Šeima yra pirmasis ir svarbiausias kelias žmogaus gyvenime, bendras, bet ir ypatingas, absoliučiai nepakartojamas. Į pasaulį žmogus paprastai ateina šeimoje, todėl galima sakyti, kad už savo buvimą žmogumi jis turi būti dėkingas šeimai. Jeigu šeimos nėra, į pasaulį atėjęs žmogus randa nerimą keliančią ir skaudžią spragą, kuri apsunkins visą jo gyvenimą.
Šeima yra kilusi iš pačios Kūrėjo meilės sukurtajam pasauliui jau „pradžioje“, kaip yra pasakyta Pradžios knygoje (1, 1). Evangelijoje Jėzus tai galutinai patvirtina: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16). Tad Kristus „pačiam žmogui iki galo parodo, kas yra žmogus“ ir tai padaro per šeimą, kurioje panoro gimti ir augti.
Sekdama Kristumi, „atėjusiu“ į pasaulį, „kad tarnautų“ (Mt 20, 28), Bažnyčia yra įsitikinusi, jog tarnauti šeimai yra vienas esmingiausių jos uždavinių. Ta prasme žmogus ir šeima vienodai yra „Bažnyčios kelias“.
Šeima kaip „namų Bažnyčia“
Svarbu vėl iškelti aikštėn Bažnyčios meilės šeimai ir susirūpinimo ja įrodymus, meilės ir susirūpinimo, kurie reiškėsi jau pačioje krikščionybės pradžioje, kai šeima labai reikšmingai buvo laikoma „namų Bažnyčia“. Ir šiandien mes dažnai pasinaudojame terminu „namų Bažnyčia“, kurį perėmė Susirinkimas, ir labai norime, kad jo turinys visada liktų gyvas ir aktualus.
Šiuo laišku norima kreiptis ne į „abstrakčią“ šeimą, bet į kiekvieną konkrečią visų žemės šalių šeimą visose geografinėse platumose ir ilgumose, nepaisant vietos kultūrų skirtingumo ir kompleksiškumo. Meilė, kuria „Dievas taip pamilo pasaulį“ (Jn 3, 16), meilė, kurią Kristus kiekvienam ir visiems „parodė <...> iki galo“ (Jn 13, 1), leidžia kreiptis į kiekvieną šeimą, gyvą didelės ir visuotinės žmonijos „šeimos ląstelę“.
Malda šeimoje
Reikšminga tai, kad būtent maldoje ir per maldą žmogus paprasčiausiai ir drauge giliausiai atranda savo tikrąjį asmeniškumą: maldoje žmogaus „aš“ lengviausiai suvokia savo, kaip asmens, gelmę. Tas pat galioja ir šeimai, kuri ne tik yra pagrindinė visuomenės „ląstelė“, bet ir turi savo ypatingą veidą. Šis pirmiausia ir iš esmės pripažįstamas bei ryškėja, kai šeimos nariai sutartinai kreipiasi: „Tėve mūsų!“ Malda stiprina dvasinį šeimos pastovumą ir vienybę, padėdama jai tvirtėti Dievo „jėga“.
Iš to „Šventosios Dvasios išliejimo“ gimsta vidinė šeimų jėga ir galia suvienyti jų narius meilėje ir tiesoje.
Šeimos Metai - tai bendra ir nepaliaujama atskirų „namų Bažnyčių“ ir visos Dievo tautos malda! Tegu jos intencijos apima ir tas šeimas, kurios yra atsidūrusios sunkumuose ar pavojuose, nusiminusios ar iširusios, arba patekusios į tokią padėtį, kurią adhortacija „Familiaris consortio“ yra pavadinusi „netaisyklinga“.
Tegu Šeimos metų malda pirmiausia būna padrąsinantis liudijimas tų šeimų, kurios namų bendruomenėje realizuoja savo žmogiškąjį ir krikščioniškąjį pašaukimą! Jų yra nesuskaitomai daug visuose kraštuose, diecezijose ir parapijose. Pagrįstai galima manyti, kad, nepaisant „netaisyklingų padėčių“, jos yra gyvenimo „taisyklė“.
