Pastaraisiais metais kaimo turizmo paslaugos tapo itin populiarios. Žmonės iš miestų vis dažniau ieško galimybių pabėgti nuo rutinos ir miesto triukšmo. Būtent dėl šių priežasčių jie renkasi poilsį kaime, kur galima atsipalaiduoti ir pailsėti.
Paprasti gyvenimo malonumai, ,,negrobuoniška” aplinka, laisvos klajonės ir nuostaba bei ,,saugūs” nuotykiai - tai yra tos gėrybės, kurias gali pasiūlyti kaimas turistui. Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir etninio savitumo, kurių urbanistinėse teritorijose pasigendama labai dažnai.
Nuotrauka iš atostogoskaime.lt
Verslo planas: pirties nuoma Jurgiškiuose
Individuali įmonė „Laumių pirtys“ gali būti įsteigta nuosavoje sodyboje Jurgiškių kaime, Alytaus rajone, kuri užsiiminės pirtelių nuoma.
Pirties teikiamais malonumais ir teigiamu poveikiu žmonės naudojasi jau nuo labai senų laikų. Pirtis visuomet buvo ir yra viena iš priemonių gerai sveikatai palaikyti bei ligoms gydyti. Pasak senos patarlės, jei nepadeda nei pirtis, nei degutas, nei degtinė - liga mirtina.
Pirtyje darydavo įvairias procedūras - leisdavo kraują (senais laikais, kai dar nebuvo pažengusi medicina, tikėdavo, kad tai padeda pagerinti ligonio būklę sergant), masažuodavo, atstatydavo sąnarius. Pirtys ir šiais laikais naudojamos peršalimo gydymui ir prevencijai.
Šiandien, XXI amžiuje, dažno žmogaus gyvenimo palydovas - gan didelis protinis ar fizinis krūvis. Ekologija, panašu, negerėja, tačiau norisi išlikti sveikiems, atrodyti jauniems, nepervargti, būti pasirengusiems mėgstamai ir naujai veiklai. Pirtis - tai vieta, kur atsigauna, apsivalo kūnas ir siela. Taip pat tai vieta, kur galima puikiai praleisti laiką su svečiais, draugais, giminėmis.
Ar pirtys gali prailginti gyvenimą? - Max G. Levy
Verslo plano sudėtinės dalys
- Įvadas
- Santrauka
- Idėja ir verslo aprašymas
- Marketingo planas
- Rinkos bei konkurentų analizė
- Paslaugos aprašymas
- Kainų nustatymas
- Rėmimas
- Paslaugų tiekimas
- Organizacininis planas
- Finansinis planas
- Lūžio taško skaičiavimas
- Išvados
Langinės - tradicija ir estetika
Lietuvoje namai pradėti puošti langinėmis tik XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Pagrindinė šios eksterjero detalės atsiradimo mūsų regione priežastis - būtinybė apsisaugoti. Neramūs laikai pastūmėjo žmones geriau saugoti savo namus: ant langų uždėti medines lentas ir nuo pašalinių akių, ir nuo smūgių, vėliau lentos tapo langinėmis.
Anot dailininko A. Augučio, iš Vokietijos ir Lenkijos atkeliavusios langinės nebuvo laikomos puošybiniu namo elementu, o tik priemone, skirta apsisaugoti nuo nedraugiškų prašalaičių. Lietuviai visada daug dėmesio skyrė namams, kurie net buvo lyginami su gyva būtybe. Šiaudinis stogas simbolizavo plaukus, durų anga - burną, langai - akis, namo prieangis - nosį.
Langinės greitai įsiliejo į šalies tautosaką: žmonės miega užsimerkę, taigi ir namas nakčiai paruošiamas užveriant langines. Tiesa, seniau staliaus darbas buvo brangus, todėl langines turėjo tik pasiturintys gyventojai.
Langinės Rokiškyje. Nuotrauka iš kauno.diena.lt
Tradiciniai langinių dekoravimo būdai:
- Simetriški geometriniai ornamentai
- Iškilus simetriškas rombo formos reljefas
- Drožyba su augalinių motyvų drožiniais
- Gyvybės medžio ornamentai
„Palyginti su kaimynėmis šalimis, tradicija langines dekoruoti piešiniais buvo stipriausiai palaikoma Lietuvoje. Kitur jos buvo tiesiog nudažomos keliomis spalvomis pabrėžiant konstrukciją", - teigia A. Augutis.