Per pastaruosius metus daugiabučių renovacijos procesai įsibėgėjo daugelyje Lietuvos savivaldybių. Tačiau už to slypi daug daugiau. Pakanka tik žinių, šiek tiek planavimo ir namo renovacija gali pasirodyti įdomiu ir įkvepiančiu projektu. Tačiau dažniausiai tai yra sudėtinga, daugiaetapė procedūra, kuri susijusi su nemažomis išlaidomis ir pakankamai dideliu streso lygiu.
Nuo ko pradėti namo renovaciją?
Pradžioje turime įvertinti esamo pastato techninę būklę. Tikriname pamatus, sienas, ieškome įtrūkimų, pelėsio vietų. Kai jau žinome ko norime ir galvoje turime nusipiešę galutinį vaizdą, galime pradėti galvoti apie dokumentacijos rengimo planą. Jei tai bus įprastasis remontas tai projektas yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jei tai bus rekonstrukcija - tai projektas būtinas bei privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Renovacijos dokumentai
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais: Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu. Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.
- Namo 4 foto: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją.
- Visus atliekamus darbus fotografuokite.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Projektas
Kaip žinia paprastam remontui užtenka brėžinių, rodančių, kur norime turėti elektros lizdus, jungiklius, šviestuvus ar kaip išdėlioti keramines plyteles bei įmontuojamus baldus ir t.t. Be abejo, jame turime atsižvelgti ir į nelaikančių sienų ar pertarų perkėlimus ar griovimus, jei tokius planuojame. Tokį projektą gali sukurti architektas arba interjero dizaineris, bet tuo pačiu reikia turėti ir tam tikrų statybos žinių.
Darbų planavimas
Turint projektą, galime pradėti planuoti renovacijos darbus. Čia turime atsižvelgti į tai, kokių ir kiek medžiagų mums prireiks, reikės užtikrinti, kad turime vietos joms sandėliuoti, suplanuoti darbų eiliškumą, tai, kuo užsiimsime patys, ir tai, kuriems darbams reikės samdyti specialistus. Svarbu prisiminti, kad daugelis gerų specialistų turi užsakymų mėnesiams į priekį, todėl susiplanuoti, kada jų mums prireiks, turės didelę reikšmę, darbų atlikimo pabaigai. Be to, turime planuoti, ką su šeima veiksime renovacijos metu, jei savo gyvenamajame name vyks intensyvūs renovacijos darbai.
Renovacijos darbų eiga
Išsprendus reikalingų renovacijos dokumentų klausimus, galime pradėti tikruosius renovacijos darbus. Pradžioje sustipriname, taisome arba keičiame tuos namo elementus, kuriuose pastebėjome įtrūkius ar deformacijas. Seniai pastatytuose mediniuose namuose dažnu atveju iškyla esamų pamatų stiprinimo arba net naujų pamatų įrengimo klausimai, kadangi prieš šimtą metų dažnai jų net nebuvo, o namus statydavo ant akmenų. Tik būdami tikri, kad mūsų konstrukcijos sustiprintos - pradedame griovimo darbus, jeigu jie yra suplanuoti. Pašaliname senas plyteles ir grindų dangą, išpjauname angas naujiems langams ar durims, užmūrijame senas jeigu taip numatyta.
Kai name pašalintos ar perkeltos pertvaros ir jau turime aiškų kambarių išdėstymą galime pereiti prie santechnikos montavimo ir elektros instaliacijos darbų etapo. Nes pasikeitus išplanavimui bus poreikis pakloti naujus išvadus nuotekoms ir pajungti naujus vamzdynus šildymui ir vandeniui. Dabar labai dažnai įrengiamas grindinis šildymas, todėl tai neatsiejama šio grindų etapo dalis. Išvedžiojus elektros instaliaciją sienose, galime pradėti paviršių tinkavimą, tada kloti kitus grindų sluoksnius ir sumontuoti langus. Jei darbai vykdomi ne šiltuoju sezonu, langus ir lauko duris reikia įdiegti, kaip tik įmanoma anksčiau.
