Renovuotų pastatų šildymo sistemų priežiūra: kaip užtikrinti efektyvumą ir taupymą

Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojams kyla vis daugiau klausimų dėl brangstančių energijos išteklių. Visgi, mažiausiai rūpesčių dėl to turės renovuotų namų gyventojai. Nors pasirengimas šildymo sezonui yra įprasta ir kasmet atliekama praktika, šiemet įmonių specialistai itin daug dėmesio skiria efektyvaus šildymo vartojimui.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti renovuotų pastatų šildymo sistemas, kokie yra modernizavimo būdai ir kokią naudą tai teikia gyventojams.

Pasiruošimas šildymo sezonui

Prieš naująjį šildymo sezoną, įmonės, administruojančios namus, skiria ypatingą dėmesį. Visą vasarą įmonių darbuotojai aktyviai vykdė pasiruošimo darbus, kurie būtini, kad šaltuoju metų laiku šiluma daugiabučiuose būtų vartojama kuo taupiau ir efektyviau. Nuo vasaros pradžios specialistai daugiabučiuose izoliavo ir tvarkė vamzdynus, keitė susidėvėjusius ventilius, įvairias sklendes, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, atliko šilumos punktų hidraulinius bandymus, tvarkė susidėvėjusias tarpblokines siūles bei vykdė kitų sistemų patikrą.

Šilumos punktų modernizavimas

Tie gyventojai, kurių namuose įrengti modernizuoti šilumos punktai, vartos mažiau brangios šilumos. Apie 90 proc. namų, kuriuose įrengti šilumos punktai, yra modernizuoti, o tai, lyginant su senais įrengimais, padeda sutaupyti apie 15 proc. suvartojamos šilumos. Be to, 50 proc. modernizuotų šilumos punktų yra išmanūs, dėl ko pasiekiamas dar didesnis taupymo efektas.

Gyventojams, kurie dar svarsto apie šilumos punkto modernizavimą, patariama apie tai galvoti einamojo šildymo sezono metu, nes visas modernizacijos procesas užtrunka ne vieną mėnesį. Tad tokius darbus geriausia užsakyti rudenį, žiemą arba blogiausiu atveju - pavasarį, kad ateinantį šildymo sezoną naujas įrenginys jau funkcionuotų.

Šildymo sezono pradžia ir radiatoriai

Kuomet miestuose bus oficialiai paskelbta šildymo sezono pradžia, daugiabučių gyventojai neturėtų nustebti, kad net ir po paskelbimo butuose radiatoriai vis tiek nepradeda šilti. Mat visame mieste daugiabučiai pradedami šildyti etapais ir ne visi iš karto. Tradiciškai šildymas visiems namams įjungiamas per tris paras nuo oficialios šildymo sezono pradžios.

Įmonės pastebi, kad pirmąją šildymo pradžios dieną tradiciškai sulaukiama daugiausia gyventojų skambučių su klausimu, kodėl jų namai šąla. Bendrovės atstovai iš anksto ramina ir ragina gyventojus turėti kantrybės, nepulti pirmosiomis dienomis ieškoti pagalbos bei skambinti namą administruojančiai įmonei.

Pasitaiko, kad net ir po trijų parų radiatoriai butuose nešyla todėl, jog viršutiniuose namo aukštuose esančiose patalpose nebuvo nuorinti šildymo prietaisai. Siekiant išvengti nesklandumų viršutinių aukštų gyventojai, prasidėjus šildymo sezonui, turėtų patys prevenciškai nuorinti radiatorius. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol oras visiškai pasišalins iš sistemos.

„Nuorinti šildymo prietaisus išties nesudėtinga. Jei patiems to padaryti nepavyksta, patartina paprašyti pagalbos kaimynų ar pažįstamų, galiausiai paieškoti informacijos internete.

Šildymo sistemų pasirinkimas renovuojant pastatus

Senuose daugiabučiuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Toks šildymas nėra orientuotas į individualius gyventojų poreikius. Sovietmečiu tokios sistemos buvo įdiegtos siekiant sutaupyti medžiagas ir laiką - jas įrengti kainuodavo pigiau, buvo gana paprasta sumontuoti. Vertėtų žinoti, kad pasenusi ir nemodernizuota šildymo sistema nėra itin ekonomiška.

Renovuojant daugiabučius vienvamzdes šildymo sistemas gali būti siūloma keisti dvivamzdėmis. Dvivamzdė šildymo sistema leidžia kiekvieno buto gyventojams individualiai reguliuoti šilumos srautus, nuspręsti, kiek energijos turėtų būti sunaudojama.

Prieš renovuojant daugiabutį, čia gyvenantys žmonės gali rinktis iš keturių variantų:

• Vienvamzdės sistemos modernizavimas;
• Nauja dvivamzdė sistema;
• Nauja dvivamzdė-šakotinė sistema;
• Dvivamzdė šildymo sistema su individualiais šilumos punkteliais butuose.

Renkantis svarbu diskutuoti, konsultuotis su specialistais, išsiaiškinti, kokios yra alternatyvos. Investicijų plano aptarimo stadijoje plano rengėjas turėtų pristatyti sistemas visas - papasakoti apie jų privalumus ir trūkumus. Reikėtų palyginti vieną sistemą su kita. Tuomet gyventojai turėtų patys spręsti, rinktis.

