Gyvenimas yra kelionė, kurioje kiekvienas iš mūsų ieško laimės ir pilnatvės. Dažnai manoma, kad turtas ir pripažinimas yra kelias į šiuos tikslus, tačiau ar tikrai taip yra?
Mano tėtis sakydavo, kad jei mirdamas turi 5 tikrus draugus - vadinasi gyvenai nuostabų gyvenimą. Ši mintis verčia susimąstyti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Ar ne tikri draugai, kurie yra šalia mūsų sunkiausiomis akimirkomis, palaiko ir įkvepia mus, yra didžiausias turtas?
Aš pažįstu daug laimingų žmonių, bet nieko nežinau apie laimę… Tai yra sėkmingas gyvenimas. F. Mylėk savo gyvenimą. Kiekvieną jo minutę. Pasirūpink kuo nors. Gyvenimas per trumpas jaudintis dėl kvailų dalykų. Linksminkis. Įsimylėk. Nieko nesigailėk. Gyvenimas yra trumpas. Sulaužyk taisykles. Greitai atleisk. Bučiuokis lėtai. Mylėk tikrai. Juokis nesuvaldomai. Ir niekuomet nesigailėk to, kas privertė tave nusišypsoti.
Nustok laukti žaviojo princo. Eik ir surask jį. Aš noriu gyventi be streso ir rūpesčių. Man nereikia būti turtingam ar žymiam. Kiekviena diena yra dovana. Gyvenimą sunku suprasti. Reikia liūdesio, kad suprastum kas yra džiaugsmas. Triukšmo, kad įvertintum tylą. Ligos, kad suprastum kas yra sveikata.
Gyvenimas vertas tiek, kiek jame yra meilės, t. y. išėjimo iš savęs ir tiesiog sugyvenimo su kitu. Reikėtų sakyti ne gyvenimas, o sugyvenimas. Visur Biblijoje žmogaus gyvenimas yra tikras tik tada, kai jis yra ne vien jo paties gyvenimas, o tada, kai žmogus susitinka ir bendrauja su kitais.
Aš visuomet esu laimingas. Ar žinote kodėl? Nes aš nesitikiu nieko iš niekieno! Lūkesčiai visuomet žeidžia… Gyvenimas yra trumpas, taigi, mylėkite jį ir būkite laimingi. Ir šypsokitės. Gyvenkite dėl savęs. Klausykitės prieš kalbant ir mąstykite prieš rašant. Uždirbkite prieš išleidžiant. Atleiskite prieš meldžiantis ir pajauskite, prieš skaudinant. Mylėkite prieš nekenčiant ir pabandykite prieš pasitraukiant. Mano gyvenimas nėra tobulas, bet aš dėkingas už tai, ką turiu.
Būk palaiminimas. Būk draugas. Paskatink ką nors.Ši diena daugiau nesikartos.Žmonės keičiasi, meilė skaudina, draugai palieka, atsitinka nelaimės.Gyvenimas per trumpas jaudintis dėl kvailų dalykų.Linksminkis. Įsimylėk. Nieko nesigailėk.
Dažnai galvoju kodėl paukščiai lieka toje pačioje vietoje kai jie gali skristi bet kur. Tuomet savęs klausiu to paties. Taip, praeitis gali būti skaudi. Bet tu gali nuo jos pabėgti arba iš jos pasimokyti. Būk geras. Sunkiai dirbk. Lik nuolankus. Dažnai šypsokis. Išlik ištikimas. Būk sąžiningas. Kai gali - keliauk. Niekada nesustok mokytis. Nesigailiu nieko, ką padariau. Gailiuosi tik to, ko nepadariau kai buvo proga.
Gyvenimas eina gana greitai. Nesistenk įtikti žmonėms. Pabaigoje viskas bus gerai. Jei nėra gerai - tai dar ne pabaiga. Manau, kad grožis neturi nieko bendro su tuo kaip tu atrodai. Aš nesakau, kad bus lengva. Aš susidoroju su savo priešais paversdamas juos draugais. Jei mes nesikeičiame - mes neaugame. Jei mes neaugame - mes negyvename.
Gyvenimas yra savotiškas fechtavimasis, ir svarbu pajusti špagos ašmenis. Gyvenimu reikia nesiskųsti, o jį gyventi. Kartais jis lengvas, kartais sunkus.
