Tradicinė dvaro sodyba: istorija, architektūra ir kultūrinė reikšmė

Dvarų sodybos Lietuvos etninės architektūros lauke užima ypatingą vietą. Beveik penkis šimtus metų dvaras buvo politinės, ekonominės ir kultūrinės veiklos ašis, o dvarų ūkis − ekonomikos pagrindas. Nuo XV a. dvarai funkcionavo kaip svarbiausi šalies ūkiniai vienetai ir kultūros židiniai.

LDK laikais dvaras dažniausiai reiškė didžiojo kunigaikščio, bažnytinę ar privačią bajoro valdą su jai priklausančiomis gyvenvietėmis ir administracine ūkine sodyba. Svarbiausia dvarų veiklos forma LDK buvo žemės ūkis. Neturėdama jokių kitų išteklių, sudarančių galimybę atsirasti kapitalui (iškasenų, miestų, uostų ir jūros laivyno), o tik puikią geografinę padėtį, tinkamą žemės ūkiui plėtoti, valstybė tapo žemės ūkio šalimi ir buvo ja beveik iki XX a. vidurio - sparčiai augančiai Vakarų Europai tiekė javus ir miško žaliavas. Prie dvarų kūrėsi ir manufaktūrinė pramonė, plėtota prekyba, amatai. Dvaro sodyba - šeimininko namai - buvo pagrindinė šios sistemos dalis.

Dvarai Lietuvoje pradėjo nykti dar tarpukariu - 1922 m. vykdant Žemės reformą buvo pradėtas ekonominis dvarų naikinimas, kuris užbaigtas sovietmečiu 1940 m. Dvarus ir jų paveldą 1985-1989 m. Sovietų okupacijos metais galėjo būti sunaikinta apie 60 proc. viso praeities palikimo, o dvarų ir palivarkų sodybos buvo didžiausią destrukciją patyrę objektai.

Studijos autoriai primena: Lietuvos dvarų reiškinys ir kultūra geografiškai apima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) etapą, o chronologiškai - nuo dvarų atsiradimo iki jų sunykimo ir sunaikinimo XX a. viduryje. Istorine prasme, dvarai - tai valdovo, didikų ir bajorų, bažnyčių bei vienuolynų dvarai, o nuo XIX a. - ir naujųjų socialinių sluoksnių valdyti dvarai.

Dvarų architektūra ir planavimas

Dvarų sodybų planinė kompozicija būdavo kuriama peizažinė arba mišri su geometriniais ir peizažiniais elementais.

Iki XVIII a. pabaigos Lietuvos teritorijoje dominavo medinių dvarų sodybų tinklas. Vidutiniams ir smulkiesiems bajorams priklausiusios, mediniais pastatais apstatytos dvarų sodybos ilgai buvo nevertintos ir nesaugotos, prioritetą skiriant stilistinės mūrinės architektūros dvarų paveldui.

Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos dauguma statinių buvo mediniai. Beveik visi rūmai taip pat buvo mediniai. Iki XVIII a. pabaigos visi stambūs bajorai statė dar medinius rūmus, tik XIX a. su klasicizmo mada pereita prie mūrinės statybos. Tačiau vidurinė bajorija, ypač smulkioji, medinius pastatus rentė iki 1914 m. Medis - vietinė, tradicinė, tvari ir atsinaujinanti, labai paranki statybinė medžiaga. Lietuvoje nuo seno buvo labai gerų medžio meistrų, mūsų dailidės statė pilis, gynusias nuo kryžiuočių. Dailidystė tarsi užkoduota lietuvių kraujyje, buvo gausu amatininkų. XVI-XVII a. inventoriuose fiksuojami dailidžių kaimai. Vėliau dvarai turėjo savo dailides, kurie būdavo atleidžiami nuo įvairių prievolių vien dėl to, kad buvo geri amatininkai.

Dvarininkai turėjo jiems priklausančių miškų plotų, todėl galėjo sau leisti išsirinkti pačius geriausius medžius ir juos ruošti statybai pagal visas to meto technologijas. Galbūt dėl to šis Staškūniškio dvaro statinys taip ilgai išsilaikė, nors labai ilgą laiką buvo neprižiūrimas.