Kuris būdas yra geriausias?

Nuspręsti, kokią šildymo sistemą įdiegti ne visada lengva. Iš keturių galimų variantų, Lietuvoje daugiabučių gyventojai dažniausiai pasirenka pirmąjį arba antrąjį: vienvamzdės sistemos modernizavimą arba naujos dvivamzdės sistemos įdiegimą. Tiksliai atsakyti, kuris sprendimas yra geriausias nelengva. Viskas priklauso nuo kiekvieno renovuojamo namo gyventojų poreikių.

Labai sunku pasakyti, kuris iš išvardintų variantų yra geriausias, nes vieniems daugiabučiams prioritetas yra individuali apskaita, kitiems - sutaupymas, tretiems - estetinis vaizdas. Dabar sparčiai populiarėja vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas, kai nekeičiami radiatoriai ir vamzdynai. Sprendimas patrauklus gyventojams, nes jį įdiegti bute paprasta dėl minimalios intervencijos.

Dvivamzdės sistemos įdiegimas itin aktualus renovuojant namus, kuriuose vamzdynas, radiatoriai yra seni ir susidėvėję. Rinkdamiesi naują dvivamzdę sistemą jūs niekada nepralošite, lygiai taip pat, kaip ir dėdami naują variklį į automobilį. Svarbu teisingai viską atlikti.

Kaunietė Alina su šeima gyvena viename iš renovuotų daugiabučių. Moteris teigė, kad po ilgų derybų namo gyventojai nusprendė pasirinkti dvivamzdę šildymo sistemą. Norėjome kuo mažiau išlaidų, tačiau namo būklė buvo tragiška. Vamzdžiai kiauri, iš radiatorių lašėjo vanduo. Viską keitėme. Žinoma, kainuoja viskas nepigiai, bet rezultatai geri. Patogu, nes kiekvienas gali pasireguliuoti viską kaip nori, be to, gražu ir švaru viskas. Sutaupom.

Šildymo sistemos keitimas - negana

Šildymo sistemos keitimas - ne vienintelis būdas sutaupyti šilumą, o kartu ir išlaidas. Specialistai ragina nepamiršti, kad renovacija nėra vien vamzdžių keitimas. Norint efektyvaus rezultato, svarbu ne tik modernizuoti šildymo sistemą, bet pasirūpinti kitomis taupymo priemonėmis.

Energetiniu požiūriu tai reikėtų priemones įgyvendint kompleksiškai. Reikia apšiltinti visą namą - sienas, stogą. Taip pat reikėtų pasikeisti visus langus. Tada ir šildymo sistema jau veiks efektyviai. Kokią mes šildymo sistemą beįrengsime, jeigu namas bus neapšiltintas, tai visa šilumos dalis kaip keliavo laukan, taip ir keliaus.

Ekspertas namą, kuriame įdiegta nauja šildymo sistema, tačiau nėra pasirūpinta kitais efektyviai renovacijai reikalingais darbais, palygino su palapine. Palapinės šilumos „nelaiko“. Kol jūs toje palapinėje šildotės kažkokiu prietaisu viduje, bus šilta. Bet tik išjungsite šildymo prietaisą - iškart atšals. Jeigu jūsų namas bus kiauras, tai kokį jūs ten agregatą betobulinsit šildymo sistemai, efekto gero nebus.

Tiesa, pralošia ir tie, kurie renkasi renovuoti namo stogą, sienas, bet ne vienu ar kitu būdu modernizuoti pasenusią šildymo sistemą. Inžinieriaus teigimu, tokie gyventojai praranda šansą sutaupyti dar daugiau elektros energijos ir pinigų. Blogai yra apšiltinti daugiabutį, bet atsisakyti šildymo sistemos modernizavimo. Tokiu atveju gyventojai praranda galimybę papildomai sutaupyti 20 procentų energijos ir išlaidų už šildymą. Be to, aukojamas vidaus klimato komfortas.

Paklausti, nuo ko pirmiausia vertėtų pradėti atnaujinti pasenusį daugiabutį, specialistai vis dažniau pamini, kad iš pradžių būtina atnaujinti pastato vidaus šildymo sistemą. Kitaip šilumos sutaupyta bus kur kas mažiau.

Neseniai priimtos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos numato, kad gyventojams, kurie renovuojant pastatus nuspręs modernizuoti ir šilumos punktus, paramos dydis bus didesnis nei 30 procentų. Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą yra tikrai efektyvios, vien tik jos leidžia sutaupyti apie 15 proc. šilumos išlaidų.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas pažymėjo, kad pertvarkyti namo vidaus šildymo sistemas gyventojai pageidauja dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - jiems atsiranda galimybė reguliuoti šilumą patalpoje. Modernizuojamuose namuose jau bemaž visur gyventojai kaip vieną iš priemonių pasirenka ir šildymo sistemos atnaujinimą. Tą numato jau investiciniuose planuose. Žmonės jau įsisąmonino, kad pasenusi sistema nėra efektyvi ir eikvoja pernelyg daug energijos.

