Turto pasisavinimo ir iššvaistymo kaip nusikalstamos veikos, jos požymių ir ypatumų tyrimas išlieka aktualus. Šios realybės ir naujos šio nusikaltimo pasireiškimo formos padaro sudėtingesniu ikiteisminio tyrimo bei teismo institucijų darbą kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką, atribojant ją nuo kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje nėra gausu literatūros nagrinėjama tema. Tai rodo ir teismų praktika, skirta šio nusikaltimo požymiams bei kvalifikavimo problemoms išaiškinti. Išsamus, kompleksinis mokslinis tyrimas, skirtas tik šiai siaurai temai nagrinėti, kol kas nėra.
Darbo tikslas - išnagrinėti pasisavinimą kaip teisinį reiškinį, atskleisti jo sudėties požymius, raidą, pasireiškimo formas bei atrasti atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimų kriterijus. Todėl, mūsų nuomone, iškeltas probleminis klausimas yra aktualus ir įdomus tiek mokslininkams, specializuojantiems baudžiamosios teisės srityje, tiek praktikams, teisėsaugos institucijų darbuotojams.
Darbo objektas - pasisavinimo nusikalstama veika, jos teisinio vertinimo, kvalifikavimo problemos, požymiai, atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimų kriterijai.Šio tyrimo objektą sudarys pasisavinimo atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo kriterijų paieška bei išryškinimas.
Tyrimo metodai. Tyrimas bus atliekamas taikant analizės, lyginamąjį istorinį, interpretacijos, loginį sisteminės analizės, lyginamosios teisėtyros bei kitais mokslinio pažinimo metodais. Analizės metodas yra skirtas praktiškai ar mintyse suskaidyti visumą į sudėtines dalis, požymius, išskirti dalį iš visumos.Pasisavinimas, civilinės teisės pažeidimas, bus skaidomos į dalis, siekiant išnagrinėti jų požymius ir atskleisti jų skirtumus tam, kad galėtume atriboti šias sąvokas.
Lyginimo metodas padės atskleisti skirtingų autorių požiūrius į šiame darbe nagrinėjamus dalykus. Jis padės nustatyti sąvokų panašumus ir skirtumus, paaiškinti jas, o vėliau ir interpretuoti. Taip pat šis metodas padės išanalizuoti ir civilinės teisės pažeidimo sampratos atsiradimą bei vystimąsi. Lyginamasis istorinis metodas bus naudojamas pasisavinimo koncepcijos vystimuisi, evoliucijai tirti.
Tyrimo šaltiniai. Numatomas tyrimas bus teorinis - grindžiamas mokslinių teisės šaltinių studijomis, kadangi nagrinėjama tema yra teorinio pobūdžio.
Darbo naujumas. Pasisavinimo atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo tema yra nagrinėjama magistrinio darbo lygiu.
Darbo rezultatas. Darbe bus analizuojama bei apibendrinama Lietuvos teismų praktika, išaiškinami nusikaltimo sudėties svarbiausieji požymiai, stengiamasi atrasti atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo kriterijai.
Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai bei išvados.
Baudžiamosios ir Civilinės Teisės Santykis
Pirmoje dalyje - Baudžiamosios ir civilinės teisės santykis. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyros problema - pateikiami samprotavimai, susiję su vis dar aktualia šių dviejų teisės šakų atribojimo problema. Ši problema aktuali, kai susiduriama su turtiniais nusikaltimais kvalifikavimu, kai yra pažeistos turtinės asmens teisės ir reikia atsakyti į klausimą, kokia atsakomybė turi būti taikoma pažeidėjui, tik civilinė, ar kartu ir baudžiamoji?
Pasisavinimas) ar tik civilinės teisės pažeidimas (deliktas). Tai rodo ir teismų praktika, skirta šio nusikaltimo požymiams bei kvalifikavimo problemoms išaiškinti.
Viešosios ir privatinės teisės veikimo ribos
Nagrinėjant baudžiamosios ir civilinės teisės santykį, neišvengiamai susiduriame su viešosios ir privatinės teisės veikimo ribų problema. Kai kurie autoriai teisės šakų skirstymą į viešąją ir privatinę laiko teisės šakų atribojimo pagrindu. Viešosios ir privatinės teisės koncepcija, naudojama šiuo metu, atsirado dar XIX amžiuje kapitalizmo vystimosi periodu.
Privatinei teisei priskiriama civilinė teisė, visų pirma reguliuojanti turtinius santykius, o baudžiamoji teisė - tai viešoji teisė, kurios paskirtis yra valstybės, visuomenės ir pavienių asmenų interesų apsauga, taip pat ir turtinių santykių sferoje, nuo pavojingiausių kėsinimųsi, kai civilinės teisės priemonės yra nepakankamos. Ne veltui teisės teorija pripažįsta, kad civilinė teisė - tai reguliuojanti teisės šaka su savo civilinės teisinės apsaugos mechanizmu, o baudžiamoji teisė nustato bausmes už veikas, pripažintas nusikalstamomis, sistemą. Tačiau, neturint aiškių nusikaltimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, ji lieka deklaratyvi.