Savo profesionalaus darbo pradžioje aš savęs klausiau: kaip aš galiu gydyti, pagydyti ar pakeisti šį asmenį? Dabar užduodu tokį klausimą: kaip galiu sukurti santykį, kurį asmuo galėtų panaudoti savo asmeniniam augimui.
Aš nesu tai kas man nutiko.
Visada žiūrėk į šviesiąją gyvenimo pusę. Nenustok vilties - gražiausi dalykai atsitiks, kai jų mažiausiai tikėsies.
Leisk man pasakyti tai ką, tu jau žinai.Pasaulis nėra vien saulė ir vaivorykštės. Tai labai nedora, baisi vieta ir nesvarbu koks stiprus esi, jis privers tave klūpoti ir vers tai daryti tol, kol tu leisi. Nei tu, nei aš, nei kas nors kitas taip stipriai netrenks kaip gyvenimas. Nėra svarbu kaip stipriai gali trenki. Svarbu kaip stipriai gali trenkti tau, o tu vis vien judėsi į priekį; svarbu kiek gali ištverti ir judėti į priekį. Štai kaip laimima.
Dabar, jei žinai ko esi vertas eik ir pasiimk tai. Bet turi būti pasiruošęs priimti smūgius ir nerodyti pirštais sakydamas, kad nesi ten kur turėtum būti dėl jo, jos ar bet ko kito. Taip daro bailiai ir tu nesi vienas iš jų. Tu geresnis už juos! Aš visuomet tave mylėsiu, kad ir kas beatsitiktų. Kad ir kas benutiktų. Tu mano sūnus ir mano kraujas. Tu geriausias dalykas mano gyvenime. Bet kol nepradėsi tikėti savimi - neturėsi gyvenimo.
Nes jei jūs ketinate pereiti per visus mūšius, kuriuos jums reikia pereiti tam, kad nusigautumėte kur norite nusigauti, kas turi teisę jus sustabdyti? Galbūt kai kurie iš jūsų turi kažką nepabaigto, kažką, ką tikrai norite padaryti, kažką, apie ką niekam nesate sakę, kažką… ir jums sako „ne“, netgi po to kai sumokėjote kainą? Kas turi teisę jums tai sakyti, kas? Niekas! Jūs turite teisę klausyti savo vidaus. Niekas neturi teisės sakyti „ne“ po to kai nusipelnėte būti kur norite būti ir daryti ką norite daryti!..
Jei nuolat peržengi ribas visame kame ką darai, tiek fiziškai, tiek kitaip. Tai išplis ir tavo darbe ir gyvenime. Nėra jokių ribų. Yra tik platumos ir privalai jose nepasilikti, turi eiti toliau jų.
Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. Gamta sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka žmogui, kuriam reikia pagalbos. Kadangi esu žmogus, tai ir manau, jog visa žmogiška nesvetima ir man.
Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. J. V. Didžiausia vertybė, kurią žmogus gali įgyti, yra stebėjimas, ir jeigu tas retas reiškinys „gyvenimas” verčia jį stebėtis, tuo jis turi ir pasitenkinti. Daugiau niekas jums jau nieko negali duoti ir nereikia nieko daugiau ieškoti. Tai galutinė riba. Gyvenimas, patikėk, teka savo vaga, ir kiekvienas groja savo dūdelę, kas jam skirta. A.
Gyvenimas eina gana greitai. Klausimas „o ką pagalvos žmonės?“, turi likti paskutinėje vietoje. Iš tikrųjų visiems visiškai vienodai. Gyvenimas juk tavo. Jei neskirsi laiko kurti tokiam gyvenimui kokio nori, galiausiai būsi priverstas gyventi gyvenimą, kurio nenori. Tikras gyvenimas, pasak Šv. Rašto, randasi tada, kai žmogus pradeda būti ne vienas. Reikėtų sakyti ne gyvenimas, o sugyvenimas. Visur Biblijoje žmogaus gyvenimas yra tikras tik tada, kai jis yra ne vien jo paties gyvenimas, o tada, kai žmogus susitinka ir bendrauja su kitais. Mirsime galbūt greitai, nežinia - po mėnesio, metų ar kelių dešimčių, bet, nepaisant to, privalome gyventi šiandien. Mano gyvenimo tikslas nėra vien tik išgyventi, bet klestėti; ir tai daryti su aistra, užuojauta, humoru ir stilingai.
