Lietuviai iš naujo atranda rąstinių namų žavesį. Tradicijas vertinantiems tautiečiams nėra geresnio namo už rąstinį. Technologijos sparčiai keičiasi, kasmet atsiranda vis naujų gaminių, bet pirmoji medžiaga, kurią žmonija pradėjo naudoti būstams statyti, vis dar išliko. Mediena yra jauki ir šilta, todėl ir šiandien be jos apsieiti ne tik negalima, bet ir nenorima.
Šiame straipsnyje aptarsime viską, kas susiję su rąstinių namų mediena: nuo jos pasirinkimo iki statybos ir priežiūros ypatumų.
Medienos pasirinkimas rąstiniam namui
Tokiems namams statyti pas mus dažniausiai naudojama pušų mediena. Brangesniems būstams mediena vežama iš Šiaurės kraštų. Rąstų formos būna įvairios - ne itin svarbu, ar jie apvalūs, tekinti, ar stačiakampiai. Svarbiausia - tinkamas kampų sujungimas.
Rąstiniai namai statomi iš pušies arba eglės rąstų:
- Pušis turi gelsvą atspalvį, švelnią medienos faktūrą, gražesnes gyvas šakas, jos yra akcentuotos. Turi eterinių aliejų, sudaro malonų mikroklimatą.
- Eglė labiau tinkama konstrukcinei medienai, smulkios šakos duoda stipresnį atsparumą laužimui, todėl konstrukcijoms, tiltams, naudojama eglė. Spalva lyginant su pušim yra baltesnė, netokia sakinga. Tinka stogo medienai.
Geriau namą statyti iš pušies rąstų. Jie yra sakingesni, mediena atsparesnė puvimui, džiūdama nesiraito. Jei yra galimybė, tai geriausia mediena rąstiniam namui yra maumedžio.
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio.
Rąstinių namų statybos ypatumai
Pagal rąstų apdorojimo būdą skiriamos trys rąstinių pastatų rūšys: rankomis apdorotų rąstų, įrenginiais apdorotų rąstų bei klijuotų rąstų pastatai. Rąstų profilis dažniausiai būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardytų tipų namai nepraranda natūralių medienos ypatybių.
Rankomis apdorotų rąstų pranašumas yra tas, kad net apdirbti rąstai nepraranda natūralumo. Kiekvienas rąstas apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos klojant horizontalius rąstų vainikus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma taip, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
Įrenginiais apdorotų rąstų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdorotų rąstų. Rąstai yra ištekinami arba frezuojami. Taip gaunama apvali arba stačiakampio forma. Įrenginiais apdirbti rąstai yra matematiškai tikslių formų. Statant tarp rąstų dedamos izoliuojamosios medžiagos. Mašinomis apdorotų apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui, jeigu jis papildomai nešiltinamas, rekomenduotinas rąstų storis yra ne mažiau kaip 180 mm.
Klijuotų rąstų namų statyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams suklijuojami iš medienos tašų ir mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, laidžiais orui ir vandens garams.
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Pagrindiniai statybos etapai
Tarkime, jau nusprendėte statytis rąstinį namą. Rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas, todėl žmogui, neturinčiam tokios patirties, sunku suprasti visus statybos ir gamybos niuansus.
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rąstai ruošiami 6 m ilgio ir vėliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį. Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami Schiedel ar Presto surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.
Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus.
- Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus.
- Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Surinktas namas (dėžutė) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai.
- Patariama rinktis gamintoją, įsidiegusį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba. Skandinavijos šalyse asocijuoti ir įdiegę kokybės standartą gamintojai yra vertinami nepalyginamai geriau, nei pavieniai gamintojai, o tai jau pastebima ir Lietuvoje.
- Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų.
- Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo.
- Sienojų impregnavimas.
Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma išstato apatinį vainiką. Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas.
Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo.
- - žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus sąsparas. Tai labai svarbus darbas.
- - sukirtėjas išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas. Vėliau kartu su braižytoju sukirtėjas montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir ją prileidžia tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių.
Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis.
Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais.
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų.
Pamato aukštą virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.
Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio tilto, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis.
Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.
Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.
Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti.
Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.
Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais (tiabliais). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm.
Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais.
Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereikėtų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai.
Visų pirma montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas. Be to, gegnių poromis árėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą.
Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti. Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta.
Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą.
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui (šliaužikliui) įstatyti išpjaunamas griovelis, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 45x45 mm. Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui.
Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja. Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.
Rąstinio namo šiltinimas
Dažnai tenka komentuoti rąstinių namų savininkų svarstymus apie nepakankama rąstinio namo šilumą. Rąstinių namų gamintojai paprastai rąstinių sienų nelinkę šiltini, tačiau senos statybos namą, itin plonų rąstų sieną galima šiltinti mineraline vata arba ekovata. Be to savininkams pageidaujant galima šiltinti ir įprastinio storio sienas. Tai galima daryti ir iš vidaus, ir iš išorės.