Bajorai pagal galimybes stengėsi namų eksterjerą priartinti prie prancūziško įvaizdžio: populiarėjo mansardiniams artimi keturšlaičiai laužyti stogai, stačiakampiai dideli langai, kurie pagal prancūziškų langų pavyzdį buvo įstatomi kuo arčiau grindų lygio. Staškūniškio dvaro langai tais laikais, XVII a., buvo labai dideli. Stiklas tuo metu buvo labai brangus, todėl, norint taip įstiklinti langus, reikėjo turėti itin daug turtų. Tokie langai išduoda, kad tai galėjo būti XVII a. antrosios pusės pastatas - būtent šiuo laikotarpiu Lietuvos dvarų sodybas pasiekė naujos tendencijos, kurių viena ir buvo dideli prancūziško tipo langai su apatine palange arti grindų.

Barokui būdingos labai įspūdingos proporcijos, stogas turėjo būti labai aukštas, keturšlaitis arba keturšlaitis laužytas, dengtas gontais. Tačiau klasicizmo architektūroje - stogas žemas. Buvo sakoma, kad aukštas stogas negražu. Žemas stogas turėjo trūkumų - ant jo laikėsi sniegas, jei pastatas labai platus, jo konstrukcija turėjo būti labai stipri, kad būtų galima uždengti stogą. Visada buvo stengiamasi rasti pozityvumo naujai madai pateisinti. Taigi, įsigalėjus klasicizmui, stogą pažemino.

Baroko architektūroje vyravo labai didelės priemenės, nes jose paprastai stovėdavo du didieji kaminai. Tai yra senoji kūrenimo sistema. Mediniam namui pavojingas gaisras, todėl būdavo stengiamasi kažkokiu būdu užtikrinti saugumą. Ši kūrenimo sistema buvo vienas to saugumo garantų. Didieji kaminai - butelio formos patalpos, į kurias atsiveria visų krosnių pakuros. Iš krosnių sueina dūmtraukiai, kur dūmai surenkami ir saugiai išleidžiami pro stogą. Kaminams reikėdavo deguonies, todėl būdavo paprastai įrengiamos didelės, nešildomos priemenės. Įsigalėjus klasicizmui, buvo įstatomi langai su rėmais, įtaisomos langinės. Langų suskaidymas taip pat vėlyvas.

Stambaus dvaro XVII a. antrosios pusės ponų namas turėjo tam laikotarpiui būdingą struktūrą: stačiakampis su priemene ir sale centre, menėmis ir gyvenamaisiais kambariais (apartamentais) galuose. Šio statinio patalpų aukštis artėja prie keturių metrų - tai labai aukštos patalpos, palyginti su kitais mediniais pastatais.

Baroko planą diktavo etiketas, o klasicizmo architektūroje atsiranda patalpos pagal funkcijas. Reikėjo kiekvieną patalpą pritaikyti, ir struktūros planas vėl visiškai keičiasi. XIX a. ateina naujos mados, ir rūmai vėl šiek tiek keičiasi. Dabar pagal savo planinę sistemą statinys sudarytas iš įvairių laikotarpių reliktų.

Žymūs Lietuvos dvarai

Kretingos dvaras

Kretingos dvaras yra Vilniaus g. 20, š. Kretingos m. Dvaro sodybos ansamblis - tai pastatų, želdinių, parko, trijų vandens telkinių grupė, sudaranti vientisą architektūrinę visumą. Ansamblis turi architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdžio, istorinę ir archeologinę vertę. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių Lietuvos dvarų, išsaugojusių beveik visus statinius. Reprezentacinė ir ūkinė dalys užima 43 ha plotą, kuriame išlikę 24 paminkliniai pastatai. Reprezentacinėje dalyje yra rūmai su oranžerija, ratinė, šiltnamio fragmentų, daržininko namas, ūkvedžio namas, kumetynas, arklidė, vandens malūnas-stalių dirbtuvės, bravoras-spirito varykla, sandėlis-rūsys (ledainė, tarpukariu perstatyta į gyvenamąjį namą), apie 1816 m. įkurtas parkas su akmenų ir degtų plytų mūro tvoromis.

Dvaro sodybos palivarke - pagalbiniame ūkiniame padalinyje: administracinis pastatas, trys kumetynai, daržinė, kalvė, kalvio namas, kluonas, stalių dirbtuvės, dviejų tvartų liekanos, ligoninė. Daugelis pastatų mūriniai: ūkiniai ir gamybiniai statiniai - iš akmenų ir degtų plytų mūro, gyvenamieji ir administraciniai pastatai - tinkuoto ir degto plytų mūro.

