Prieš 146 metus Italija iš keleto atskirų karalysčių tapo vientisa Romos valdoma valstybe. Spalio 22 d. Venete ir Lombardijoje vyko referendumai dėl didesnės šių regionų autonomijos. Gyventojai beveik vienbalsiai (daugiau nei 95 proc.) pasisakė už autonomiją, o Venete prie balsadėžių pasirodė gana solidi rinkėjų dalis - 58 proc.

Pats autonomijos siekis savaime nėra jokia naujiena. Pasaulyje yra daug teritorinių vienetų, kurie, būdami kitos valstybės dalis, yra daugiau ar mažiau savarankiški. Tačiau Italijos pavyzdys išsiskiria - autonomijos norima dėl ekonominių priežasčių. Lombardijoje, kurioje įsikūrusi Italijos finansinė sostinė Milanas, ir Venete, kurio epicentras - turistus traukianti Venecija, sukuriama apie 30 proc. šalies BVP.
Venetas ir Lombardija, kartu turintys apie 15 mln. gyventojų, yra turtingiausi valstybės regionai ir sukuria apie 30 proc. šalies BVP. Tarp Šiaurės ir Pietų Italijos atsivėręs gerovės plyšys platėja, ir tai reiškia, jog daugiau pinigų keliauja pietų kryptimi.
Didesnės autonomijos, o ne nepriklausomybės reikalavo ir Italijos regionai. Jų vadovai nenori konfrontuoti su centrine valdžia, be to, ir atsiskirti jiems nebūtų pernelyg naudinga. Buvimas ES leidžia lengviau realizuoti savo produkciją užsienio rinkose.
Ekonominiai skirtumai Europoje
Liuksemburgas ir Briuselis yra trys turtingiausi ES regionai, tuo tarpu skurdžiausi regionai išsidėstę Vidurio ir Rytų Europoje, rodo naujausias „Eurostat“ atliktas tyrimas. Baltijos valstybės tarp neturtingiausių ES regionų nepatenka.
Turtingiausiu regionu remiantis 2006 metų duomenimis pripažintas Londonas, su 89,3 tūkst. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, arba 336 proc. ES vidurkio. Po jo eina Liuksemburgas su 267 proc. ES vidurkio (71,8 tūkst. eurų BVP) Briuselis su 233 proc. ES vidurkio (59,4 tūkst.
Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Danija, Prancūzija, Švedija, Airija, Graikija, Ispanija ir Italija yra tos šalys, kurių regionai viršijo 125 proc. ES vidutinio BVP.
Skurdžiausi regionai yra Vidurio ir Rytų Europoje - Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Rumunijos šiaurės rytuose vienam gyventojui tenka 2,9 tūkst. eurų BVP, o Bulgarijos šiaurės vakaruose - 2,6 tūkst. eurų BVP, arba 25 proc.
Tuo tarpu Lietuvoje vienam gyventojui tenka 7,1 tūkst. eurų BVP, arba 55,5 proc. ES vidurkio, Latvijoje - 7 tūkst. eurų, arba 52,5 proc. ES vidurkio, Estijoje - 9,7 tūkst. eurų, arba 65,3 proc.
Iš viso „Eurostat“ tyrime dalyvavo 271 ES regionas.
Vilniaus regionas priklauso tai pačiai grupei, kaip Stokholmas, Suomijos Helsinkis-Uusimaa, Varšuva, Berlynas ir Lombardija - turtingiausias ir ekonomiškai pažangiausias Italijos regionas su antru pagal dydį šalies miestu Milanu.
Pagal perkamosios galios standartą (dirbtinį valiutos vienetą, PPS) Vilniaus regionas yra aukščiau ES vidurkio (100) ir siekia 132,6. Likusioje Lietuvoje rodiklis perpus mažesnis: 67,9. E. Stonkutė pažymi, kad Lombardijos regiono rodiklis yra netgi mažesnis nei Vilniaus - 131,2.
Per praėjusius metus Sostinės regione buvo sukurta 45,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) - 36,2 mlrd. eurų, BVP vienam gyventojui siekė 41,5 tūkst. eurų ir viršijo visų likusių šalies regionų vidurkius, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Europos Sąjungos paskaičiavimais, Prahoje (Čekija) BVP vienam gyventojui siekia 43,200 eurų, Bratislavoje (Slovakija) - 41,800 eurų. 2005 metais pagal turtingumą ES, Prahos regionas buvo tik 12-oje vietoje. Nauji duomenys rodo kitokius skaičius.
