Triukšmo Lygio Standartai Patalpose: Kas Svarbu Žinoti

Aplinkos problemomis, susijusiomis su transporto, pramonės įmonių, statybos įrenginių ar įvairios pramoginės veiklos keliamu triukšmu, susidomėta gana neseniai. Reikėtų pastebėti, kad jau nemažai šių problemų yra sprendžiama tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų valstybių narių mastu, vykdant triukšmo mažinimo politiką.

Vis tik daugelis gamtosaugininkų sutiks, kad triukšmo keliamoms problemoms nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kadangi naujos aplinkos apsaugos programos dažnai yra pirmiausia orientuotos į oro, dirvožemio ar vandens taršą bei galimus būdus šioms problemoms spręsti. Triukšmas, jo fizikinės charakteristikos, sklidimas aplinkoje - visa tai sudaro tam tikrus sunkumus teisingai vertinant triukšmo šaltinius, jų parametrus, matavimo vienetus ir metodikas.

Tikslu suvienodinti triukšmo tyrėjų gautus rezultatus atitikimą faktiniams dydžiams, pasaulyje, žemynų regionuose bei valstybėse yra sudaromi įvairūs standartai, metodikos, direktyvos ir kiti triukšmo reglamentavimo aktai. Rodyklės į minėtus dokumentus sudarymas ir jų panaudojimo pavyzdžiai, dokumentų paieška, jų klasifikavimas ir apibūdinimas, rekomendacijos jų pritaikymui.

Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą triukšmas yra priskiriamas prie fizikinių teršalų, taip pat kaip ir radiacija, virpesiai, elektromagnetiniai laukai ir šiluminė tarša. Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje yra neigiamai veikiama žmogaus nervų sistema, dirginama pasąmonė, pablogėja miegas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta dėmesys, o tai dažnai įtakoja stresinę žmogaus būklę ir mažina jo darbo našumą.

Dėl to yra taikomi dideli apribojimai aplinkoje keliamam triukšmui tose vietose, kur žmogaus organizmas yra jautrus per dideliam garsui, pavyzdžiui, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose ir pan. Ligos, kurioms turi įtakos didelis triukšmas, turėtų įrodyti, kad Europinio lygio kalbos dėl triukšmo prevencijos yra pagrįstos. Dėl to būtina trumpai apžvelgti triukšmo mažinimo politiką, vykdomą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES, kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Leistinus triukšmo lygius gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.

Triukšmo lygio dydis vertinamas, lyginant su didžiausiais leistinais garso lygiais. 2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymui [3] turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai.

Šiais negalima prognozuoti triukšmo lygio dar projektavimo stadijoje, negalima įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių atskirai. Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Šios modeliavimo, modeliuoja triukšmo plitimą teritorijoje bei triukšmo lygį analizuojamuose taškuose, tarptautinius standartus.

Pramonės, orlaivis, kelis ir geležinkelis transporto priemonės keliamas triukšmas miestų gyvenamuosiuose rajonuose yra vienas pagrindinis aplinkos veiksnys, nepalankiai veikiantis gyventojų sveikatą. Užstatomoms arba rekonstruojamoms teritorijoms šalia gyvenamsjų namų akustinį įvertinimą, efektyviausias ir ekonomiausias architektūrinis planavimo, statybinis akustinis ir organizacinis administracinis priemonis, skirtas mažinti pramonės, orlaivis, kelis ir geležinkelis transporto keliamą triukšmą, parinkimą reikia atlikti vadovaujantis triukšmo žemėlapiais, kurie turi įeiti į projektinės dokumentacijos sudėtį rengiant techninius ir ekonominius miestų plėtros pagrindus, detaliuosius jų rajonų planus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2002 m. birželio 25 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau - Direktyva 2002/49/EB), kurios tikslas - apibrėžti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmis, įskaitant ir dirginimą.

Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos, yra tam tikri apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Triukšmo matavimai padeda nustatyti, ar triukšmo lygis atitinka leistinas normas. Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.

Leistini Triukšmo Lygiai

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Atsakomybė Už Triukšmo Pažeidimus

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų. Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Triukšmo matuoklis

Kur Kreiptis Dėl Triukšmo?

• Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
• Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
• Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus.

Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant.

tags: #triuksmas #patalpose #parametrai