Šiame straipsnyje aptariama turto dalies nustatymo tvarka vykdymo procese, kai skolininkui priklausanti turto dalis yra bendra su kitais asmenimis. Nagrinėsime antstolio veiksmus, teismo vaidmenį ir išieškotojo teises.

Bendrosios Nuostatos
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalimi ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr., teisingumo ministras tvirtina Sprendimų vykdymo instrukciją.
Instrukcijos 2.1-2.30 papunkčiuose nurodytus procesinius dokumentus antstolis rengia Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašo elektroniniu parašu.
Antstolio Veiksmai
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.
Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas.
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Jeigu nė vienas išieškotojas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais - ir bendraturčiams per 30 dienų nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
Kartu su patvarkymu, kuriuo antstolis pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais - ir bendraturčiams pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis išduoda patvirtintą sutikimo kopiją ir patvarkyme nurodo, kad notarine tvarka patvirtintu susitarimu turto dalį nustatyti ar...
Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Teismo Vaidmuo
Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
Išieškotojo Teisės
Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme išieškotojas nurodo jam žinomus skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės duomenis, jeigu pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, - ir pinigų sumą, kurią reikia išieškoti iš skolininko, taip pat nurodo, ar pageidauja tik elektroninių ryšių priemonėmis gauti ir tuos procesinius dokumentus, kurie, vadovaujantis CPK nuostatomis, turi būti įteikiami registruotąja pašto siunta.
Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.
Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas.
Sutuoktinių Bendro Turto Ypatumai
Dažnai kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t. y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų.
Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą.
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str.).
Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.
Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-06 nutartimi nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine priklauso: ½ dalis žemės sklypo ir pastato, ½ dalis transporto priemonių, taip pat ½ buto. Antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo.
Turto Administravimas
Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, pasiūlo išieškotojui per antstolio nustatytą terminą pateikti antstoliui skolininko turto administratoriaus kandidatūrą.
Detalią skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato antstolis patvarkymu.
Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, išskyrus teisę perleisti administruojamą turtą kitiems asmenims arba jį įkeisti, taip pat turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus pareigas ir atsakomybę.
Turto Realizavimas
Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šiuo pagrindu vykdomąją bylą užbaigęs antstolis vykdomojo dokumento vykdymą tęsiančiam antstoliui pateikia patvarkymą, kuriame nurodo, kokios priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos, ir pateikia galiojančių turto arešto aktų ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas.
Apribojimai Išieškojimui
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Svarbūs Aspektai
- Vykdymo esmė - tai skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui.
- LR Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje reglamentuojamos priverstinio vykdymo priemonės.
- Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
- Tais atvejais, kai antstolis vykdo elektroninį vykdomąjį dokumentą, informaciją apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą skolininkui ir vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis nurodo patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
- Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
- Išieškant mažesnes nei 100 eurų skolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis skolos, vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.
Piniginių Lėšų Išieškojimo Tvarka
Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau - kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas.
Jeigu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, antstolis gali Turto arešto aktų registrui pateikti nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos.
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktame nurodyme laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Jeigu Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro buvo gauti kelių antstolių nurodymai laikinai areštuoti pinigines lėšas, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia bendrai visų antstolių į Turto arešto aktų registrą pateiktuose nurodymuose laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai.
Jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.
Išieškojimas Iš Turtinių Teisių
Išieškodamas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, išskyrus Instrukcijos 22 punkte nurodytą atvejį, kai išieškoma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) administruojamų mokesčių permokų, antstolis CPK 749 straipsnyje nustatyta tvarka priima patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, kurį pateikia Turto arešto aktų registrui.
Patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises antstolis prievolės skolininkui nurodo kredito įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią prievolės skolininkas turi pervesti skolininkui priklausančias išmokas ir išieškojimas iš tokių išmokų vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. Instrukcijos 19 punkte nustatytą patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises antstolis Agentūrai pateikia tik tuo atveju, jeigu skolininkas yra Agentūros administruojamos paramos, iš kurios išieškoti nedraudžia teisės aktai, gavėjas.
Jeigu skolininkas neturi kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, Instrukcijos 19 punkte nurodytame patvarkyme antstolis prievolės skolininkui nurodo skolininkui priklausančias išmokas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu patvarkymus areštuoti skolininko turtines teises pateikė keli antstoliai, šioje pastraipoje nurodytu atveju prievolės skolininkas skolininkui priklausančias išmokas antstoliams perveda pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.
Jeigu mokesčių mokėtojas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame prašyme grąžinti mokesčių permoką nurodė šią permoką grąžinti į kredito įstaigoje atidarytą kito asmens sąskaitą, Valstybinė mokesčių inspekcija Antstolių informacinei sistemai siunčia užklausą, ar antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo.
Jeigu Instrukcijos 22.2 papunktyje nurodytu atveju nustatoma, kad antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo, tačiau šis asmuo neturi kredito įstaigoje atidarytos jam priklausančios sąskaitos, Antstolių informacinė sistema Valstybinei mokesčių inspekcijai siunčia vykdomą išieškojimą patvirtinantį pranešimą, o išieškojimą vykdantis antstolis per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia patvarkymą areštuoti mokesčių permokas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Lentelė: Pagrindiniai Asmenys ir Jų Veiksmai
| Asmuo | Veiksmai |
|---|---|
| Antstolis | Areštuoja turtą, siūlo susitarimą, kreipiasi į teismą |
| Teismas | Nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje |
| Išieškotojas | Pateikia prašymą vykdyti, gali kreiptis į teismą |
| Skolininkas | Gali pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo |
tags: #turto #adalies #nustatymas