Po etapų kuomet jau visos namo sistemos įdiegtos namo viduje, galime pradėti fasado atnaujinimo darbus. Priklausomai nuo planų, tai gali būti pastato šiltinimas, sienų tinkavimas arba tiesiog jų dažymas. Po šių svarbiausių veiksmų mūsų namų renovacija pradės panašėti į įprastą, daugelio gyventojų atliekamą periodiškai paprastąjį remontą. Eilės tvarka klojame grindų dangą, glaistome, klijuojame plyteles, dažome sienas ir galiausiai montuojame elektros rozetes ir jungiklius bei laukiame atvykstant baldų. Šią dalį atliekame beveik pabaigoje, kartu su vonios arba dušo kabinos įrengimu. Kai virtuvėje bus pakabinta paskutinė spintelė, liks praeiti pro namus ir išvalyti nešvarumus po remonto ar ištaisyti netyčia pažeistas vietas. Dabar galime pradėti surinkinėti visus tuos naujus, ką tik įsigytus baldus.
APVA parama namo renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų. Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.
📌 Svarbu: Nesvarbu, ar teikiate pirmas ar paskutinis - visi vertinami vienodai. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.
Pagrindinės lengvatinės paskolos teikimo sąlygos:
- Fiksuotos 3 proc.
- Paraiškos priimamos nuo 2024-11-11 iki 2025-10-01 arba kol pakaks kvietimui skirtų lėšų.
"Mažoji renovacija"
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
Dažniausiai užduodami klausimai apie APVA paramą:
- Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Kad gautumėte paramą, reikia pasiekti ne mažiau kaip 40 % energijos sutaupymą, lyginant su dabartine namo klase.
- Ne, vien tik šildymo šaltinio pakeitimas nesuteiks galimybės gauti paramą, nes nebus pasiektas reikalingas 40 % energijos sutaupymas.
- Taip, visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų.
- Jau turiu pastato energinio naudingumo sertifikatą. Ne, vien energinio naudingumo sertifikato neužtenka.
- ✅ Kur rasti naudingą plotą?
- Ne, nebūtina - darbus galite atlikti patys.
- ✅ Galbūt dar ne visi darbai atlikti? Jei kai kurie energinio efektyvumo didinimo darbai (pvz., papildomas šiltinimas, langų keitimas ar šildymo sistemos modernizavimas) dar nėra įgyvendinti, galima įvertinti, ar jų dėka būtų pasiektas bent 40 % energijos sutaupymas.
Daugiabučių renovacijos problemos ir iššūkiai
Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūros ( APVA ) užsakytame UAB “spinter tyrimai” tyrime, kuriama buvo tiriama visuomenės nuomonės dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, daugiau nei pusė (51 proc.) dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė gyvenantys senos statybos daugiabučiuose - pastatytuose iki 1993 m. 10 proc. gyvena naujesniuose nei 1993 m. statybos daugiabučiuose. 39 proc. gyvena vieno ar dviejų butų namuose. 15 proc. tyrime dalyvavusių senos statybos daugiabučių gyventojų gyvena renovuotame daugiabutyje. 6 proc. daugiabutis šiuo metu yra renovuojamas. 79 proc. nurodė, kad jų daugiabutis nėra renovuotas. 2022 m. dažniausiai savo daugiabučiame name labiausiai būtų norima atnaujinti šildymo sistemą (48 proc.). Antroje vietoje - apšiltinti namą (45 proc.). Trečioje - atnaujinti vamzdynus (vandentiekį, kanalizaciją) (30 proc.).
Maždaug 37 tūkstančiai daugiabučių dar reikėtų renovuoti, bet žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų.
Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti. Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais - 300. Tempas išties labai lėtas, o ir kalbame dar tik apie pasirašytas renovacijos sutartis, o ne pabaigtus renovuoti daugiabučius.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės. Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų. Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti.
Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc.
Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės
Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atliktas tipinio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) skirtingoms energinio naudingumo klasėms pasiekti alternatyvų modeliavimo, analizės ir ekspertinio vertinimo tyrimas. Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus.
Siekiant A klasės visi langai (butų ir laiptinių) ir balkonų, išorės įėjimų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje. Dėl skirtingų šilumos laidumo reikalavimų A ir B klasių pastatų atitvaroms, jų apšiltinimui naudojamų tapačių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storis skiriasi - A klasės pastatuose jis bus didesnis. Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą - kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą.
