Trakų Pusiasalio Pilis: Istorija, Architektūra ir Reikšmė

Trakai, įsikūrę tarp ežerų ir gamtos grožio, yra ne tik vienas gražiausių Lietuvos miestų, bet ir svarbus šalies istorijos bei kultūros centras. Trakų Pusiasalio pilis, esanti Galvės ežero pusiasalyje, yra vienas iš svarbiausių šio miesto simbolių. Šiame straipsnyje panagrinėsime pilies istoriją, raidą ir jos reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.

Trakų Istorinė ir Kultūrinė Reikšmė

Trakai, kaip valstybės centras, pradėjo formuotis XIII amžiuje. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, po sėkmingos medžioklės, nusprendė netoli Kernavės pastatyti pilį, taip įkuriant Senuosius Trakus.

Pirmą kartą Trakai paminėti 1337 m. vokiečių metraščiuose, laikant tai oficialia miesto įkūrimo data. Kunigaikštis Kęstutis Naujuosiuose Trakuose intensyviai statė pilis: vieną - Galvės ir Lukos ežerų sąsmaukoje, kitą - Galvės ežero saloje. Apie pilį išaugo gyvenvietė. Trakų prieigas saugojo Senųjų Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių piliakalniai. Vytautui tapus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovu, Trakai tapo politiniu ir administraciniu centru, baigtos statyti pilys ir pastatyta katalikų bažnyčia.

Trakai saviti tuo, kad juos kūrė įvairių tautų atstovai: karaimai, totoriai, lietuviai, rusai, lenkai, krikščionys ir karaimų bendruomenės turėjo atskiras savivaldos teises. XVI amžiuje Trakai neteko politinės reikšmės ir smuko ekonomiškai. Karų metu miestas buvo apiplėštas ir sugriautas. XX amžiaus antroje pusėje Salos pilis buvo atstatyta, o nuo 1962 m. pilies rūmuose veikia istorijos muziejus. Vasarą čia vyksta festivaliai ir koncertai.

Trakai - tai miestas ant vandens, apsuptas Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos ir Gilušio ežerų. Mieste gausu architektūros, kultūros ir istorijos vertybių.

Pusiasalio Pilies Istorija ir Architektūra

XIV a. antroje pusėje - XV a. pradžioje miesto centre išsiskyrė mūrinė pusiasalio pilis, sudaranti kontrastą medinei miesto architektūrai. Ji atsirado iš kunigaikštienės Birutės užgaidos, kuriai nepatiko Senieji Trakai. LDK kunigaikštis Kęstutis apie 1350 m. pradėjo statyti naują pilį mišku apaugusiame pusiasalyje.

Pilis pirmą kartą minima apie 1387-1392 m. sudarytame “Rusų miestų sąraše”, kur nurodoma, kad Trakuose, prie ežero, esanti pilis su dviem mūro sienomis ir medine aukštutine pilimi, o saloje - mūrinė pilis. Prieš pilies statybos pradžią buvo atlikti dideli žemės darbai ir iškastas gynybinis griovys. Mūrinės gynybinės sienos buvo mūrijamos labiausiai prieinamose vietose, o likusi pilies teritorija apjuosta žemių pylimu su mediniais įtvirtinimais.

Pilis užėmė keturių hektarų plotą ir turėjo vienuolika skirtingo dydžio bokštų. Pagrindinis įvažiavimo bokštas buvo nuo miesto pusės, o šiaurės rytinės sienos viduryje esančiame bokšte - “žiemos” vartai. Trys 15x15 m dydžio bokštai su 4 m storio sienomis buvo labiausiai prieinamose vietose. Pilies kiemas ilgai buvo neužstatytas, o įgula gyveno bokštuose. Pilis ypač nukentėjo XIV a. pab. mūšiuose su kryžiuočiais.

Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio žemės ir medžio įtvirtinimai apie “Aukų” kalną buvo pakeisti į mūro sienas. Tarp priekinės pilies ir aukštutinės buvęs medinis tiltas. Tačiau visas 50 m ilgio kiemas apsuptas mūrų su kontraforsais. Aikštelės pietrytiniame gale prie gynybinės sienos mūrytas pastatas, tačiau manoma, kad jis nebuvo baigtas.

1440 m. kovo 20 d. pusiasalio pilyje buvo nužudytas didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, kuris čia ir gyveno. XVI a. pab. pilyje veikė Trakų vaivadijos teismo būstinė. 1655 m. karo su Maskva metu pilis buvo sugriauta ir neberemontuojama, joje rinkosi pavieto ir vaivadijos bajorų seimeliai, o šiaurės rytinis bokštas naudojamas kalėjimui.

