Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia - tai barokinio stiliaus šventovė, įsikūrusi Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių, netoli Verkių regioninio parko. Vietovė yra ypatinga ne tik dėl savo religinės reikšmės, bet ir dėl unikalios gamtos aplinkos.
Ši bažnyčia nėra parapijinė, ji yra skirta rekolekcijų namų dalyviams ir priklauso Vilniaus Kalvarijų parapijai. Rekolekcijų namai įsikūrę pietinėje Verkių kalvarijų parko dalyje, juos prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.
Istorija
Šios vietovės istorija prasideda XVII amžiaus pabaigoje - XVIII amžiaus pradžioje, kai buvo pastatyti pirmieji mediniai trinitorių vienuolyno ir bažnyčios pastatai. Vienuolynas išlaikė trylika vienuolių, kurie gyveno pagal vyskupo paskirto Krosnos dvaro ir dviejų karčiamų pajamomis.
1710 metais Krosnos dvare maro metu slėpėsi vienuoliai, tačiau tuo tarpu apleistas vienuolynas ir bažnyčia sudegė. Mūrinės bažnyčios statybos prasidėjo 1715 metais ir tęsėsi iki 1721 metų, o pašventinta ji buvo 1722 metais. Vienuolynas taip pat buvo perstatytas 1752 metais.
1812 metais Napoleono karų laikotarpiu vienuolyne buvo įrengta prancūzų karo ligoninė. Po 1832 metų sukilimo bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, o 1846 metais perduoti stačiatikių metropolitui Josifui Semaškai. Šventovė buvo paversta šv. Juozapo cerkve.
Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo grąžinta katalikams. Tuo metu ji buvo renovuota ir tapo Vilniaus vyskupų žinioje. 1918 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis leido Trinapolyje įkurti lietuvių vaikų prieglaudą, kur veikė našlaičių ir senelių prieglauda bei pradinė mokykla. 1926 metais vienuolyno patalpose įsikūrė vyskupų vasaros rezidencija. Verta paminėti, kad 1927 metais čia buvo įkurtas Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, 1948 metais, bažnyčia buvo uždaryta, o vienuolyno patalpos pritaikytos įvairioms reikmėms: čia veikė ligoninė, o nuo 1959 metų - turizmo bazė.
1992 metais šventovė ir vienuolyno ansamblis buvo grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai. 1997 metais bažnyčia buvo iš naujo konsekruota. Restauruotuose vienuolyno pastatuose įsikūrė Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų noviciatas ir rekolekcijų namai, kuriuos iki šiol prižiūri seserys.
Švč. Trejybės bažnyčia ir trinitorių vienuolyno pastatai, iš pradžių mediniai, pastatyti XVII ir XVIII amžių sandūroje. Vienuolynas buvo pritaikytas trylikai vienuolių, jiems išlaikyti vyskupas paskyrė Krosnos dvarą ir dvi karčiamas. 1710 metais maro metu Krosnos dvare slėpėsi vienuoliai, tačiau tuo tarpu apleistas vienuolynas ir bažnyčia sudegė. Mūrinės bažnyčios statybos darbai vyko nuo 1715 iki 1721 metų. Šventovė konsekruota 1722 metais, 1752 metais perstatytas ir vienuolynas.
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia ir jos aplinka - tai vieta, kur susilieja istorija, religija ir gamta, sukurianti unikalią atmosferą tiek miesto gyventojams, tiek jo svečiams.
Architektūra
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia - vėlyvojo baroko bažnyčia, 1695 metais įsteigta vyskupo K. Švč. Trejybės bažnyčia ir trinitorių vienuolyno pastatai, iš pradžių mediniai, pastatyti XVII ir XVIII amžių sandūroje. 1812 metais vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1832 metais bažnyčia ir vienuolynas uždaryti, 1846 metais perduoti stačiatikių metropolitui Josifui Semaškai. Vienuolyne buvo įrengta archierėjaus vasaros rezidencija, o bažnyčia rekonstruota į Šv. Juozapo cerkvę. 1918 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis leido Trinapolyje įkurdinti lietuvių vaikų prieglaudą, ten veikė našlaičių ir senelių prieglauda, pradinė mokykla. 1926 metais vienuolyno patalpose įkurta vyskupų vasaros rezidencija. 1927 metais Trinapolyje atidarytas 1913 metais Vilniuje įkurtos Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas. 1948 metais bažnyčia uždaryta, vienuolyno patalpose buvo ligoninė, nuo 1959 metais - turizmo bazė. 1992 metais ansamblis grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai.
Trinapolis šiandien
Vilniaus Trinapolio rekolekcijų namai yra ramybės ir gerumo oazė. Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių bendruomenei. Šv. Mišios rekolekcijų metu vyksta greta esančioje Švč. Trejybės bažnyčioje arba vienuolyne esančioje koplyčioje.
Rekolekcijų namuose ištisus metus vyksta įvairiausi renginiai. Pagrindinė namų misija - tai kurti aplinką krikščionims gilinti savo patirtį Dieve, tai yra - turėti vietą rengti susikaupimo dienas dar vadinamas rekolekcijomis.
Vilniaus Trinapolio rekolekcijų namai su meile ir malda pasitinka kiekvieną svečią. Piligrimai ir susikaupimo ieškantys žmonės gali apsistoti buvusio trinitorių vienuolyno celėse. Namuose yra 29 kambariai, turintys WC ir dušą.
Štai keletas atsiliepimų apie šią vietą:
- "Mielieji, šiltieji šių namų šeiminikai, dėkoju Dievui už Jus, ir šiuos jaukius rekolekcijų namus. Gyvuokit!"
- "Nuoširdžiai dėkingi šių namų Angelams Sargams, o ypatingai Vilmai už širdingą ir jaukų pasitarnavimą, kuris mus lydėjo visą nuostabų savaitgalį. Jautėmės mylimi ir laukiami."
- "Šlovė Viešpačiui už šiuos namus ir žmones."
- "Ačiū už visada šiltą priėmimą! Gera mums čia būti."
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia - tai ne tik architektūrinis paminklas, bet ir gyva religinės bei kultūrinės veiklos vieta, traukianti lankytojus savo istorija, grožiu ir dvasine atmosfera.
Ar grįšite maldininkų keliu į Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią, ar nutarsite pasivaikščioti paupiu vingiuojančia Verkių gatve, būtinai nukeliaukite į Verkių dvarvietę. Nuo Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios reikės eiti ar važiuoti iki Santariškių žiedinės sankryžos, joje pasukti į dešinę ir įveikus nedidelę daubą pamatysite baltą buvusių dvaro arklidžių bei užvažiuojamųjų namų mūrą, puoštą kolonomis.
tags: #trinapolio #namai #aruodas