Teisės pažeidimų traktavimas
Be to, šiam teiginiui visiškai pagrįstai galima prieštarauti kitu: neleistina teisės pažeidimų traktuoti kaip civilinį deliktą, jeigu jame yra visi nusikaltimo sudėties požymiai. Šitaip mes vėl grįžtame prie pagrindinės problemos - civilinės teisės pažeidimo ir nusikaltimo atribojimo kriterijų nustatymo. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų, šie santykiai taip pat yra reguliuojami ir privatinės teisės normomis. Ir tai yra natūralu, kadangi pasikeitė šių santykių subjektų teisinis statusas.
Civilinis deliktas pripažinimas nusikaltimais pakerta visų lygybės prieš įstatymą principą: Nusikaltimais buvo pavadintos veikos, kurių kėsinimosi dalykas yra santykiai, kuriuose šalys yra lygiateisiai subjektai. Šia šių santykių esmės, kadangi civilinės teisės normos nustato bet kokio dydžio žalos atlyginimo mechanizmus.
Prie tokių nusikaltimų mutatis mutandis galima priskirti kai kuriuos LR BK XXXI skyriaus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai, pvz. neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (202 str.), svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas (204 str.), komercinės paslapties atskleidimas (211 str.) ir kt. Vis dėlto, negalėtume visiškai sutikti su autore, nes, pavyzdžiui, LR BK 202 straipsnyje numatytas nusikaltimas pažeidžia ir valstybės interesus.
Ši nuomonė grindžiama tuo, kad ekonominės veiklos sferoje civilinės atsakomybės mechanizmas yra efektyvesnis nei baudžiamosios, kadangi civilinė teisė numato atsakomybę be kaltės ir tokios atsakomybės tikslas yra ne bausmė, o žalos atlyginimas: Dauguma šių veiksmų gali būti dekriminalizuota nepakenkiant valstybės, visuomenės ir pavienių asmenų interesų, kadangi už jas yra numatyta civilinė ir administracinė atsakomybė.
Atsvara šioms mintims galėtų būti Johannes Wessels knygoje Baudžiamoji teisė pateiktas turto sužalojimo pavyzdys, kuris yra susijęs ir su baudžiamąja ir su civiline teise. Pareiga atlyginti žalą ne visada garantuoja deramą teisinio gėrio (vertybės) apsaugą. Dėl to valstybės norą išsaugoti pagrindines jos vertybes ir apsaugoti teisinę rimtį visuomenės viduje gali užtikrinti tik tai, kad elgesys, kuris teisinei tvarkai yra akivaizdžiai socialiai žalingas, uždraudžiamas - už jo padarymą nustatomos kriminalinės bausmės.
Autorius pagrįstai teigia: Jeigu kažkam pareiga atlyginti žalą neatrodo pakankamai rimta, kadangi jis dėl savo finansinės padėties gali viską sau leisti arba dėl to, kad jis nieko neturi, tai daugeliu atvejų tik laisvės atėmimo bausmės grėsmė sulaikys jį nuo teisės pažeidimų. Pagal minėtą pavyzdį autorius pabrėžia, kad priimant nuosprendį turtą sužalojęs asmuo patiria pelnytą socialinį ir etinį jo padarytos nusikalstamos veikos pasmerkimą ir teisinės visuomenės nepritarimą šiai veikai. Šiuo kitiems visuomenės nariams parodoma, kad negalima pažeisti teisinės tvarkos.
Nepaisant visų argumentų, kuriais stengiamasi pagrįsti baudžiamosios ir civilinės teisės šakų atribojimą remiantis teisės skirstymu į viešąją ir privatinę, manome, kad tai yra klaidinga. Tie patys autoriai, bandantys pagrįsti teisės skirstymą į viešąją ir privatinę, pripažįsta, kad šis skirstymas nėra aiškiai išreikštas JAV jurisprudencijoje, jo nenaudoja anglų jurisprudencija: Bendrosios teisės formavimosi istoriniai ypatumai, lėmė tai, kad anglų teisė nežinojo teisės skirstymo į viešąją ir privatinę, romėnų teisės sąvokos ir kategorijos nebuvo suprastos ir priimtos, teismų praktika sukūrė savo kategorijas, nežinomas kontinentinės Europos teisinėms sistemoms (akivaizdaus veiksmo sąvoka, protingo žmogaus konstrukcija ir t.t.).
Vienas pagrindinis anglų teisės skirtumas nuo romansų-germanų šeimos bruožų yra tas, kad anglų teisėje nėra teisės skirstymo į viešąją ir privatinę, į civilinę, prekybos, administracinę teisę. Taigi, nors ši problema atsirado labai seniai, jai nėra skiriama daug dėmesio teisės literatūroje. Daugiau nagrinėjamos yra problemos, susijusios su baudžiamosios ir kitų teisės šakų sąveika, nusikaltimo atribojimas nuo administracinės teisės, drausmės ir kitokių pažeidimų, kurie savo esme yra panašūs į nusikaltimus. Tuo tarpu, civilinė teisė, jos tikslai, reguliuojami santykiai žymiai skirdamiesi nuo baudžiamosios teisės ir praktiškai su ja nesąveikaudami, nesulaukia ypatingo teisės teoretikų dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio, rodos, tarp tokių skirtingų teisės šakų, negali kilti atribojimo problemų, šios teisės šakos reguliuoja skirtingus visuomeninius santykius.