Užuot nuolat mąsčius apie atostogas, gal verčiau susikurti tokį gyvenimą iš kurio nereikėtų pabėgti? Jei klausai, tegul egzistuoja vien tik tai, ką girdi, jeigu žiūri, teegzistuoja vien tai, ką matai. Būti intravertu reiškia norėti, kad tave pakviestų, bet nenorėti niekur eiti. Būti vienišu namuose, bet nenorėti, kad kas nors kištųsi į tave erdvę, nebent jie tau labai patinka. Kiekvienas žmogus kovoja savo kovą apie kurią tu nieko nenutuoki. Todėl būk malonus. Visada.
Neleisk, kad tave stumtų problemos. Tegul tave veda tavo svajonės. Visiškai nesvarbu kaip tave mato kiti. Man nereikia didelių dalykų. Ne kiekviena diena yra gera. Jei kažkam tikrai rūpi, tai tas žmogus ras tau laiko. Nelauk kol kas nors įvyks. Norėčiau, kad kiekvienas taptų turtingas ir žymus, bei gautų visa tai ko trokšta, tam, kad suprastų, jog reikia visai ne to. Manau, kad herojus yra bet kuris žmogus, kuris iš tikrųjų siekia, kad čia būtų gera gyventi visiems. Įvertink tai ką turi.
Gyvenkite dėl savęs. Klausykitės prieš kalbant ir mąstykite prieš rašant. Uždirbkite prieš išleidžiant. Atleiskite prieš meldžiantis ir pajauskite, prieš skaudinant. Mylėkite prieš nekenčiant ir pabandykite prieš pasitraukiant.
Nelaikyk įsikibęs išeinančio, neišvaryk to, kuris ateina. Visa ko kaina yra gyvenimo kiekis, kurį tu į tai iškeiti.
Mano gyvenimo tikslas nėra vien tik išgyventi, bet klestėti; ir tai daryti su aistra, užuojauta, humoru ir stilingai. Gyvenimas yra trumpas, taigi, mylėkite jį ir būkite laimingi. Ir šypsokitės.
Mūsų mamos virtuvėje siurbčiojo kavą ir, pritrūkusios sakralesnių pokalbio temų, įnirtingai apkalbinėjo bendrus pažįstamus nuo A iki Ž. Mes savo ruožtu pritrūkome žaidimų. Penkias minutes panuobodžiavome. Tuomet jos akutės susiaurėjo. Ji pasirėmė man į petį ir, lūpomis kutendama mano ausį, iššnabždėjo labai keistą klausimą: „Ar nori miego?“ Lange švietė saulė, tad akimirką sudvejojusi atsakiau: „Noriu.“ Gavusi mano sutikimą, ji nusliūkino į svetainę ir parsinešė dvi tabletes, labai panašias į miniatiūrines prancūziškas bagetes. Įsijungėme švelnią muziką ir laukėme miego. Pamažu visą kūną apėmė kvailumas. Pradėjome šokinėti, šūkčioti, žviegti, juoktis, nusirenginėti. Nuo mūsų žliaugė prakaitas, tačiau miegas neatėjo. Atidarėme žiurkėno narvelį ir išleidome jį į laisvę. Man pasirodė, kad jam tokios laisvės negana. Netrukus į kambarį įėjo mamos. Žiūrėjo išpūtusios akis ir nieko nesuprato. Mano mama pasakė: „Metas važiuoti namo.“ Atsakiau: „Davai, vežk mane namo, sena boba.“ Ir pradėjau kikenti. Kikenau visą kelią namo. Pradėjo atrodyti, kad virstu į tešlą. Tai buvo pirmas kartas, kai mano sąmonė aptemo, kai mano kūnas veikė iš inercijos, kai pavirtau į tešlą. Vėliau sužinojau, kad tabletes mano mama davė jos mamai, nes šią pradėjusi kamuoti nemiga. Vadinasi, mano mama anuomet taip pat sunkiai užmigdavo.
Apie komandinius žaidimus.
Šiltuoju metų laiku su draugais žaidžiame tinklinį. Žaidžiu prastai. Dažnai kamuolį atmušu kreivai arba visai nepataikau, nespėju pribėgti, pamirštu fasuoti, klišai servuoju.
