Turtingiausios Europos šalys: Ekonominė apžvalga ir gerovės rodikliai

Nors Europoje yra valstybių, kurios turi sukaupusios daug turto, tačiau, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui. Pažvelkime į turtingiausias Europos šalis, atsižvelgiant į BVP vienam gyventojui ir kitus svarbius ekonominius rodiklius.

BVP žemėlapis Europoje

Turtingiausios šalys Europoje pagal BVP vienam gyventojui

Toliau pateikiamas sąrašas šalių, išrikiuotų pagal BVP vienam gyventojui. Šis rodiklis padeda susidaryti geresnį vaizdą apie realius gyvenimo standartus, nes perkamoji galia apima gyvenimo kaštus, infliaciją, o ne tik valiutų kursus, kas galėtų iškraipyti tikrąjį vaizdą apie pajamų skirtumus.

Štai keletas turtingiausių Europos šalių pagal BVP vienam gyventojui:

• Monakas - BVP vienam gyventojui: 187.650 USD. Pagrindinis šalies pajamų šaltinis - turizmas, azartiniai lošimai, farmacija, bankininkystė, elektronika. Monakas - nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija, kurioje gyvena itin daug turtingų žmonių.
• Lichtenšteinas - BVP vienam gyventojui: 157.040 USD. Pagrindinės ūkio šakos - inžinerija ir maisto pramonė. Lichtenšteinas - maža Alpių valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalis neturi skolų.
• Liuksemburgas - BVP vienam gyventojui: 116.745 USD. Versle dominuoja bankininkystės paslaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau nei 250 bankų. Liuksemburgas yra šalis vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija, Belgija. Kaip ir Monake, nedarbo lygis - labai žemas.
• Norvegija - BVP vienam gyventojui: 97.227 USD. Norvegijoje yra daug vertingų gamtinių išteklių: naftos, mineralų, miškų, žuvies, hidroenergijos, jie ir neša didžiausią pelną.
• Šveicarija - BVP vienam gyventojui: 85.397 USD. Daugiausiai pajamų neša bankininkystė, prabangos prekės. Vienos pelningiausių įmonių - „Nestle“ ir „Credit Suisse“.
• Airija - Europos Sąjungos narė, laikoma viena moderniausių žiniomis grįstų ekonomikų visoje planetoje. Airija yra stambiausias pasaulio kompiuterinės įrangos gamintojas. Pagal The Economist vertinimus, „Keltų Tigru“ vadinama Airija yra aukščiausia gyvenimo kokybe pasižyminti šalis pasaulyje.
• Austrija - Alpėmis apsuptos Austrijos BVP yra apie 4 kartus didesnis nei šio rodiklio pasaulinis vidurkis, o valstybės sostinė Viena patenka į turtingiausių Europos miestų penketuką.

Įdomu ir tai, kad daugelyje šio dešimtuko valstybių gyvena santykinai mažai žmonių. Visos kitos turtingiausųjų dešimtuko šalys gyventojų skaičiaus, o dažnai ir teritorijos prasme yra nykštukės.

Kiti svarbūs aspektai

Svarbu pažymėti, kad BVP vienam gyventojui nėra vienintelis rodiklis, apibrėžiantis šalies gerovę. Gyvenimo kokybė, socialinė politika, sveikatos apsauga ir švietimas taip pat yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais. Šalis tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką.

Šveicarijoje įsikūrė tokios garsios bendrovės kaip Nestle, Logitech, Rolex, Credit Suisse. Antrojo pasaulinio karo metu žmonės iš kitų Europos šalių savo santaupas saugojo Šveicarijos bankuose, nes žinojo, kad jų pinigai ten bus saugesni nei gimtosiose valstybėse. Ši sūrį gaminanti kalnų valstybė yra viena neutraliausių pasaulyje.

Kai kurios šalys, nors atrodytų turtingos, į šį reitingą nepateko dėl duomenų iškraipymo. Airija buvo pašalinta, nes jos BVP iškreipia mokesčių politika ir daugybės tarptautinių korporacijų buveinių buvimas.

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu.

Šiaurės Europos regionas: ekonominė padėtis ir BVP

Šiaurės Europos šalys išsiskiria kaip turtingiausios, Danija ir Norvegija taip pat peržengė 30 000 eurų ribą. Islandijos BVP vienam gyventojui - 52.423 USD, o vidutinės gyventojų pajamos labai aukštos.

Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad net ir turtingiausi amerikiečiai gyvena trumpiau nei turtingiausi europiečiai. Turtingiausių Šiaurės ir Vakarų Europos gyventojų mirtingumo rodiklis buvo 35 % mažesnis nei turtingiausių amerikiečių, kurių gyvenimo trukmė labiau priminė skurdžiausių europiečių iš tokių šalių kaip Prancūzija ar Nyderlandai.

