Trumpalaikio turto grynasis pelningumas: apibrėžimas ir svarba

Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, o valdyti įmonės finansus neįmanoma be jos. Finansinė analizė nustato įmonės mokumą, likvidumą ir leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje, o tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.

Nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje, ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Pagrindiniai finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs, tiek santykiniai, ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše galite susipažinti su pagrindiniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Vertinant įmonės finansinę būklę, yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?

Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.

Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.

Pagrindiniai pelningumo rodikliai:

• Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža
• Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA %
• Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža

Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.

Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo, koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.

Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti, kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.

Turto pelningumo rodiklis (ROA)

Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo, kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant, kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams.

Žinoma, vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius. Vertinant ROA reikšmes, vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15% yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.

Nenustebkite suradę, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Pavyzdžiui, įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%. Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).

Pajamų augimo rodiklis parodo, kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Taip pat svarbu bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu, veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai. Šie rodikliai dažniausiai yra lyginami su planuotomis sąnaudomis (biudžetu) per tą patį laikotarpį.

Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas.

Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Pagrindiniai likvidumo rodikliai:

• Bendrasis likvidumo koeficientas
• Skubaus padengimo koeficientas

Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai. Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.

Šis rodiklis parodo, ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis - 1.2.

Skaičiuojant greito likvidumo rodiklį, iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais. Šis rodiklis yra konservatyvesnis. Jis parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.

Kiti svarbūs rodikliai

Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas. Šis koeficientas parodo, kokia turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.

Turto apyvartumas naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.

Taigi, įmonės savininkų nuosavybę sudaro akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Apyvartinis kapitalas - tai įmonės verslui vystyti ir palaikyti reikalingos lėšos. Sakykime, nauja įmonė pasistato pastatus, nusiperka visą reikalingą įrangą, tačiau norint pradėti realią veiklą dar reikia turėti lėšų ir žaliavoms nusipirkti, darbuotojams sumokėti ir pan.

Plačiau apyvartinio kapitalo apskaičiavimas nėra sudėtingas - paprastai visus duomenis galima rasti įmonės balanse. Bet, žinoma, gali būti atvejų, kuomet tiksliai įvertinti apyvartinį kapitalą yra kiek sudėtingiau. Žemiau yra pateiktos kelios skaičiavimo formulės, tačiau pirmoji yra tradicinė, tik ji nebus visuomet teisinga.

Grubiai skaičiuojant, apyvartinis kapitalas yra lyg trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiams įsipareigojimams. Skaičiuojant apyvartinį kapitalą rimtesnėje analizėje, dažniausiai reikėtų remtis antrąja formule, kuri eliminuoja iš apyvartinio kapitalo grynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, taip pat ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus.

Taip pat yra ir su grynaisiais pinigais: grynieji pinigai daugeliu atveju yra tik „santaupos“, finansinis rezervas ar panašus kaupinys. O įmonės dažniausiai turi lanksčias kredito linijas, iš kurių gali atsiskaityti nenaudodamos grynųjų pinigų kaip apyvartinio kapitalo dalies. Tačiau kalbant apie grynuosius pinigus atsiranda daugiau niuansų.

Jei įmonės neturi kredito linijos (ar ji visuomet maksimaliai išnaudota), tuomet jos priverstos kažkiek pinigų naudoti apyvartiniame procese (bet tokių pinigų priskyrimas prie apyvartinio kapitalo priklausytų nuo analizės tikslo). Tuo tarpu dar sudėtingiau pasidaro, jei įmonei reikia grynųjų pinigų tiesioginiame verslo procese, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje - kasose.

Apyvartinio kapitalo formulės:

1. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai įsipareigojimai
2. Apyvartinis kapitalas* = Nefinansinis trumpalaikis turtas - Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai = (Trumpalaikis turtas - Finansinis trumpalaikis turtas) - (Trumpalaikiai įsipareigojimai - Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai) = Atsargos + Gautinos sumos + Sumokėti avansai - Mokėtinos sumos - Einamieji sukaupti įsipareigojimai

Antroji formulė tiksliau atspindi 'veiklos apyvartinį kapitalą‘, ir yra tikslesnė, tuo tarpu (1) formulė yra tradicinė.** Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus reikėtų traktuoti dvejopai: jei jie būtini verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinį kapitalą apyvartoje naudojama pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto.

Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.

Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.

Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti. Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.

Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.

Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis.

Pirkėjų skolų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis.

Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis.

Finansinis svertas parodo, kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: finansinės skolos / nuosavybė.

Debt / EBITDA parodo, per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų. Įprastai šis rodiklis neturėtų viršyti 3.5. Reikia prisiminti, kad šis rodiklis apima tik balanse esančias skolas. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: finansinės skolos / EBITDA.

Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis. Saugiu laikomas 1.2 dydis. Dažnai į šio rodiklio paskaičiavimą įtraukiamas apyvartinio kapitalo pokytis bei atliekamos investicijų į ilgalaikį turtą. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis.

Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas. Saugiu laikomas 4-5 dydis. EBITDA dažnai taip pat koreguojamas apyvartinio kapitalo pokyčiu bei investicijomis į ilgalaikį turtą. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: EBITDA / metinės palūkanų įmokos.

Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. Akcijos balansinė vertė rodo vienos apyvartoje esančios paprastosios vardinės akcijos vertę, remiantis apskaitos duomenimis. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: (Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas) / Paprastųjų akcijų skaičius.

Rodiklis nuosavo kapitalo pelningumas nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: Grynasis pelnas / Nuosavybė.

Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus. Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo.

Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.

J. Ėlaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Tačiau jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.

Svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.

Lentelė. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų skaičiavimo formulės

Pelningumo rodiklių formulės

Apibendrinant, trumpalaikio turto grynasis pelningumas yra svarbus rodiklis, padedantis įvertinti įmonės finansinę būklę. Šio rodiklio analizė, kartu su kitais finansiniais rodikliais, leidžia įmonėms priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti sėkmingą veiklą.

tags: #trumpalaikio #turto #grynasis #pelningumas