš paskesnės eilės turto galima išieškoti tik tuo atveju, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis. iamo turto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus reikalavims įvykdymą. iamas ir tokiu būdu jis pats gali objektyviai įvertinti galimybę tokiu turtu užtikrinti jo reikalavimą. Taikant išieškojimo iš turto eilę, būtų paneigiama hipotekos ir įkeitimo, kaip užtikrinimo būds, paskirtis.
Pažymėtina, jog išieškojimo iš skolininko turto eilės įtvirtinimas skirtas apsaugoti skolininko turtinius interesus. Šiau tokios eilės netaikymas išieškant iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami. Šias procesines teises kaip ir skolininkas, LR CPK 745 str. 2 d.) interesai apsaugomi suteikiant įkaito davėjui teisę nurodyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, jei išieškoma parduodant iš varžytynių jungtine hipoteka įkeistus daiktus (LR CK 4. 194 str. 1 d.). .Įkeitimo atveju, skolininko ar įkaito davėjo interesai apsaugomi LR CK įtvirtinta įkeistų daiktų realizavimo tvarka (LR CK 4. 219 str. 5 d.), t.y. šalims suteikiama teisę susitarti dėl įkeisto turto realizavimo būdo. O būtent susitarimo pagrindu, galimas visų šalių interesų pusiausvyros įgyvendinimas. Esminis nagrinėjams process panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pob...
tags: #hipotekos #ir #kilnojamojo #turto #ikeitimas