Mitybos skirtumai tarp JAV ir Europos yra viena iš galimų priežasčių, lemiančių gyvenimo trukmės atotrūkį. JAV gyventojai vartoja gerokai daugiau itin perdirbto maisto. Tuo tarpu Europoje, ypač Šiaurės ir Vakarų šalyse, mityba labiau orientuota į šviežius, mažiau perdirbtus produktus.

Vidutinės metinės pensijos ES šalyse (2022 m.)

Pensijų sistemos ir socialinė gerovė

Remiantis naujausios „OECD“ ataskaitos „Pension at a Glance 2023“ duomenimis, pensijos yra pagrindinis senyvo amžiaus žmonių pajamų šaltinis daugelyje Europos šalių. Kai kuriose valstybėse jos sudaro net daugiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų, kai kur net viršija 80 proc.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2022 metais vidutinės senatvės pensijų išlaidos vienam gavėjui ES siekė 16 138 eurų per metus, o tai maždaug 1 345 eurų per mėnesį. Lietuva taip pat atsidūrė apačioje, gerokai žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Metinė vidutinė pensija mūsų šalyje siekia tik 5 323 eurus, o tai yra vos 444 eurai per mėnesį.

Pensijų skirtumai Europoje (2022 m.)

Svarbu suprasti, kad vien nominalios pensijos dar neparodo realios senjorų perkamosios galios. Gyvenimo išlaidos įvairiose šalyse skiriasi, todėl įvertinus pirkimo galios standartus (PPS), skirtumai šiek tiek susilygina.

Pavyzdžiui, ES šalyse nominalių pensijų skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios siekia 8,8 karto, tačiau pagal PPS šis santykis sumažėja iki 3,5 karto.

Lyderiai pagal turtą

Šiuo metu klestinčiomis ir kartu turtingiausiomis šalimis Europoje (bei visame pasaulyje!) galima laikyti Liuksemburgą, Norvegiją, Daniją, Nyderlandus, Austriją, Šveicariją, kurios pagal daugelį kriterijų smarkiai lenkia kitas Europos valstybes.

Jeigu kalbėsime apie tai, kiek BVP per metus tenka vienam gyventojui, statistika būtų tokia: penkiolikoje Europos šalių ši suma dabar viršija 20 tūkst. eurų, aštuoniose - 30 tūkst. eurų, o, tarkime, pirmojo penketuko, į kurį patenka jau minėtos turtuolės, gyventojams kasmet tenka po 35-45 tūkst., Liuksemburge - net 76,5 tūkst. eurų. Beje, tai maždaug 270 proc. “Eurostato” analitikų vertinimu, prie Liuksemburgo sėkmės itin prisideda daug šioje šalyje dirbančių užsieniečių. Be to, nedidelėje valstybėje, turinčioje vos pusę milijono gyventojų, išplėtota plieno, cheminių medžiagų ir gumos pramonė, o ką jau kalbėti apie bankininkystės ir finansinių paslaugų sektorių.

Žvelgiant į kitą parametrą - BVP augimą nesunku pastebėti, kad pernai labiausiai jis kilo Lenkijoje. Ir dabar mūsų kaimynėje jo didėjimas yra vienas didžiausių šalia Slovakijos ir jau minėto Liuksemburgo. Lygiai tas pats pasakytina apie nedarbą. Tiesa, jis vis dar itin didelis tokiose šalyse, kaip Latvija, Ispanija, Estija ar Lietuva, bet net dešimtyje Europos valstybių nedarbo lygis neviršija pavojingos 7,5 proc. ribos.

Įdomu ir tai, kad Europa yra bene vienintelis žemynas pasaulyje, kuriame esama valstybių, tiesa, tik kelių, gyvenančių ne į skolą. Tai ir vėl Liuksemburgas bei mūsų kaimynė Estija.

“Šiais visuotinio skolinimosi laikais neįtikėtina, kad kai kurios Europos šalys visai neturi įsiskolinimų, o kai kur jie - minimalūs. Įvertinti, kuri Europos šalis šiuo metu geriausiai laikosi ir yra turtingiausia, galima pagal skirtingiausius kriterijus, ir pagal visus juos atskleidžiama dalis tiesos. Tarkime, Tarptautinis valiutos fondas, be kitų kriterijų, valstybių turtingumą vertina pagal tai, kiek jos turi aukso atsargų. Šiuo požiūriu Europoje vienareikšmiškai pirmauja Vokietija, turinti 3,4 tūkst. tonų aukso.

Dar vienas kriterijus - prekyba nafta. Mat tvirtinama, kad naftos atsargos yra dar didesnis saugumo ir gerovės garantas nei aukso atsargos ar skolų neturėjimas. Iš tiesų ekspertai tvirtina, kad būtent nafta lemia, jog Norvegijoje žmonių gyvenimo lygis yra 30 proc. aukštesnis nei JAV.