Dėl būdingos rąstinės sienos faktūros populiaresnė šilumos izoliacijos tvirtinimo iš vidinės pastato pusės technologija. Pasitaiko objektų, kuriuose šiltinamos tik konkrečios namo vietos, pavyzdžiui svetainės, miegamojo siena. Šilumos izoliacinė medžiaga iš vidaus gali būti nuo 50 - 150 mm storio. Iš išorės siena šiltinama 150-250 mm storio izoliacija, paliekant tarp apdailos ir izoliacijos 20-30 cm tarpą. Šiltinti galima akmens ir stiklo vata, ekovata iš celiuliozės.
Rąstinio namo priežiūra
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams!
Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.
Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Rąstinio namo interjerą galima kurti pagal savo skonį. Jei netenkina medžio apdaila ar norisi sušvelninti medienos monotonijos įspūdį, galima vidų išklijuoti gipso kartonu, vėliau išklijuoti tapetais ar klijuoti plytelėmis.
Rąstinių namų standartai
Medinių namų gamintojų asociacija parengė tipinį įmonės standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kuris 2006 m. lapkričio mėn., 8 d. buvo pristatytas Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komitete LST TK 17 „Mediena“.
Technikos komitetas TK 17 Mediena susipažinęs su pateiktu įmonės standarto projektu, pritarė jo patvirtinimui įmonės standartu. Medinių namų gamintojų asociacijos parengtas standartas yra nuolat tobulinamas ir 2011 m. buvo išleistas IV leidimas. Parengtas standartas yra naudojamas kaip tipinis įmonės standartas, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus jo laikytis neprivaloma.
Standarto atsiradimui įtakos turėjo žmonių nusiskundimai dėl nekvalifikuotų gamintojų, statančių nekokybiškus rąstinius namus ir užsienio šalių pirkėjai vis dažniau iš Lietuvos gamintojų reikalaujantys sertifikatų, liudijančių apie gaminių kokybę.
Asociacija iškilus konfliktams tarp gamintojo ir kliento atlieka statomų ar pastatytų rastinių pastatų ekspertizes. Yra vertinama, kaip pastatytas rąstinis namas atitinka MNGA standarto „Rąstinės pastatų dalys.
Vien rąstinių namų standarte yra išdėstyta daugiau nei 100 įvairių nuostatų ir reikalavimų, kurie apibrėžia, koks turėtų būti rąstinis namas. Tikrasis brokas pasirodo po 1-2 metų nuo namo pastatymo. Nekokybiškai pastatytame rąstiniame name būna sudetinga ir brangu ištaisyti broką.
Rąstinių namų kainos
Namo kaina priklauso nuo rąstinių sienų kvadratūros. 100 m2 namo kaina gali būti skirtinga, priklausomai nuo to, kiek kvadratinių metrų medienos reikia rąstiniam namui pastatyti. Šiuo pavyzdiniu atveju 100 m2 namo kaina gali būti 17000-23000 eurų. Kaina dar gali keistis, priklausomai nuo to, kiek yra vidinių rastinių pertvarų ir koks bus aukštis iki lubų.
Rąstinio namuko kaina skaičiuojama pagal rąstinių sienų kvadratūrą. Norvegiškas sukirtimas šiandien kainuoja 78 EUR, o apvalių rąstų - 41 EUR.
Naujas namas iš rąstų nėra labai pigus. R. ir E. Urbonavičių skaičiavimu, surenkamas maždaug 70 kv. metrų ploto namukas su gręžtiniais pamatais, mediniais langais, grindimis, lubomis ir čerpių stogu kainuoja apie 140 tūkst.
Projektavimo metu, su kiekvienu klientu derinamos visos vidinės sienos pertvaros, kur galima šiek tiek sutaupyti. Dalis ar net dauguma pertvarų gali būti karkasinės, kas kainuoja pigiau, be to kartais galima sumažinti ir sienų aukštį, dėl ko kaina gali sumažėti iki 25-30%.
Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės
2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu buvo patvirtintos „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės“.
Šis dokumentas svarbus miškų savininkams, medieną ruošiančioms ir ja prekiaujančioms įmonėms, medinių namų statytojams.
Bendrovės „Mediniai namai“ darbuotojai pastebėjo, kad medienos kainos Europoje krenta, o Lietuvoje kyla. Priežastys gali būti įvairios - spekuliacija mediena, pokyčiai aplinkinėse rinkose, sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija.
Lietuvos miško savininkų asociacija pateikia kainas, kurios mūsų požiūriu yra realistinės. Siūlome su šiomis kainomis susipažinti ir Jums, gerbiami svetainės lankytojai.
Štai gerai žinomas merbau kai kuriuose salonuose vadinamas pienmedžiu, o afrormosia - afrikiniu geltūnu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1340 rekomenduoja vartoti nustatytus atogrąžų medžių ir jų medienos lietuviškus pavadinimus.
Neretai užsakovai į prekybos vietas ateina teirautis apie galimybę pagaminti duris, atlikti apdailos detales iš retos medienos turėdami minimalią informaciją apie pageidaujamą medžio rūšį. Dažnai tokiais atvejais gamintojams parodomas lapelis su kažkur matytos medienos pavadinimo užrašu. Tačiau turint skirtingus pavadinimus gali kilti nesusipratimų, o reikiamo atspalvio ir faktūros reto medžio paieškos gali užtrukti.
| Medienos rūšis | Kaina (orientacinė) |
|---|---|
| Pušis | [Kaina] |
| Eglė | [Kaina] |
| Maumedis | [Kaina] |