Santuokos nutraukimo procese neišvengiamai iškyla klausimas dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises. Tokiu pačiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teisės principais reikia vadovautis dalijantis turtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri tvirtinama notarine tvarka. Vien šio turto sutikrinimas ir tikslus aprašymas, tikslių jo dalių nurodymas vienam ir kitam sutuoktiniui reikalauja ne tik kruoštumo bet ir gerų teisės žinių bei teisinės praktikos patirties.
Lygiateisiškumo principas ir nukrypimai
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.
Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Turto padalijimas natūra ir kompensacijos
Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Teisinė pagalba ir išlaidos
Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.
Skyrybų kainos aspektai
Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
Turto padalijimas po santuokos nutraukimo
Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.
Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis.
Pagal naująjį CK, reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo yra taikomas 5 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Taigi, jei sutuoktiniai išsiskyrė pagal senąjį Šeimos kodeksą (t.y. iki 2001.07.01), o bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas liko nepadalintas, tai šiuo metu gali būti taip, kad to turto nebebus galima pasidalinti vien dėl to, kad bus pasibaigęs senaties terminas. Šis terminas nėra taikomas, kuomet yra dalinamas nekilnojamasis daiktas.
Taigi, išsituokiant ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą dalinantis kitais atvejais, kiekvienas iš sutuoktinių turi rūpintis, kad būtų surinkta visa turima informacija tiek apie kilnojamąjį, tiek apie nekilnojamąjį turtą, ir kad tinkamai būtų padalintas visas bendrai turimas turtas.
Situacijos ir veiksmai:
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Bendras sutarimas | Turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką. |
| Ginčas dėl turto | Turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka. |
| Nepadalintas turtas po skyrybų (iki 2001 m.) | Galima pasidalinti notarine sutartimi arba kreiptis į teismą (taikomas ieškinio senaties terminas). |
tags: #nekilnojamo #turto #dalybos #senaties #terminas