Vidutinis suaugusiojo turtas Europoje

2025 m. Pasaulinės turto ataskaitos duomenimis, vidutinis vieno suaugusiojo turtas 2024 m. 31 Europos šalyje labai skyrėsi - nuo 29 923 eurų Turkijoje iki 634 584 eurų Šveicarijoje. Europos Sąjungos viduje skirtumas buvo kiek mažesnis, tačiau vis dar itin ryškus: vidutinis turtas svyravo nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge. Šveicarija ir Liuksemburgas yra vienintelės dvi šalys, kuriose vidutinis vieno suaugusiojo turtas viršija 500 tūkst. eurų. Trečiąją vietą užima Danija, kur šis rodiklis siekia 444 898 eurus. Vidutinis turtas taip pat viršija 300 tūkst. eurų Nyderlanduose (342 477 eurai), Norvegijoje (340 364 eurai), Belgijoje (322 805 eurai), Jungtinėje Karalystėje (313 840 eurų) ir Švedijoje (308 935 eurai).

Daugiau nei trečdalyje Europos šalių vidutinis vieno suaugusiojo turtas nesiekia 100 tūkst. eurų. Prie jų priskiriamos Latvija (91 783 eurai), Čekija (86 791 euras), Kroatija (76 358 eurai), Estija (72 276 eurai), Lietuva (63 189 eurai), Slovakija (58 573 eurai), Lenkija (56 159 eurai), Vengrija (55 276 eurai), Bulgarija (47 798 eurai), Rumunija (44 568 eurai) ir Turkija (29 923 eurai).

Takoskyra tarp Vakarų ir Rytų Europos

Šie duomenys atskleidžia aiškią turtinę takoskyrą Europoje. Vakarų ir Šiaurės Europos šalių gyventojų turtas yra gerokai didesnis, o Rytų Europoje - gerokai mažesnis. Finansų centrai, tokie kaip Šveicarija ir Liuksemburgas, reitinguose išlieka lyderiai. Šiaurės šalys taip pat vertinamos palankiai, nors ne visos vienodai - Suomija atsiduria arčiau lentelės vidurio.

Skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių Europos šalių pagal vidutinį turtą viršija 20 kartų - pavyzdžiui, Šveicarijos gyventojai turi vidutiniškai apie 634 000 Eur, o Turkijos - vos apie 30 000 Eur. Europos Sąjungoje šis skirtumas siekia daugiau nei 10 kartų: Liuksemburgo gyventojai turi vidutiniškai apie 524 000 Eur, o Rumunijos - apie 45 000 Eur.

Oficialiai turtingiausia Europos šalimi yra laikoma Vokietija, kurios bendras vidaus produktas (BVP) 2023 m. siekė net 4,46 trilijonus JAV dolerių (4,25 trilijonus eurų), rašoma „Express“. Visame pasaulyje Vokietija turi trečią pagal dydį ekonomiką, kuri nusileidžia tik JAV ir Kinijai. Jungtinė Karalystė yra laikoma viena turtingiausių Europos šalių, tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo Europos lyderės Vokietijos. Nors Europoje yra valstybių, kurios turi sukaupusios daug turto, tačiau Vokietija dėl savo milžiniškos ekonomikos išsiskiria iš minios.

Vokietijos ekonomika

Vokietijos ekonomiką skatina gamybos, inovacijų ir paslaugų derinys. Šalis eksportuoja visame pasaulyje žinomus produktus, tarp kurių pirmauja automobiliai, cheminės priemonės ir pramonės mašinos. Tačiau jos ekonomiką sudaro ne tik stambios pramonės šakos, čia taip pat veikia „Mittelstand“ - mažų ir vidutinių įmonių tinklas. Šios įmonės yra pelniusios „paslėptų čempionų“ pravardę, kurios savo sektoriuose turi beveik pusę pasaulinės rinkos lyderių.

Be to, Vokietijoje yra itin populiari atsinaujinančioji energija. Dėl ambicingos energetikos pertvarkos, šalis tapo vėjo ir saulės energijos lydere, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar tiekia beveik pusę elektros energijos. Dėl šio įsipareigojimo siekti tvarumo Vokietija pelnė pirmosios pasaulyje didžiausios atsinaujinančiosios energijos ekonomikos titulą.

Šalis taip pat traukia investuotojus dėl savo centrinės Europos vietos ir geros reputacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ji skiria daugiau kaip 3 proc. BVP, o tai skatina pažangą visose srityse - nuo technologijų iki žaliosios energijos. Remiantis inovacijų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 metais Lietuva MTEP skyrė 772 mln. eurų, kas sudaro 1,07 proc. BVP. Vokietija taip pat yra pasaulinė prekybos mugių lyderė, nes tokiuose miestuose kaip Kelnas, Hanoveris ir Diuseldorfas vyksta du trečdaliai didžiausių pasaulio renginių.

Vis dėlto manoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas šiek tiek sumažės dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau ekspertai prognozuoja, kad nuo 2025 m. prasidės Vokietijos ekonomikos atsigavimas, kurį skatins didesnis darbo užmokestis.

tags: #turtingiausios #europos #salys