Moralių normų svarba šeimai
Patirtis rodo, kaip svarbu šeimai gyventi pagal moralės normas, kad joje gimęs ir augantis žmogus nedvejodamas pasirinktų kelią į gėrį, kuris, beje, visada yra įrašytas į žmogaus širdį. Moralinė sąmonė aptemsta, tai, kas gera ir gražu, deformuojasi, o laisvė virsta tikra vergove.
Suprantama, kokie svarbūs, net būtini Bažnyčiai yra Šeimos Metai, koks būtinas yra liudijimas visų šeimų, kurios kasdien išgyvena savo pašaukimą; kokia svarbi yra didžioji šeimų malda, kuri intensyvėja ir plinta visame pasaulyje ir kurioje išreiškiama padėka už meilę ir tiesą, už „Šventosios Dvasios malonės išliejimą“, už tai, kad tarp tėvų ir vaikų yra Kristus, Atpirkėjas ir Sužieduotinis, kuris mus „pamilo iki galo“ (plg. Jn 13, 1).
Galilėjos Kanoje Jėzus buvo pakviestas į vestuvių pokylį. Drauge pakviesta Jo Motina tarnams pasakė: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Ir į mus, įžengusius į Šeimos metus, Marija kreipiasi tais pačiais žodžiais. Melskimės už visas pasaulio šeimas.
Žmogaus socialinė prigimtis ir šeima
Šeima visuomet buvo laikoma pirmąja ir pagrindine žmogaus socialinės prigimties išraiška. Ši koncepcija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiandien. Šeima iš tikrųjų yra asmenų bendruomenė, o jų tikras egzistavimo ir gyvenimo drauge būdas yra bendrystė, communio personarum. Ir čia, išsaugant absoliučią Kūrėjo transcendenciją kūrinio atžvilgiu, pasireiškia panašumas Į dieviškąjį „Mes“.
Pradžios knyga mums atskleidžia tą tiesą, ryšium su šeimos susidarymu per santuoką tvirtindama, kad „vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos; ir du taps vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Evangelijoje Kristus pakartoja tuos žodžius ginčo su fariziejais metu ir priduria: „Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Jis iš naujo atskleidžia normatyvinį turinį fakto, kuris egzistuoja nuo pat „pradžios“ ir nuolat šį savo turinį išlaiko (Mt 19, 8).
Kai drauge su apaštalu klaupiamės prieš Tėvą, iš kurio kiekviena tėvystė turi vardą (plg. Ef 3, 14-15), suvokiame, kad sutuoktiniams tapus tėvais, santuokos sutartimi sudaryta šeima save realizuoja „pilnutine ir specifine to žodžio prasme“.
Santuoka, sakramentinė santuoka yra asmenų sąjunga meilėje. O meilę gali pagilinti ir išsaugoti tiktai Meilė; ta Meilė, kuri „yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5).
Išmintingos citatos apie gyvenimą ir vertybes
Visiems mums naudinga lavinti savo išmintį ir įgyti žinių apie gyvenimą.
- Deilas Karnegis: „Jei žmogus jumis naudojasi, turėtumėte kuo greičiau išbraukti jį iš savo gyvenimo“.
- Anonimas: „Net stipriausiam žmogui kartais reikia kad jį apkabintų ir pasakytų, kad viskas bus gerai“.
- Anonimas: „Jei nori ne trumpalaikio malonumo, o ilgalaikės laimės, rinkitės ne tai, kas prieinama, o tai, kas vertinga“.
- Anonimas: „Tyla kartais yra geriausias atsakymas į klausimą“.
- Anonimas: „Gerbdamas vyresniuosius, niekada niekas nepasidarė sau gėdos. Padėdamas vargšams, niekas dar nėra nuskurdęs. Užleisdamas vietą pagyvenusiems žmonėms dar niekas nemirė“.
- Anonimas: „Mes negalime pakeisti oro - mes tik apsirengiame pagal jį. Nėra prasmės mums nerimauti dėl to, ko negalime pakeisti. Išmokite priimti situaciją tokią, kokia ji yra“.
- Anonimas: „Jei apgavote žmogų, tai nereiškia, kad jis yra kvailys. Tai tiesiog reiškia, kad jis pasitikėjo jumis labiau nei turėjo“.