Teisinė sistema siaurąja prasme suprantama kaip suderintos, sugrupuotos, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryšiais susietos teisės normos, teisės aktai ir jų grupės (teisės institutai, šakos ir kt.) junginys. Jūs tam tikrose žmonių gyvenimo ir veiklos srityse. Bendroji teisės teorija išskiria teisės šakas, nurodydama kiekvienai jų būdingą teisinio reguliavimo metodą bei santykinai savarankišką reguliavimo dalyką. Tačiau, nepaisant šio logiško paaiškinimo, kartais iškyla tam tikrų sunkumų, kai atskiros teisės šakos normos reguliuoja teisinius santykius dėl to paties apsaugos objekto (visuomeninio gėrio). Nagrinėdami baudžiamosios bei kitų teisės šakų normas, darome išvadą, kad neretai skirtingos teisės šakos reguliuoja teisinius santykius dėl to paties objekto.
Visuomeninės vertybės, kurios yra laikomos tokiomis svarbiomis, kad jų apsauga yra įtvirtinta pagrindiniame valstybės įstatyme - Konstitucijoje, yra saugomos ir kitų teisės šakų normos, kadangi konstitucinės teisės normos nustato valstybės bazines teisės normas, vertybes ir principus, kurių konkreti apsauga ir reguliavimas vyksta per kitas teisės šakas - įstatymus bei poįstatyminiais aktais teisės normas. Asmens turtinių teisių apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Šio teisinio gėrio apsaugos išraišką matome daugumos teisės šakų normose, ne išimtis ir baudžiamoji bei civilinė teisė.
Nusikaltimo Sudėties Požymiai
Antroje dalyje nagrinėjami pasisavinimo sudėties požymiai, išskiriami ir analizuojami visi šios nusikalstamos veikos požymiai. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į baudžiamosios teisės specialistų nuomonę šiuo klausimu. Išskirti ir išnagrinėti visus šios nusikalstamos veikos požymius yra svarbu todėl, kad vėliau būtų galima atrasti atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo kriterijus.
Atribojimo Kriterijai
Trečioje dalyje analizuojami pasisavinimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo kriterijai. Ieškoma kriterijų, padedančių atriboti pasisavinimą nuo civilinės teisės pažeidimo.
Pasisavinimo atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo problemą, neišvengiamai susiduriame su baudžiamosios ir civilinės teisės santykio problema, šių teisės šakų sąveika bei veikimo ribomis. Nors ši problema atsirado labai seniai, jai nėra skiriama daug dėmesio teisės literatūroje. Daugiau nagrinėjamos yra problemos, susijusios su baudžiamosios ir kitų teisės šakų sąveika, nusikaltimo atribojimas nuo administracinės teisės, drausmės ir kitokių pažeidimų, kurie savo esme yra panašūs į nusikaltimus. Tuo tarpu, civilinė teisė, jos tikslai, reguliuojami santykiai žymiai skirdamiesi nuo baudžiamosios teisės ir praktiškai su ja nesąveikaudami, nesulaukia ypatingo teisės teoretikų dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio, rodos, tarp tokių skirtingų teisės šakų, negali kilti atribojimo problemų, šios teisės šakos reguliuoja skirtingus visuomeninius santykius.
Teismų praktikos apžvalga
Apžvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, galima pastebėti keletą svarbių tendencijų ir išaiškinimų, susijusių su turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylomis.
Turto Konfiskavimas
Bylose, kuriose baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl senaties termino, turto konfiskavimas gali būti taikomas, jei turtas atitinka BK 72 straipsnio reikalavimus. Svarbu, kad turto konfiskavimo tikslas yra panaikinti galimybę kaltininkui gauti turtinės naudos iš nusikalstamos veikos, o ne jį nubausti. Teismas turi įvertinti priemonės taikymo proporcingumą ir užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Mažareikšmiškumas
Teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgia tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Svarbu įvertinti, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą. Taip pat atsižvelgiama į tyčios kryptingumą, tikslus ir motyvus.
Nors padarytos žalos dydis savaime negali būti laikomas nereikšmingu, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, vertintinas ne vien žalos dydis, bet ir turto sugadinimo pobūdis, vieta bei sugadinimų reikšmingumas.
Laidavimas
Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan., taip pat atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas
Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuorašą, ex officio (pagal pareigas) turi pareigą tokį nutarimą, esant pagrindui, panaikinti, nesulaukęs ir nelaukdamas BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikto skundo.
tags: #teismu #praktika #turto #pasisavimo #ir #isvaistymo