Nuosavybės teisė yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų, apibrėžiantis asmens teises į jam priklausantį turtą. Kalbant apie transporto priemones, nuosavybės forma turi didelę reikšmę nustatant teises ir pareigas, susijusias su jų valdymu, naudojimu ir disponavimu.
Viešasis transportas Vilniuje, priklausantis savivaldybei.
Pagrindinės nuosavybės formos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, transporto priemonės gali priklausyti skirtingiems subjektams, todėl skiriamos kelios pagrindinės nuosavybės formos:
- Valstybinė nuosavybė: Transporto priemonės, priklausančios valstybei.
- Savivaldybių nuosavybė: Transporto priemonės, priklausančios savivaldybėms.
- Privati nuosavybė: Transporto priemonės, priklausančios fiziniams arba juridiniams asmenims.
Valstybinė nuosavybė
Valstybinė nuosavybė apima transporto priemones, kurios priklauso valstybei ir yra naudojamos valstybės funkcijoms vykdyti. Tai gali būti:
- Policijos automobiliai
- Greitosios pagalbos automobiliai
- Priešgaisrinės tarnybos automobiliai
- Kitos specialiosios transporto priemonės
Nuosavybės teisė / visuomenės poreikiams paimam kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Savivaldybių nuosavybė
Savivaldybių nuosavybė apima transporto priemones, kurios priklauso savivaldybėms ir yra naudojamos vietos bendruomenės poreikiams tenkinti. Tai gali būti:
- Viešojo transporto priemonės (autobusai, troleibusai)
- Komunalinės technikos priemonės (šiukšliavežės, gatvių valymo mašinos)
- Mokyklų autobusai
Beašeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Elektromobiliai Kaune, naudojami savivaldybės reikmėms.
Privati nuosavybė
Privati nuosavybė apima transporto priemones, kurios priklauso fiziniams arba juridiniams asmenims. Tai gali būti:
- Lengvieji automobiliai
- Motociklai
- Sunkvežimiai
- Autobusai (priklausantys privatiems vežėjams)
Vieningos viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemos modelio kūrimas
Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Nuosavybės teisės įgyvendinimo įvairovė gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Tačiau, kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Nuomos santykiai
Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
Nuosavybės įgijimo būdai
Nuosavybės teisės įgijimas gali būti pirminis arba išvestinis. Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
tags: #transporto #skirstymas #pagal #nuosavybes #forma