1678 m. seimo nutarimu buvo nuspręsta dominikonams atiduoti pusiasalio pilį. Marcijonas Oginskis savo 1688 m. vasario 27 d. testamentu atidavė medinę bažnytėlę ir vienuolyną prieš pusiasalio pilį. Jo žmona Marcibelė Hlebavičiūtė Oginskienė paliko 30 000 auksinų dominikonų vienuoliams, kad jie pastatytų Trakuose šv. Mykolo vardo bažnyčią ir sau vienuolyną. Po 1768 m. seimo nutarimo, dominikonams pažadėjus pastatyti pilies teritorijoje pastogę bajorų seimeliams ir įrengti archyvą, sutikta atiduoti dalį pilies teritorijos. Jie čia 1776 m. pradėjo statyti trinavę bažnyčią. XIX a. pr. bažnyčios pietinė nava buvo perstatyta į vienuolyno pastatą, o šiaurinės navos dalis - į vienuolyno bažnytėlę. Po 1863 m. sukilimo 1864 m. vienuolynas buvo uždarytas.

Prieš pusiasalio pilį kunigaikštis Kęstutis įkūrė Naujųjų Trakų žvėryną, kuriame buvo laikomi gyvuliai ir medžiojami laukiniai žvėrys. XIX a. II pusėje pilies teritorijoje įveistas miesto parkas.

Pirmieji pilies restauracijos darbai pradėti 1953 m., nuvalius griuvenas nuo rytinio pilies bokšto. Nuo 1953 iki 1961 m. architektas B. Krūminis fiksavo pilies likučius ir darė kai kurių bokštų konservavimo projektus. 1960 m. pilyje prasidėjo archeologiniai tyrimai. 1961 m. restauravimo darbų vadovu tapo architektas St. Mikulionis. 1962 m. restauruotas šiaurės rytinis ir pietrytinis bokštas (architektas N. Kitkauskas). 1968-1974 m. konservuota ir restauruota fosos siena, architektas A. Vaškevičius. 1978 m. buvo parengtas generalinis pilies restauravimo planas, vadovas architektas St. Mikulionis, ir pradėti rengti projektai vienuolyno ir bokštų pritaikymo darbams. Tolimesni restauravimo darbai sustojo iki 1983 m., kai pagal architektės V. Kaminskaitės projektą pietrytiniame bokšte įrengtos patalpos Trakų restauracinei dirbtuvei. 1992 m. buvo baigti dominikonų vienuolyno dešiniojo flygelio restauravimo darbai.

Trakų Pusiasalio Pilies Chronologija

Kultūros Vertybių Apsauga ir Paveldas

XX a. II pusėje, po II Pasaulinio karo, mažai kam rūpėjo Trakų kraštovaizdžio reikšmė ir istorinis palikimas. Buvo skubama statyti socialistinį miestą, statant daug standartinių pastatų, kurie prasiskverbė net į senamiestį. Pažangiems menininkams ir mokslininkams pradėjus protestuoti, abejingumo laikotarpis baigėsi. Buvo įvertintas vietovės unikalumas, atlikti tyrimai, parengti miesto generalinio plano variantai. Griežta statybų kontrolė ir ekologijos bei architektūros ekspedicijos leido tikėtis, kad bus ištaisytos praeities klaidos ir atkurtos prarastos vertybės.

1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. įkurtas Trakų landšaftinis draustinis. Tais pačiais metais miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas. Tačiau tuo pat metu buvo pradėtas realizuoti 1956 m. miesto generalinis planas, pagal kurį buvo naujai įrengtos gatvės, pastatyta mokykla su internatu. Didelę žalą istorinei Trakų miesto centrinei daliai padarė 1957-1962 m. pastatytas restoranas su viešbučiu „Galvė“. Be to, statant tipinį namą ir kino teatrą, buvo išgriautas nedidelis Trakų senųjų statinių kvartalas. Statant Trakų r. vykdomojo komiteto pastatą su garažais, neliko medinės sinagogos ir sunaikinta Mahometonų gatvelės atkarpa.

