Liuksemburgas - turtingiausia Europos Sąjungoje ir viena turtingiausių pasaulio valstybių. Su Belgija ir Nyderlandais Liuksemburgas sudaro ekonominę ir muitų sąjungą Beniliuksą. Šalis yra tarptautinis finansų, draudimo ir bankininkystės centras, kuriame veikia daug kontroliuojančiųjų bendrovių.
2021 m., Pasaulio banko duomenimis, Liuksemburgo BVP sudarė 86,711 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 86,117 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 135 683 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą - 134 754 JAV dolerių).
Palyginimui, 2017 m. BVP sudarė 62,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 62,1 mlrd. JAV dolerių), o BVP dalis vienam gyventojui - 105 811 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 105 100 JAV dolerių). Infliacija 2018 m. siekė 2 %.
Liuksemburgo Ekonomika
Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis pagal BVP vidutiniškai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikia Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrėjų nuomone, Liuksemburgo turtingumą galima paaiškinti dideliu darbo migrantų iš kaimyninių Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos skaičiumi. Jie negyvena kunigaikštystėje, bet joje dirba ir papildo jos iždą mokesčiais.
ES statistikos biuras „Eurostat“ suskaičiavo ir šią savaitę išplatino 2009 m. Tokie skaičiavimai atliekami kiekvienais metais, tačiau duomenų rinkimas, skaičiavimas ir bendrinimas užtrunka ilgai, todėl pateikiami keleto metų senumo duomenys. Šiemet pateikti 2009 m. skaičiai, pernai - 2008 m. ir t.
„Eurostat“ teigimu, neturtingiausiu ES regionu 2009 m. išliko Bulgarijos šiaurės vakarai. Jo BVP vienam gyventojui tesiekė 27% Bendrijos vidurkio. 2008 m. šio regiono BVP vienam gyventojui siekė 28%. Jungtinės Karalystės sostinės centras, vadinamas Vidiniu Londonu, trečius metus iš eilės paskelbtas turtingiausiu.
Staigmenų nepateikė ir kitų regionų rodikliai. Tarp turtingiausių išlieka ekonomiškai stipriausių Bendrijos narių regionai. Antrąją grupę sudaro regionai, kurių BVP vienam gyventojui viršija 125% Bendrijos vidurkio. Tokių yra 39. Visi skurdžiausi regionai buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Tokia pati padėtis buvo ir prieš metus.
Vos kiek geriau už jau minėtą Bulgarijos šiaurės vakarų regioną pasirodė šiaurės vidurio regionas ir Rumunijos šiaurės rytų regionas. Juose BVP vienam gyventojui siekia 29% ES vidurkio. Lietuva, Latvija ir Estija atsidūrė tarp 65 regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra kiek mažesnis nei 75% Bendrijos vidurkio.
Nyderlandai užėmė antrąją vietą pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungoje. Neturtingiausios šalys, be Bulgarijos, yra Rumunija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Nors Europoje yra valstybių, kurios turi sukaupusios daug turto, tačiau Vokietija dėl savo milžiniškos ekonomikos išsiskiria iš minios. Jungtinė Karalystė yra laikoma viena turtingiausių Europos šalių, tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo Europos lyderės Vokietijos. Oficialiai turtingiausia Europos šalimi yra laikoma Vokietija, kurios bendras vidaus produktas (BVP) 2023 m. siekė net 4,46 trilijonus JAV dolerių (4,25 trilijonus eurų), rašoma „Express“.
Visame pasaulyje Vokietija turi trečią pagal dydį ekonomiką, kuri nusileidžia tik JAV ir Kinijai. Vokietijos ekonomiką skatina gamybos, inovacijų ir paslaugų derinys. Šalis eksportuoja visame pasaulyje žinomus produktus, tarp kurių pirmauja automobiliai, cheminės priemonės ir pramonės mašinos. Tačiau jos ekonomiką sudaro ne tik stambios pramonės šakos, čia taip pat veikia „Mittelstand“ - mažų ir vidutinių įmonių tinklas. Šios įmonės yra pelniusios „paslėptų čempionų“ pravardę, kurios savo sektoriuose turi beveik pusę pasaulinės rinkos lyderių.
Be to, Vokietijoje yra itin populiari atsinaujinančioji energija. Dėl ambicingos energetikos pertvarkos, šalis tapo vėjo ir saulės energijos lydere, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar tiekia beveik pusę elektros energijos. Dėl šio įsipareigojimo siekti tvarumo Vokietija pelnė pirmosios pasaulyje didžiausios atsinaujinančiosios energijos ekonomikos titulą.
Šalis taip pat traukia investuotojus dėl savo centrinės Europos vietos ir geros reputacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ji skiria daugiau kaip 3 proc. BVP, o tai skatina pažangą visose srityse - nuo technologijų iki žaliosios energijos. Remiantis inovacijų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 metais Lietuva MTEP skyrė 772 mln. eurų, kas sudaro 1,07 proc. BVP.