Sodybos plano kompozicijos ašis - Vilniaus gatvė, kurios r. pusėje išsidėsčiusi reprezentacinė dalis, susidedanti iš dvaro rūmų, parko ir tvenkinių. Priešais centrinius rūmus - puošni reguliaraus suplanavimo parko dalis su gėlynais, penkiais fontanais, skulptūromis, gyvatvorėmis, šiuo metu suardyta, užstačius didelius silikatinių plytų pastatus. Prie tvenkinių yra peizažinio tipo parkas. Ūkiniame sektoriuje, esančiame sodybos š. dalyje, pastatai išdėstyti laisvai. Tarp Vilniaus g. Istoriniu kultūriniu požiūriu vertingiausia yra XVIII a. antrosios pusės - XIX a. susiformavusi dvaro planinė struktūra. Tuo laiku dvaras buvo miesto kultūros, pažangaus ūkininkavimo ir technikos židinys.

Kretingos dvaras minimas jau nuo XVI a. Žinoma, kad XVI a. Kretingos, Gargždų, Gintališkės, Palangos ir Platelių dvarai sudarė Platelių valdą, priklausiusią Kęsgailoms. 1529 m. paskutinis iš Kęsgailų Stanislovas Stanislovaitis sudarė testamentą, kuriuo 1532 m. Platelių valda atiteko Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam - Kretinga tapo valstybine valda. Žygimanto Augusto laikais Kretingos dvaro žemėse buvo vykdoma Valakų reforma. Jos metu buvo sudarytas pirmasis oficialus dokumentas, kuriame minimas Kretingos dvaras ir valsčius: 1566 m. didžiojo kunigaikščio paskirtas matininkas Jokūbas Laškovskis surašė Kretingos valsčiaus, t. y. dvaro valdos su jai priklausančiais kaimais, inventorių.

1572 m. didysis kunigaikštis Kretingos dvarą atidavė Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui mainais už valstybei atiduotas Svisločės (Baltarusija) valdas,. 1579 m. Kretinga atiteko grafo sūnui, žymiausiam visų laikų Lietuvos karvedžiui, Jonui Karoliui Chodkevičiui. Jo laikais Kretingos kaimas tapo svarbiu prekybos su Prūsija centru, į kurį 1602 m. grafas pasikvietė vienuolius bernardinus ir pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Šalia vienuolyno, Kretingos kaimo žemėje, 1609 m.

1621 m. mirus J. K. Chodkevičiui, Kretingos dvarą paveldėjo vienintelė jo duktė Ona Scholastika, kuri 1622 m. visą paveldėtą turtą užrašė savo vyrui LDK maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai, šis 1623 m. Valdant Kazimierui Jonui Sapiegai, 1672 m. Slonimo taurininkas Jeronimas Andžejevskis surašė dvaro inventorių, kuriame yra konkrečių žinių apie dvarą: dvaro sodyba stovėjo toje pačioje vietoje, kur yra ir šiandien: prie Akmenos ir Dupulčio upių santakos. Užtvenkto Dupulčio pietiniame krante stovėjo mediniai rūmai su pagalbiniais ūkiniais pastatais, prie užtvankos buvo vandens malūnas, š. krante - dabartiniame Padvarių kaime - stovėjo palivarko (dvaro ūkinio padalinio) pastatai. Sodybą juosė griovys ir akmenų mūro siena, kurioje nuo miesto pusės buvo įrengti vartai ir tiltas.

1769 m. Kretingos savininku tapo Ignotas Jokūbas Masalskis, kunigaikštis, Vilniaus vyskupas, senatorius, LDK iždininkas, Edukacinės komisijos pirmininkas. Vyskupas rūpinosi iš tėvo M. J. Masalskio paveldėtos Kretingos valdos ateitimi, įsakė mieste, pradedant turgaus aikšte, statyti tik mūrinius namus. 1769 m. ėmėsi atnaujinti ir plėsti apleistą dvarą: priešais rūmus pietvakarinėje parko dalyje užveisė didelį vaismedžių sodą, 1778 m. kelią nuo dvaro iki bažnyčios (dab. Vilniaus g.) apsodino liepų alėja. Buvo išvalytas dvaro tvenkinys, jame užveista lydekų ir ešerių, įrengti šiltadaržiai retiems augalams auginti. Vėliau jo įsakymu iš akmenų turėjo būti mūrijamos naujos arklidės, ratinė, svirnas, vandens malūnas, palivarko sodyboje - tvartai, kluonas ir daržinė.

1875 m. dvaras tapo Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencija. J. 1878 m. į rūmus ir oranžeriją įvesta elektra, kurią gamino prie vandens malūno pristatytame fachverkiniame raudonų plytų mūro antstate įrengta pirmoji Lietuvoje (ir viena pirmųjų Rusijos imperijoje) hidroelektrinė. 1882 m. Rūmai ir parkas turėjo reprezentacinę reikšmę. Juose lankydavosi Kauno gubernatorius, vasarą svečiuodavosi vasarotojai iš Rytų Prūsijos ir Palangos kurortų.