- Anonimas: „Kartais reikia patylėti, kad būtume išgirsti. Kartais reikia išnykti, kad būtume pastebėti“.
- Henrikas Ibsenas: „Laimė nėra tai, kas vyksta aplink mus. Ji yra tai, kas vyksta mūsų viduje“.
- Džalaluddinas Rumi: „Pasistenkite būti taip arti žmonių, kad jus galėtų visada apkabinti, arba taip toli, kad jus galėtų greitai pamiršti“.
- Anonimas: „Gyvenimas - tai 10% to, kas jums nutinka, ir 90% to, kaip į tai reaguojate“.
- Albertas Einšteinas: „Jei norite būti laimingi, turite būti prisirišę prie savo tikslo, o ne prie žmonių ar daiktų“.
- Nelsonas Mandela: „Nespręskite apie žmogų pagal jo laimėjimus. Spręskite apie jį pagal tai, kiek kartų jis krito ir kiek kartų sugebėjo atsikelti“.
- Sokratas: „Tiesa galiausiai visada laimi, net jei ji proceso metu yra sunaikinama“.
- Anonimas: „Labai keista, kad žmonės prašo Dievo pakeisti jų gyvenimo aplinkybes nežinodami, jog Jis atsiuntė jas mums, kad mes patys galėtume jas pasikeisti“.
Šri Šri Ravi Šankaro mintys apie gyvenimą ir sąmonę
Šri Šri Ravi Šankaras dalinasi įžvalgomis apie meditaciją, emocinį sukrėtimą, sielą ir kitus svarbius gyvenimo aspektus:
- Apie mintis meditacijos metu: "Meditacija nėra koncentracija ir nekontroliuokite savo minčių. Tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį. Pamatysite, jos tiesiog išnyks."
- Apie emocinį sukrėtimą: "Jei sukrečiamos tavo emocijos, tegul jos būna supurtytos kiek tik įmanoma. Žinok, čia nėra nieko, kas vadinama atjauta."
- Apie sielą: "Mes žinome, kad siela yra amžina, sena ir tyra, tuomet kaip ji apsigavo, kad nebežino apie savo tikrąją prigimtį?"
- Apie neigiamas mintis: "Kai blogai tuštinatės, kai užkietėja viduriai, kyla daug neigiamų minčių. Taigi, kūno valymas yra būtinas."
- Apie proto valdymą: "Neatiduokite savo gyvenimo įgaliojimų į kito žmogaus rankas. Jei tai padarysite, neturėsite laisvės."
Šios mintys padeda suprasti, kaip svarbu rūpintis savo dvasine būsena, emocijomis ir protu.
John Lennox Kaip rasti gyvenimo prasmę?
Kitos įžvalgos ir mintys apie gyvenimą
Gyvenimas yra pilnas iššūkių, meilės, draugystės ir kitų svarbių dalykų. Štai keletas minčių, kurios gali padėti geriau suprasti gyvenimą:
- "Didžiausia klasikinių kūrinių vertybė ta, kad jie įkvepia išmintingiems pašnekesiams, rimtiems ir nuoširdiems pokalbiams, apmąstymams." - Anatolis Fransas
- "Gyvenimas - tai 10% to, kas jums nutinka, ir 90% to, kaip į tai reaguojate."
- "Laimė nėra tai, kas vyksta aplink mus. Ji yra tai, kas vyksta mūsų viduje." - Henrikas Ibsenas
- "Jei norite būti laimingi, turite būti prisirišę prie savo tikslo, o ne prie žmonių ar daiktų." - Albertas Einšteinas
- "Svajonės suteikia pasauliui įdomumą ir prasmę." - Anatolis Fransas
- "Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų." - Oliveris Vendelis Holmes
- "Draugystė ir neįkainojama, ir nuostabi." - Aristotelis
- "Šeima - vienas iš gamtos šedevrų." - D. Santajana
Šios mintys padeda suvokti, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime ir kaip siekti laimės bei pilnatvės.
Santrauka
Šeima, meilė, dvasinės vertybės ir išmintingos mintys - tai turtas, kurį žmogus gali netekti. Svarbu puoselėti šias vertybes, rūpintis savo dvasine būsena ir siekti pilnatvės gyvenime.