Techninis darbo projektas
Tam, kad būtų galima pradėti daugiabučio renovacijos darbus, būtina parengti konkretų ir tikslų atnaujinimo darbų planą - techninį darbo projektą. Jį pagal butų savininkų patvirtintą investicinį planą ruošia konkurso būdu atrinkta įmonė, turinti teisę vykdyti projekto rengimo darbus. Parengtą techninį projektą projektuotojas turi pristatyti daugiabučių gyventojams visuotiniame susirinkime ir paaiškinti, ką renovacijos metu numatoma atlikti ir kokios medžiagos bus naudojamos. Taip pat, kokie darbai ir kokia eilės tvarka bus įgyvendinti. Kaip ir ankstesniuose etapuose, taip ir čia, labai svarbus būstų savininkų įsitraukimas. Susirinkimo metu jie gali išsireikšti savo nuomonę apie sienų ar durų spalvą ir pan., o projektuotojai privalo į ją atsižvelgti arba argumentuotai pagrįsti, jei negali įgyvendinti vieno ar kito pasiūlymo. Parengus techninį darbo projektą, vykdoma jo ekspertizė, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad projektas parengtas vadovaujantis teisės aktais. Tik gavus teigiamas išvadas, galima kreiptis dėl statybos leidimo, suteikiančio galimybę pradėti visus renovacijos darbus.
Būtinas geranoriškas šalių bendradarbiavimas
Daugiabučio namo renovacijos rangos darbai paprastai trunka iki metų, o jų metu labai svarbus geranoriškas visų šalių - gyventojų, projekto administratoriaus, statybos darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo - bendradarbiavimas bei pagalba vieni kitiems. Tik taip galima užtikrinti greitą, sklandų ir kokybišką darbų atlikimą. Renovacijos metu gyventojų prašoma susitaikyti su laikinais nepatogumais ir įsileisti statybininkus į butus, kai būtina juose atlikti vidaus darbus: pakeisti langus, radiatorius, stiklinti balkonus. Svarbu pažymėti, kad kartais dėl nuo rangovų nepriklausančių veiksnių, pavyzdžiui, lietingo oro, darbų atlikimo terminas gali būti atidėtas. Taip įvykus, gyventojų prašoma supratimo ir kantrybės.
Už renovacijos priežiūrą ir kokybišką įgyvendinimą atsakingas techninis prižiūrėtojas, kurio darbą reglamentuoja teisės aktai. Jis, priklausomai nuo vykdomų darbų intensyvumo, privalo reguliariai lankytis statybvietėje. Pavyzdžiui, jeigu darbai vyksta lėtai, į objektą jis gali atvažiuoti kartą per savaitę. O jei darbai intensyvūs, jis turi apsilankyti net ir kiekvieną ar kas antrą dieną. Renovacijos metu pastebėjus, kad darbai atliekami netinkamai, gyventojai savo pastabas visuomet gali išsakyti projekto administratoriui, techniniam darbų prižiūrėtojui ar statybos darbų vadovui, bet pirmiausia gyventojai turėtų kreiptis į administratorių.
Renovacijos darbų pabaiga
Atlikus investicijų plane nurodytus darbus ar jų dalį, parengiamas jų perdavimo ir priėmimo aktas. Prieš jį pasirašydamas, administratorius privalo paprašyti daugiabučio namo būsto savininkų išreikšti savo nuomonę apie visus įgyvendinus pokyčius. Vienas iš būdų tą padaryti - parengti klausimyną, kuriame gyventojai pateiktų savo pastabas ir atsakytų į konkrečius klausimus apie atliktus darbus. Pavyzdžiui, ar gerai atsidaro ir užsidaro pakeisti langai. Įvertinęs apklausas, administratorius gali pavesti rangovams pataisyti defektus. Kitas būdas - baigiamasis susirinkimas, kuriame gyventojai išsako, kokius trūkumus reikia ištaisyti, kad atnaujinimo darbai būtų visiškai baigti.
Svarbu paminėti, kad prieš prasidedant daugiabučio renovacijai, būstų gyventojai gali išsirinkti savo atstovą, kuris visos renovacijos metu bendraus su administratoriumi. Tokiu atveju prieš darbų pabaigą atstovas papildomai apklaus visus gyventojus, ar jie turi pastabų, ir perduos jas administratoriui. Renovacijos darbų užbaigimas taip pat gali būti vykdomas etapais. Tai reiškia, kad įdiegęs naują įrangą namuose, pavyzdžiui, termostatinį ventilį ant radiatoriaus, rangovas turi supažindinti su ja gyventojus ir paaiškinti, kaip ją naudoti ir prižiūrėti. Taip užfiksuojamas kiekvienas tam tikrų darbų užbaigimo momentas, tad ir visos renovacijos procesas baigiamas greičiau. Tik išsprendę gyventojų išsakytus trūkumus projekto administratorius, darbus atlikęs rangovas, statybos techninę priežiūrą vykdantis specialistas pasirašo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą, žymintį renovacijos darbų pabaigą.
tags: #kada #baigis #renovacija