1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Kretingos dvaro rūmai ir kiti paminkliniai pastatai buvo perduoti Kretingos muziejui. 2011-2012 m., vykdant projektą „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“, renovuoti rūmai, įrengtos naujos ekspozicijos: dvaro istorijos ir kultūros, numizmatikos, archeologijos. 2012 m. liepos mėn. pažymėta Kretingos muziejaus restauravimo projekto įgyvendinimo pabaiga.

Kretingos dvaro sodyba priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarviečių, išsaugojusių beveik visus dvaro sodybos ir ūkinio padalinio (palivarko) statinius. Kas ketverius metus vyksta tradicine tapusi Kretingos dvaro šventė, kuri primena dar XIX a. čia veikusį pučiamųjų orkestrą - pučiamųjų orkestrų atliekamos melodijos skamba šventės metu.

Staškūniškio dvaras

Iki XX a. Staškūniškio dvaro rūmai - seniausias iki mūsų dienų išlikęs medinis ponų namas. Dabar pastatas atrodo skurdžiai ir varganai, bet anksčiau buvo labai gražus ir puošnus dvaras. Manoma, kad būtent šie šeimininkai suformavo dvaro valdos masyvą ir pastatė šią sodybą. Nors dvaras minimas jau nuo XV a., šis ponų namas suręstas valdant būtent Šadurskiams.

Nors Šadurskiai nebuvo didikai, o tik stambūs bajorai, pretenduojantys į didikus, ponų namas tuo metu buvo įspūdingas. Iš pradžių dvaras buvo labai gražus ir išpuoselėtas, bet vėliau darėsi vis mažesnis, smulkesnis. Pastatas taip pat buvo keičiamas, laikui bėgant mažėjo ir jo didybė. Tai natūrali pastato evoliucija.

Prie Staškūniškio dvaro stovi nedidelis aštuonkampis statinys, įvardijamas kaip koplytėlė. Dvarininkai būdavo labai religingi žmonės, jie funduodavo bažnyčias ar koplyčias jiems priklaususiuose kaimuose ar miesteliuose. Šio dvaro savininkai fundavo Zibalų bažnytėlę, kunigui išlaikyti skyrė savo turtus. Kaip, kada ir kodėl koplytėlė buvo pastatyta prie rūmų, galima tik spėlioti. Galbūt tai buvo kažkoks simbolinis aktas. 1910 m. inventoriuje ji neminima. Galbūt ji buvo atkelta vėliau.

Kultūrinė reikšmė ir išsaugojimo svarba

Dvarai Lietuvoje atliko svarbų vaidmenį ne tik kaip ekonominiai vienetai, bet ir kaip kultūros židiniai. Juose buvo puoselėjamos tradicijos, menas, mokslas. Dvaruose rinkdavosi to meto inteligentija, vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai. Dvarų paveldas yra svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis, kurią būtina saugoti ir puoselėti.

Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dvarų atgaivinami, pritaikomi turizmui ar kultūrinėms veikloms: veikia kaip viešbučiai, muziejai, restoranai, koncertų salės ar privačios rezidencijos. Rengiami pavieniai dvarų išsaugojimo, restauravimo ir įveiklinimo projektai.

Vien praėjusiais metais apie pusė (51 proc.) visų Europos atostogautojų planavo praleisti atostogas savo šalyse. Daugeliui prognozuojant šios tendencijos populiarumą ir 2012 m., Europos Komisija, vykdydama Patraukliausių Europos turizmo vietovių projektą, skatina europiečius ieškoti neatrastų lobių savo šalyse.

ES Įmonių ir pramonės komisaras Antonio Tajani sako: „Projektas dėmesį kreipia į atostogų vietoves, kuriose išlaikoma turizmo, gamtos ir vietinės bendruomenės darna. Taip skatinama vietinė ekonomika, ypač mažosios įmonės, todėl EDEN gali padėti įveikti dabartinę ekonominę krizę.“

Lietuvos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė ponia R. Balnienė teigia: „Lietuvos vietovės yra puikūs darnaus turizmo pavyzdžiai lankytojams, nenorintiems ilsėtis perpildytose tradicinėse atostogų vietose. Čia jų laukia daug nepakartojamų įspūdžių. EDEN iniciatyva padeda turizmo vietovėms atnaujinti ir plėsti turizmo paslaugas“.

Dvarų savininkai

Kretingos dvaro savininkai:

tags: #tradicine #dvaro #sodyba