Žodis „turizmas“ (lot. Turu - sukutis, vilkutis) reiškia keliavimą iš vienos vietos į kitą. Pagal 1998 m. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32-852) turizmas - tai asmens kelionė už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne trumpiau kaip 24 valandoms arba su nakvyne, kurios tikslas - poilsis, sveikatos grąžinimas, pažinimas, verslas, sportas, kultūra, religija ar kitoks.
Šiame straipsnyje aptarsime turizmo rūšis už gyvenamosios vietos ribų, ypatingą dėmesį skirdami sportiniam turizmui.
Sportinis turizmas
Sportinis turizmas - tai kelionės dalyvauti sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai, pavieniai asmenys. Šimtai tūkstančių žmonių keliauja į Olimpines žaidynes, pasaulio taurės varžybas ar nacionalinius čempionatus.
Olimpiniai žiedai - sportinio turizmo simbolis
Sportinio turizmo įtaka
Sportinio turizmo įtaka tiek visuomenės, tiek ir individualiu lygmeniu yra neabejotina. Valdžios institucijos naudoja sportinius renginius siekdamos politinių tikslų, formuojant palankesnę žmonių nuomonę. Sportas ir sportinis turizmas yra puikus patriotizmo generatorius, kai sirgaliai keliauja palaikyti sportininkų tėvynainių. Ekonominė sportinio turizmo reikšmė pasireiškia paslaugų ir prekių atnaujinimu, darbo vietų kūrimu, specifinių paslaugų teikimu, komercine veikla. Svarbi sportinio turizmo funkcija yra „sveikos visuomenės“ idėjos skleidimas. Nemažesnė sportinio turizmo nauda įžvelgiama individualiu lygmeniu.
Sportinį turizmą turistas pasirenka skatinamas sporto pomėgio, kartu žmogus pakliūna į kiek kitokią „erdvę“ nei turistai, tiesiog keliaujantys į svečias šalis. Ši skirtinga erdvė yra nulemta elgsenos taisyklių, metodų, veikimo būdų ir fizinės įtampos, nesvarbu ar tai futbolas, ar kopimas į kalnus, varžybų stebėjimas. Tačiau ši erdvė leidžia išreikšti stiprias emocijas, pojūčius, siekimus. Keliaudamas sportiniais tikslais keliautojas tapatinasi su veikla, emocijų išraiška ir vykdymu.
Sportinio turizmo rūšys pagal mastą ir organizavimą
Pagal mastą sportinis turizmas gali būti tiek vidaus, tiek ir užsienio. Ši turizmo rūšis gali būti organizuota (keliaujama pagal turizmo įstaigos parengtą ir pasiūlytą programą) ir neorganizuota, kai keliaujama individualiai.
Sportinis turizmas, panašiai kaip ir pramoginis, gali būti susijęs su turistų dalyvavimu sportinėje veikloje, kai keliaujama dalyvauti sporto varžybose, arba tiesiog sportuoti laisvalaikio, atostogų metu.
XX amžiaus sporto turizmo plėtrai įtaką darė specifinių sporto rūšių populiarėjimas, atsiradusių kartu su technikos priemonių masiniu naudojimu bei ypatingu potyriu poreikiu.
Dar vienas požymis, skiriantis šiuolaikinį sporto turizmą nuo ankstesnių amžių - tai prieštaringi reiškiniai, vykstantys keliautojų ir turistų sportinių interesų formavimosi procese. Iš vienos pusės, vyksta sportinių interesų diversifikacija - didėja jų įvairovė, atsiranda naujos sporto šakos ir interesai. Iš kitos pusės, daugelis žmonių turi tuos pačius interesus - jie unifikuojasi.
Koks yra tikrasis vietinio sporto turizmo ekonominis poveikis? – Verslas sporte
Sportinio turizmo neigiamos pusės ir ekologinis švietimas
Sportinis turizmas dažniausiai yra susijęs su dideliais žmonių srautais, todėl gamtinei aplinkai padaroma žala. Tradicinių masinių renginių vietose dėl aktyvios keliautojų veiklos ir žemos elgesio kultūros gali sutrikti ekosistemos pusiausvyra. Tačiau neigiamus bruožus šiek tiek kompensuoja teigiami bruožai - sportinis turizmas yra puiki priemonė ekologiniam švietimui.
Turizmo įtaka aplinkai
Veiksniai, darantys įtaką turizmui
Yra daug veiksnių, darančių įtaką turizmui, įskaitant:* keliavimo būdą - dviračiu, pėsčiųjų, vandens.* Grand Prix automobilių lenktynės.
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimai:
| Data | Pakeitimo numeris |
|---|---|
| 2025 m. birželio 25 d. | XV-3293 |
| 2024 m. spalio 25 d. | XIV-3014 |
| 2024 m. balandžio 25 d. | XIV-2572 |
tags: #turizmas #uz #gyvenamosios #vietos #ribu