Vokietija taip pat yra pasaulinė prekybos mugių lyderė, nes tokiuose miestuose kaip Kelnas, Hanoveris ir Diuseldorfas vyksta du trečdaliai didžiausių pasaulio renginių. Vis dėlto manoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas šiek tiek sumažės dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau ekspertai prognozuoja, kad nuo 2025 m. prasidės Vokietijos ekonomikos atsigavimas, kurį skatins didesnis darbo užmokestis.
Pramonė ir Energetika
Svarbiausia Liuksemburgo pramonės šaka - juodoji metalurgija (nuo 19 a. pabaigos). Jai naudota geležies rūda iki 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos buvo kasama Liuksemburgo pietvakarių dalyje, Minette’o telkinyje (telkinys išeksploatuotas). Plieno gamybos krizė lėmė Liuksemburgo juodosios metalurgijos šakos modernizavimą ir tolesnę pramonės diversifikaciją. Didžiausia juodosios metalurgijos bendrovė - ArcelorMittal. 2017 m. pagaminta 2,17 mln. tonų žaliavinio plieno, 2,45 mln. tonų valcuotojo plieno.
Pradėta plėtoti chemijos pramonę (gaminama kaučiukas, plastikai, padangos, dažai, lakai, vaistai, kosmetikos priemonės, fotografinis popierius ir kita); yra Goodyear Tire & Rubber Company, Du Pont bendrovių įmonių.
Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (jų yra prie Sûre’o ir Ouro upių) ir šiluminės elektrinės, kūrenamos importuojamomis gamtinėmis dujomis. 2017 m. pagaminta 2,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, iš jų 64 % - hidroelektrinėse, 20 % - šiluminėse, 11 % - vėjo, 5 % - saulės elektrinėse.
Žemės Ūkis
Dirbamoji žemė užima 24,2 % Liuksemburgo teritorijos, pievos ir ganyklos - 26 % (2015). Vyrauja nedideli ūkiai. Auginama javai, bulvės, pašariniai augalai, pievagrybiai; Moselio slėnyje - vynuogininkystė, sodininkystė. Veisiama daugiausia pieniniai galvijai, kiaulės.
Augalininkystės produkcijos rodikliai
| Produktas | Rodiklis |
|---|---|
| Javai | [Duomenys] |
| Bulvės | [Duomenys] |
| Pašariniai augalai | [Duomenys] |
| Pievagrybiai | [Duomenys] |
Turizmas ir Transportas
2018 m. Liuksemburgą aplankė 1 017 733 užsienio turistai (daugiausia iš Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos). Pajamos iš turizmo 2017 m. siekė 4,98 mlrd. JAV dolerių.
Geležinkeliai ir automobilių magistralės jungia Liuksemburgą su gretimų valstybių miestais. Geležinkelių yra 275 km (2017), iš jų elektrifikuota 262 kilometrai. Automobilių kelių yra 2914 km (2018; visi su kieta danga), iš jų 165 km - greitkeliai. Laivuojama reguliuota Moselio upė (37 km); prie jos yra Merterto upių uostas. Netoli sostinės Liuksemburgo yra Liuksemburgo tarptautinis oro uostas.
Bankininkystė ir Prekyba
Liuksemburgo bankų sistemą sudaro Liuksemburgo centrinis bankas (Banque Centrale du Luxembourg, įkurtas 1998) ir 139 komerciniai bankai (beveik visi jie yra užsienio bankų antrinės bendrovės ir skyriai; savo skyrius Liuksemburge turi 28 šalių bankai). Liuksemburgas yra antras pagal dydį pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) investicinių fondų centras. Taip pat šalyje veikia Liuksemburgo vertybinių popierių birža (įkurta 1928).
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 m. eksportuota prekių už 12,7 mlrd. eurų, importuota už 19,0 mlrd. eurų. Eksportuojama daugiausia mašinos ir įranga, plienas, plastikai ir jų gaminiai, transporto priemonės, gumos pramonės produktai, maisto produktai, importuojama daugiausia transporto priemonės, mašinos ir įranga, mineralinis kuras, metalai, plastikai. Įplaukų gaunama iš finansinių operacijų ir turizmo.
2017 m. Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 43,1 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 13,2 mln. eurų (daugiausia plastikų ir jų dirbinių, elektros mašinų ir įrangos, baldų), importavo iš Liuksemburgo už 29,9 mln. eurų. 2022 m. Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 84 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 52 mln. eurų (daugiausia tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, plastikų ir jų gaminių), importavo iš Liuksemburgo prekių už 32 mln. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir jų įrenginių, žaislų ir sporto reikmenų). Liuksemburgo tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1,33 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Liuksemburge - 68,9 mln.
tags: #turtingiausia #europos #salis