Bet kažin ar kas nors patiria tiek malonumo kiek patiriu aš, kai džiaugiuosi, kad priešininkai sunkiai, bet įspūdingai neleido kamuoliui nukristi ant smėlio, kai kas nors atliko gražų trečią smūgį, kai kas nors, ypač aš, kur nors suklydo ar padarė ką nors kvailo ar žioplo, kai duodame penkis savo komandos draugui už gražų derinį, kai komentuojame ir juokaujam apie žaidimo eigą.
Bet visuomet atsiranda žmonių, kuriems svarbiausia pergalė. Jie labai pergyvena, kai pralaimi, šaukia ant savo komandos narių. Atrodo lyg viskas priklauso nuo to žaidimo baigties.
Bet juk čia tik žaidimas. Kartais laimi, kartais pralaimi. Visi mokomės. Tai, kad kitas už tave žaidžia blogiau, tau nesuteikia teisės jo negerbti. Manau, kad daug geresnė strategija - pagirti už tinkamus veiksmus, paskatinti žaisti geriau, užvesti, rodyti pavyzdį, mokyti, patarti, nei rėkti ant kito už klaidas.
Tikrąją pergalę parodo ne taškai, o tai kaip tu elgiesi su žmonėmis. Gyvenime apstu kančios, nesėkmių, klaidų, sielvarto, todėl verčiau išmokti nenusivilti ir mėgautis.
Kaip atskirti smurtinius santykius ir sveikus (gerus) santykius?
Neleisk, kad nesėkmės tave sustabdytų. Mylėti reiškia būti atviram stebuklams, pergalėms, pralaimėjimams, viskam kas vyksta kiekvieną dieną, kuri mums duota vaikščioti šia žeme. Tavo gyvenimas - tai tavo žinia pasauliui. Daugiau mylėk.
Gyvenimas eina gana greitai. Gyvenimas vertas tiek, kiek jame yra meilės, t. y. išėjimo iš savęs ir tiesiog sugyvenimo su kitu. Klausimas „o ką pagalvos žmonės?“, turi likti paskutinėje vietoje. Iš tikrųjų visiems visiškai vienodai. Gyvenimas juk tavo. Jei neskirsi laiko kurti tokiam gyvenimui kokio nori, galiausiai būsi priverstas gyventi gyvenimą, kurio nenori.
Aš gyvenu, bet visą laiką ilgiuosi gyvenimo. Daug metų laukiau, kol mano gyvenimas pasikeis, ir dabar supratau, kad gyvenimas laukė, kol pasikeisiu aš. Kaip ilgai gyvensiu nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu.
Kiek galime įžvelgti, vienintelis žmogaus egzistencijos tikslas - įžiebti šviesą paprastos būties tamsoje. Visa ko kaina yra kiek gyvenimo mes iškeičiame už tai. Henri David Thoreau
Žmonių padermė šimtą kartų vertesnė už ekonominius principus. …supratau, kad vikšras miršta, kai suformuoja savo drugelio lėliukę. Augalas sunyksta, kai subrandina sėklas. Kiekvienas, kuris keičiasi, pažįsta liūdesį ir nerimą. Antoine de Saint-Exupery.
…medis privalo maudytis šviesoje, nes, suleidęs šaknis į žemę, o šakas panarinęs žvaigždėse, jis yra mainų kelias tarp žvaigždžių ir mūsų. Antoine de Saint-Exupery.
Jei kiekvienas akmuo neatsiranda savo vietoje, neatsiranda šventovė. Antoine de Saint-Exupery.
Kūrėjas ar poetas visai ne tas, kuris išgalvoja ar įrodo, o tasai, kuris skatina tapti. Antoine de Saint-Exupery.
Bet aš sakau, kad aklas tasai, kuris įsivaizduoja kuriąs, jei ardo katedrą ir tvarkinga eile dėlioja akmenis pagal dydį. Antoine de Saint-Exupery.
O aš, sodininkas, kaplioju žemę nesirūpindamas žiedais nei laime, nes tam, kad atsirastų žiedais apsiklėtęs medis, iš pradžių reikia medžio, o kad žmogus būtų laimingas, iš pradžių reikia žmogaus. Antoine de Saint-Exupery.