1969 m. Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu buvo nustatyta Trakų senamiesčio teritorija ir suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas. 1971 m. Paminklų konservavimo institute pradėtas rengti senamiesčio regeneravimo projektas. Tačiau tuo pat metu patvirtintas naujas Trakų miesto generalinis planas, kuriuo miestą buvo numatyta padidinti daugiau negu 3 kartus, t. y. sukurti „Didžiuosius Trakus“. Pagal šį projektą daugiabučiai gyvenamieji namai turėjo sudaryti 60% viso gyvenamojo fondo. Taigi beveik visą Trakų miesto centrinę dalį į pietus nuo pusiasalio pilies buvo numatyta nugriauti. Išilgai pusiasalio einančią gatvę buvo numatyta praplatinti nuo 12-13 iki 22 metrų.

Nuo 1971 m., realizuojant generalinį planą, pietinėje Trakų pusiasalio dalyje buvo intensyviai statomi daugiabučiai namai. O ir draustinio zonoje buvo toliau griaunami mediniai tradiciniai Trakų pastatai, o jų vietose statomi 3-6 aukštų gyvenamieji namai. 1984 m. parengtas naujas senamiesčio regeneravimo projektas, kuris nagrinėjo jau visą senamiestį. 1984-1985 m. parengtas naujas Trakų miesto generalinis planas, kuriame bandyta taisyti ankstesnes klaidas, bet didžioji vertybių dalis jau buvo sunaikinta. 1989 m. pirmą kartą buvo išplėstos senamiesčio ribos ir paminklui suteiktas Trakų senojo miesto vietos statusas.

1990 m. buvo baigta rengti Trakų istorinio nacionalinio parko koncepcija, o 1991 m. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas paskelbė įsteigiąs Trakų istorinį nacionalinį parką. 1993 m. patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema. Trakų senamiestis tapo sudėtine Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistinio draustinio dalimi. Rengiantis restitucijos procesui, 1993 m. buvo parengtas „XV-XX a. Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas". 1995 m. buvo parengtas pradinis dokumentas Trakų senamiesčio regeneravimo projekto - „Tvarkymo ir naudojimo režimas“, kuris turėjo būti reglamentas, nustatantis visų vertybės elementų apsaugos reikalavimus. Tačiau tyrimais pagrįstų reikalavimų apsaugai susisteminimas ir perteikimas teisine forma tapo valstybės ir savivaldybės institucijoms pernelyg sunkia našta. Tad ir šis dokumentas Trakų senamiesčio apsaugos sistemoje iki šiol realizuojamas tik dalinai, t. y. su tam tikromis išimtimis. Maža to, 1995 m. pradėti Trakų senamiesčio regeneravimo projekto darbai sustabdyti neapibrėžtam laikui. 1996 m. senamiesčio ribos antrą kartą buvo išplėstos, o jo plotas išsiplėtė iki 166,5 ha. Objektas įtrauktas į respublikinį kultūros vertybių registrą kaip urbanizuota vietovė - Trakų senamiestis.

2003 m. Trakų ir Lietuvos aktyviausi žmonės ir garsiausi specialistai ėmėsi iniciatyvos dėl Trakų istorinio nacionalinio parko įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašus kaip kultūrinio kraštovaizdžio objekto. 2008 m. patvirtinta Trakų kurortinė teritorija. 2012 m. patvirtintas Trakų miesto bendrasis planas, kuris tik formaliai atsižvelgė į specialiųjų planų reikalavimus. 2016 m., pakeitus Trakų miesto bendrojo plano sprendinius, Kultūros paveldo departamentas ėmėsi koreguoti Trakų senamiesčio teritorijos ribas, išimant dalį teritorijos. Taigi, dabar - Trakų miesto pietinės prieigos.

Trakų Istorinis Nacionalinis Parkas

Trakų istorinis nacionalinis parkas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos saugomų teritorijų, įkurtas siekiant išsaugoti Trakų krašto gamtinį ir kultūrinį paveldą. Parkas apima 8,2 tūkst. hektarų plotą, kuriame yra 32 ežerai, miškai ir kultūros paveldo objektai.

Parko teritorijoje yra saugomos įvairios vertybės:

• Trakų pilys (Salos ir Pusiasalio)
• Senųjų Trakų piliavietė
• Piliakalniai
• Kapinynai
• Architektūros paminklai
• Gamtos draustiniai

Trakų Rajono Statistika

Trakų rajono plotas yra 120 274 ha, jame gyvena 38,2 tūkst. gyventojų. Rajono administracijos centras - Trakai (6 142 gyventojų). Rajone yra apie 200 ežerų, tarp jų Galvės (388 ha), Vilkokšnio (337 ha) ir Skaisčio (296 ha).

Rajono teritorijoje yra įsteigti Trakų istorinis nacionalinis ir Aukštadvario regioninis parkai.

tags: #traku #pusiasalio #pilies #specifikacijos #bendrasis #plotas