Šiais laikais, kai technologijos sparčiai vystosi ir konkurencija stiprėja, kiekvienas verslo subjektas privalo ne tik kurti naujus produktus ar įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus. Tai apima lyginimą su kitų panašių įmonių rodikliais, statistinių duomenų įvertinimą ir, remiantis jais, veiklos plėtros organizavimą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.
Šis identifikavimas yra pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų. Tačiau, mažos verslo įmonės dažnai priima sprendimus įsigyti brangaus ilgalaikio turto, kuris dažniausiai nėra susijęs su pagrindine įmonės veikla arba nesukuria papildomos naudos. Tai rodo, kad retas įmonės vadovas žino, kokią teigiamą reikšmę įmonės finansiniams rezultatams gali turėti sėkmingas ir efektyvus ilgalaikio turto valdymas.
Lietuvoje dar nėra populiaru valdyti nuomojamą ar kitais būdais įsigytą turtą. Sprendimai dažniausiai priimami ne siekiant didesnio ilgalaikio turto efektyvumo, remiantis įmonės analizės rezultatais, bet pasidavus rinkoje tokias paslaugas parduodančiųjų spaudimui.
Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonių atstovai galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo.
Tyrimo metodai apima mokslinės literatūros analizę, indukciją ir dedukciją, loginę analizę ir sintezę, palyginamąją analizę, loginio ir grafinio modeliavimo metodus, dokumentų analizę, įmonės veiklos procesų stebėjimą, pokalbius su vadovais ir profesinės patirties apibendrinimą.
Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės jam įvertinti. Šio efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokios sąnaudos gali būti patiriamos dėl nepakankamo efektyvumo.
Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių.
Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų.
Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas. Analizuojant šio sektoriaus efektyvumą, rezultatas gali būti iš karto ne toks akivaizdus dėl būtinų investicijų, pertvarkymų ir pan.
Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.
Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.
Kaip apskaičiuoti turto apyvartumą
1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S.Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A.Jakutis | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V.Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J.Greenwood | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott | Efektyvumas - produktyvis įdėto pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą |
| D.N. Hyman | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V. | Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio. Taigi, prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas.
Siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi. Sąvoka "ilgalaikis turtas" yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką.
Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas.
Organizacinį ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekių ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuteris programos).
tags: #turto #apyvartumo #matavimo #vienetai