Laikinosios apsaugos priemonės - tai teismo taikomų priemonių visuma, apimanti nuosavybės teisių apribojimus atsakovui priklausančiam turtui (kilnojamajam, nekilnojamajam, lėšoms, turtinėms teisėms) ir kitus įpareigojimus, draudimus ar veiksmų sustabdymą. Šių priemonių tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei išvengti jo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Būtinumo Pagrindimas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas išnagrinėja itin atidžiai, todėl jų taikymas ypač siejamas su atsakovo interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas - suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.
Sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones:
- Būtina tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą.
- Įrodyti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Ekonomiškumo Principas ir Proporcingumas
Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims.
Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis taip pat ir ekonomiškumo principu.
Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Rūšys
Laikoma, kad pagal taikymo tikslą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių:
- Konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai).
- Teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
- Prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgia į minėtus taikymo tikslus.
Didelė Ieškinio Suma Kaip Pagrindas Taikyti Laikinąsias Apsaugos Priemones
Praktikoje dažnai kyla ginčas, ar didelė ieškinio reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakant į minėtą klausimą būtina atsižvelgti į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.
Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Pakeitimas
Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis).
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama svarbi taisyklė, kad įkeistas atsakovo turtas nepanaikina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir įregistruota hipoteka, netrukdo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokį turtą areštuoti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač akcentuojama ir aplinkybė, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės. Aplinkybė, jog areštuotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas pagal kitas atsakovų prievoles, nepaneigia išvados, jog pakeitus arešto objektą ieškovo reikalavimų įvykdymas nagrinėjamoje byloje yra užtikrintas.
Laikinosios Apsaugos Priemonės Bankroto Bylose
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas svarbus ir bankroto bylose. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bankroto bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Taikymas Iki Ieškinio Pareiškimo
Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, atliekamas preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas.
Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą.
Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.
Turto Areštas
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai, tačiau vėliau teismų praktika reikšmingai pasikeitė ir pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.
Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje.
Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.
Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.
Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje.
Teismo Nutarties Vykdymo Ypatumai
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.
Atsargumas Prašant Taikyti Laikinąsias Apsaugos Priemones
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
CPK 145 Straipsnio Svarbiausios Nuostatos
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą:
- Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą.
- Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
- Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.
- Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose.
Nauja Tvarka Dėl Termino Antstoliui Pateikti Nutartį
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus CPK pakeitimams situacija, tikėtina, keisis. Asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turės teisę teismo nutartį antstoliui pateikti per 14 dienų. Antstoliui atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą bus suteikiamas atskiras 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo vykdyti.
Viena vertus, nauju reglamentavimu antstoliui suteikiama garantija, kad jis turės pakankamą ir aiškų terminą būtiniems veiksmams atlikti. Laikinąsias apsaugos priemones prašiusiam taikyti asmeniui taip pat aišku, kad nutartį antstoliui jis turi pateikti per 14 dienų ir nereikia „sukti galvos“ dėl to, kiek laiko dar reikėtų palikti antstoliui.
Manytina, kad praktikoje dėl to gali kilti neaiškumų, kuriuos neabejotinai pašalintų minėtos CPK nuostatos patikslinimas.
Kreditoriaus ir Skolininko Interesų Pusiausvyra
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nei vienos ginčo šalies interesams negali būti suteikiamas nepagrįstas prioritetas, turi būti padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos. Nors naujos tvarkos privalumus neabejotinai pirmiausia pajus kreditoriai, vis dėlto tik praktika parodys, ar tai nesudarys papildomų sąlygų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros išbalansavimui.