Duomenys rodo, kad rytiniai ir pietiniai Airijos (BVP - 37,000 eurų) regionai yra žymiai turtingesni už Vokietijos regionus (BVP - 29,000 eurų). Žinoma, ne visi pavyzdžiai tokie. 15 skurdžiausių ES regionų vis dar išlieka buvusiose komunistinėse šalyse. Žemiausio BVP bloko regionas - Severozapadenas Bulgarijoje.
Pasak Pasaulio banko, žemiausio BVP regionas pasaulyje yra Burundija. BVP ten siekia vos 121 eurą vienam gyventojui.
Štai keletas valstybių pagal BVP vienam gyventojui:
- Monakas - 187.650 USD
- Lichtenšteinas - 157.040 USD
- Liuksemburgas - 116.745 USD
- Norvegija - 97.227 USD
- Kataras - 96.732 USD
- Makao - 96.038 USD
- Bermuda - 89.795 USD
- Šveicarija - 85.397 USD
- San Marinas - 62.189 USD
- Airija - 53.648 USD

Nors netyla kalbos, šiandien neatrodo, kad minėti regionai greitu laiku taps atskiromis valstybėmis. JAV federalinė valdžia suteikia valstijoms palyginti plačią veiksmų laisvę, be to, atsiskirti teisiškai būtų sunkiai įmanoma, nes tam turėtų pritarti likusios 49 valstijos.
Turtingiausi regionai gauna naudos iš atvirų sienų, centrinės valdžios infrastruktūros ar prekybos sutarčių su užsienio šalimis. Jei Kalifornija atsiskirtų, teoriškai ji galėtų tapti šeštu pasaulio ūkiu pagal BVP dydį, tačiau valstijai augti padeda JAV prekių ir gyventojų judėjimo įstatymai ir kitos valstijos.
Referendumai Italijoje vyko tokiu metu, kai Ispanijoje yra kilusi didelė įtampa dėl separatistinės Katalonijos valdžios ambicijų atsiskirti. Lombardijoje ir Venete gyventojų atsiskyrimo nuotaikos yra būdingos tik nedidelėms grupelėms ir yra menkai palaikomos. Kita vertus, bent jau Lombardijoje rinkėjų aktyvumas siekė apie 40 proc. ir yra laikytinas gana solidžiu. Venete balsavo net 58 proc.
„Mes nesame Katalonija, - teigė Lombardijos lyderis Roberto Maroni. - Mes liekame Italijos tautos sudėtyje su platesne autonomija, o Katalonija siekia tapti 29-ąja Europos Sąjungos nare. Mes - ne."
Lombardija ir Venetas, tiesa, kaip ir nemažai katalonų, skundžiasi į Romą nusiunčiantys daugiau mokesčių, nei gauna investicijų viešųjų išlaidų pavidalu atgal. Anot R.Maroni, skirtumas Lombardijoje - net 54 mlrd. eurų. Venete, kurios lyderiai kalba apie 15,5 mlrd. eurų.
Veneto prezidentas Luca Zaia džiaugėsi balsavimo rezultatais, dėl programišių atakos paskelbtais kiek vėliau nei planuota, ir sakė, kad tai buvo institucinis „didysis sprogimas“. Vis dėlto lyderis irgi pabrėžė, kad jo regionas, priešingai nei Katalonija, surengusi referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, atsiskirti nuo Italijos nenori.
Abiejų regionų vadovai tvirtino, kad, kaip ir tikėtasi, daugiau kaip 95 proc. „Šis balsavimas parodė, kad Venete nėra jokios „autonomijos partijos“ - čia esama tik žmonių, palaikančių šią idėją, - pabrėžė L.Zaia.
Net ir džiaugiantis iki šiol pasiektu Lietuvos progresu, reikia pripažinti, kad prasibrauti į konkurencingiausių pasaulio valstybių dešimtuką, kuriame dominuoja Šveicarija, Singapūras ir kai kurios Šiaurės šalys, yra labai nelengva užduotis.
Italijos regionai siekia finansinės autonomijos
tags: #turtingiausias #italijos #regionas