Turto konfiskavimas yra viena poveikio priemonių, kuria, viena vertus, siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir, antra vertus, užkardyti ekonominių nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų darymą. Pagal tai, kuriam tikslui valstybė teikia pirmenybę, yra konstruojamos turto konfiskavimą reguliuojančios įstatymo nuostatos.
Ir Jungtinių Tautų dokumentais, ir Europos Sąjungos pamatiniais sprendimais valstybės skatinamos nustatyti tokias priemones, kad visa nusikaltimu gauta nauda būtų konfiskuota. Viena iš tokių priemonių, įtvirtinta 2005 m. Tarybos pamatiniame sprendime, yra išplėstinis konfiskavimas.
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų.
Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas. Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymas
Dar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimo metu visuomenėje kilo diskusijos ir abejonės, ar įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo valstybei konfiskuoti turtą, kuris, nors ir neatitinka asmens teisėtų pajamų, tačiau nėra įgytas visuomenei pavojingu, nusikalstamu būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Apibrėžtos sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.
Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą.
Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
Kada taikomas įstatymas?
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus.
Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais.
Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.
Visgi, manytina, kad praktikoje gali susiklostyti tokių situacijų, kai asmenys negalėtų pagrįsti turto įsigijimui panaudotų pajamų teisėtumo vien dėl to, kad tokių įrodymų neišsaugojo, nesurinko pajamų įgijimo metu.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą.
Tikėtina, kad už anksčiau gautas pajamas įsigiję turtą asmenys nėra sukaupę ir išsaugoję visas savo pajamas ir turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.
Pirmasis sprendimas dėl civilinio turto konfiskavimo
Kauno apygardos teismas priėmė pirmą Lietuvos istorijoje sprendimą dėl civilinio turto konfiskavimo.
Teismas iš dalies tenkino ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį ir iš atsakovės konfiskavo:
- Gyvenamąjį namą (442 500 Eur vertės)
- Du žemės sklypus (iš viso 24 111 Eur vertės)
- Akvariumą (jo nesant name priteisiant 14 473,50 Eur)
- Kiemo trinkelių dangą (jų nesant priteisiant 12 000 Eur)
- Saulės elektrines (jų nesant priteisiant 11 132 Eur)
- 39 851 Eur
Atsakovė negalėjo pagrįsti minėto turto įsigijimo teisėtomis pajamomis. Kauno apygardos prokuratūroje tyrimas buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme (CTR) įtvirtinta, jog konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 Eur, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui - nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaruodama 52 proc.
Teismas nustatė, kad atsakovės sūnus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur) pažeisdamas nustatytą tvarką.
Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir jos sūnus su šeima gyvena prašomame konfiskuoti name. Atsakovės sūnus teigė, kad pinigų pragyvenimui ir kelionėms jam duodavo mama, automobilį taip pat davė mama, jis ir jo šeima maitinasi kartu su tėvais ir broliu, jis rūpinosi mamos namo statyba, ieškojo meistrų, derino darbus ir pan.
CTK 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė ginčo turtui įgyti pagrindė pagrįstai panaudojusi 104 553,03 Eur (22076,36+82476,67), tačiau neįrodė skolinimosi faktų, taip pat nepateikė duomenų, iš kokio šaltinio buvo gautos tam tikros pajamos. Kadangi nustatyta turto vertė sudaro 544 067,50 Eur, skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur.
Antstolio veiksmai ir teismų praktika
Civilinė byla Nr. 2S-141-619/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17686-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.7.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. sausio 28 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo skolininkas D. G., kuria skundas tenkintas ir n u s t a t ė :
I. Ginčo esmėKreditorius AB „Swedbank“ padavė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymą atsisakyti atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508. Nurodė, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo sustabdyti CPK 626 str. 2 d. 1 p., kadangi skolininkui priklausantis ir kreditoriaus naudai įkeistas turtas buvo areštuotas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau nepagrįstai buvo netaikytos CPK 626 str. 3 d. nuostatos, dėl ko priimtas patvarkymas nepagrįstas ir naikintinas.
Kreditoriaus nuomone, turto konfiskavimas ar pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje patenkinimas negali būti vykdomas, kol nebus įvykdytas hipotekos kreditoriaus reikalavimas iš įkeisto turto, kuriam yra taikomas areštas baudžiamojoje byloje. Antstolis turėjo pareigą tęsti turto realizavimo veiksmus, net ir esant skolininkui priklausančio turto areštui baudžiamojo proceso tvarka.Antstolis 2015 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. 0179/14/00508 atsisakė tenkinti AB „Swedbank“ skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nurodė, kad turto realizavimo eigoje patikrinus nekilnojamojo turto registro bei turto arešto aktų registrų informaciją nustatyta, kad įkeistam turtui įregistruotas areštas Vilniaus apygardos prokurorės A. B. nutarimo Nr. 10-9-00113-12 pagrindu, todėl 2014 m. liepos 23 d. patvarkymu paskelbtos varžytinės atšauktos ir įkeisto turto realizavimo veiksmai sustabdyti kol Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka bus taikomas areštas minėtam turui. Kreditorius pateikė antstoliui prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus. Antstolis skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis CPK 626 str. 2 d. 1 p. atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą. Pažymėjo, jog CPK 626 str. 2 d. 1 p. nurodytas atvejis yra savarankiškas vykdymo veiksmų stabdymo pagrindas, tačiau kyla neaiškumų ar nagrinėjamu atveju taikytina pareiškėjo nurodyta CPK 626 str. 3 d. įtvirtinta norma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino antstolio R. V. 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508.
Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. nuostatas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes konstatavo, jog turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje negali būti vykdomas kol nebus įvykdytas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, kuris tenkinamas be eilės iš konkretaus įkeisto turto, į kurį yra apribotos nuosavybės teisės baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstoliui stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00508 vien dėl to, kad į įkeistą turtą yra apribotos nuosavybės teisės baudžiamojoje byloje, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu antstolis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir atmesti 2015 m. gegužės 7 d. kreditoriaus skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad CPK 626 str. 2 d. 1 p. normoje įtvirtintas turto realizavimo privalomo stabdymo pagrindas, kuris nėra susietas su vykdymo išieškojimo eiliškumu, todėl teismas galimai nepagrįstai nusprendė tenkinti skundo reikalavimus.
Apeliantas atkreipė dėmesį, jog CPK 626 sr. 2 d. 1 p. bei CPK 626 str. 3 d. nuostatų taikymas nėra absoliučiai aiškus, teismų praktika šiuo klausimu nėra vieninga. Antstolis taip pat atkreipė dėmesį, jog prokurorės išreikšta nuomonė priešinga kreditoriaus nuomonei šioje byloje, jos vertinimu, antstolis neturi teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, jeigu jam pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas BPK tvarka.
Apelianto vertinimu, esant BPK tvarka areštuotam hipoteka įkeistam turtui kreditoriaus skunde išreikšta ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartyje išnagrinėjus skundą išreikšta nuomonė dėl CPK 626 str. 3 d. normos taikymo, laikytina labiau teisinga ir taikytina, tačiau atsižvelgdamas į skirtingą šalių ir kitų institucijų nuomonę, kylant abejonių dėl šios normos taikymo galimybės kompleksiškai su CPK 626 str. 2 d. 1 p., siekiant užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą skundas teiktinas aukštesnės instancijos teismui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB „Swedbank“ su juo nesutiko, prašė atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis sustabdydamas bylą nepagrįstai vadovavosi CPK 626 str. 2 d. 1 p., šiuo atveju taikytinos CPK 626 str. 3 d. nuostatos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išieškojimas iš turto, kurio atžvilgiu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BPK nustatyta tvarka, šiuo konkrečiu atveju neturi būti stabdomas, kadangi turto konfiskavimas ar pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje patenkinimas negali būti vykdomas kol nebus įvykdytas hipotekos kreditoriaus, t.y. pareiškėjo, reikalavimas iš įkeisto turto, kuriam yra taikomas areštas baudžiamojoje byloje (CPK 755 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindas taikyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis R. V. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2014 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 806, dėl 183729 EUR skolos ir palūkanų išieškojimo iš D. G., išieškotojo - hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą turtą - butą, esantį Mėsinių g. 3-9, Vilnius.
Turto realizavimo eigoje antstolis, nustatęs, kad minėtas turtas yra areštuotas BPK tvarka, vadovaudamasis CPK 626 str. 2 d. 1 p. sustabdė turto realizavimo veiksmus. Kreditoriaus įsitikinimu, šiuo atveju byla nestabdytina, kadangi pareiškėjas kaip hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CPK 626 str. 3 d.). Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies normos.
CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie jam nustatyti apribojimai.
Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 626 str. yra pateikęs išsamų privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo atvejų sąrašą.
Pagal CPK 626 str. 2 d. 1 p., antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu fiziniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą, <...> ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galimai nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi CPK 626 str. 2 d. 1 p. įtvirtintas specialus turto realizavimo privalomo stabdymo atvejis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog CPK 626 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtinta, jog tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir yra vykdomas Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos stabdymo pagrindus, yra konstatavęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008).
Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sistemiškai aiškinant CPK 626 str. 2 d. 1 p. ir CPK 626 str. 3 d. nuostatas, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus.
Kitaip tariant, pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditorių ir įkaito turėtojų, kurių reikalavimai tenkintini be eilės, interesų gynimui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Swedbank“ yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas pagal CPK 754 str. 1d. suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju antstoliui nėra teisinio pagrindo stabdyti hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto realizavimo veiksmų vykdomoje byloje.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.
tags: #teismu #praktika #turto #konfiskavimas