Visos pastato modernizavimo priemonės yra susijusios tarpusavyje. Atnaujintas pastatas nebereikalauja tokio šilumos srauto pajėgumo, butuose nebereikalingi didelio vandens tūrio radiatoriai, nes pastatas mažiau reikalauja šilumos ir tokie įrenginiai tampa neracionalūs. O jeigu apšiltinus namą nebus modernizuota šildymo sistema, efektyvumas irgi bus daug mažesnis.

Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai pavienių butų gyventojai nenorėdavo šildymo sistemos pertvarkos, nenorėdavo įsileisti į butus modernizavimo darbus atliekančių darbininkų. Taip, BETA specialisto teigimu, žmonės elgdavosi dėl elementaraus žinių stygiaus.

Šildymo sistemų atnaujinimo darbai turi būti privalomi, nes vien pastatų apšiltinimas neduos tinkamo efekto. Kodėl žmonės nepatenkinti senuose namuose?

Paklaustas, ar verta modernizuoti pasenusių daugiabučių vidaus šildymo sistemas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Giedrius Šiupšinskas teigė: „Šildymo sistemų atnaujinimo darbai turi būti privalomi, nes vien pastatų apšiltinimas neduos tinkamo efekto. Kodėl žmonės nepatenkinti senuose namuose? Nes reikia daug mokėti už šildymą ir nėra galimybės jo reguliuoti butuose. Kai reguliuojamas viso namo šildymas, būna nepatenkintų, nes vieni nori didesnės temperatūros butuose, kiti pataupyti ir gyventi vėsiau. Be to, reguliuojant viso namo vidaus temperatūrą, ji nebus tolygi visuose butuose: vienuose bus vėsu, kituose - per karšta.“

Jis yra atlikęs analizę, kaip reikėtų modernizuoti pasenusių daugiabučių vidaus šildymo sistemas. Tad jei pastate yra senas neautomatizuotas šilumos punktas, rekomenduojama jį keisti į naują nepriklausomo jungimo schemos. Modernizuojant jungiamoji dalis pakeičiama šilumokaičiu, pastato šildymo sistemoje įrengiamas cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas. Tai pagrindinė įranga, reikalinga atskirti šildymo sistemos kontūrą nuo šilumos tiekimo tinklų kontūro. Be to, turi būti diegiami kiti elementai, susiję su reguliavimu.

Atnaujinant šildymo sistemą, visuomet siekiama užtikrinti galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ir įrengti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. To pageidaujantys gyventojai dažnai mano, kad minimalaus atnaujinimo pakanka. Vienas sprendimų - palikti esamą vienvamzdę sistemą, tačiau pagerinti jos reguliavimą ir įrengti individualią apskaitą.

Esami vienvamzdės sistemos vamzdynai ir šildymo prietaisai gali būti paliekami tik tuo atveju, kai atsitiktiniuose sistemos ruožuose įvertinama įrenginių būklė (išpjaunami atskiri ruožai, išardomi šildymo prietaisai). Ilgai eksploatuojant, vamzdžiai būna užsiteršę, todėl pradėti esamos sistemos atnaujinimą galima tik atlikus analizę ir tinkamai išplovus visą sistemą.

Pastate paliekama esama vienvamzdė horizontali šildymo sistema su senais radiatoriais, o tam, kad kiekvienas vartotojas galėtų reguliuoti patalpų vidaus temperatūrą pagal savo poreikius, prie kiekvieno šildymo prietaiso rekomenduojama įrengti dvieigius didelio pralaidumo termoreguliatorius (termostatinius ventilius). Juos galima įrengti ir trieigius, tačiau dvieigių termoreguliatorių hidraulinis pasipriešinimas yra mažesnis, todėl mažiau bus apkraunami pastato šildymo sistemos siurbliai.

Daugiabučiuose pastatuose termostatiniai ventiliai turi būti su apribotomis temperatūros ribomis tam, kad patalpoje nebūtų galima pažeminti temperatūros žemiau nustatytos ribos (rekomenduojama riba 16 °C). Siekiant hidrauliškai tarpusavyje subalansuoti atskirus šildymo sistemos stovus ant kiekvieno iš jų siūloma įrengti automatinius balansinius ventilius, su kuriais galima daug greičiau ir paprasčiau hidrauliškai subalansuoti sistemą.

Kai pastate įrengta šildymo sistema yra sena, susidėvėjusi ir neužtikrina pageidaujamų temperatūrinių režimų, patalpose siūloma vienvamzdę šildymo sistemą išmontuoti ir vietoj jos įrengti dvivamzdę. Anot dr. G. Išmontavus senus vamzdynus ir šildymo prietaisus, kai kur reikia pragręžti perdangas ir sumontuoti naują sistemą, paskui atlikti hidraulinį ir reguliavimo bei prietaisų veikimo bandymus.

Kadangi įrengiant naują sistemą reikia gręžti perdangas, šiuo atveju bus reikalinga sutvarkyti montavimo metu pažeistas konstrukcijas. Įrengiant dvivamzdę sistemą reikia sumontuoti naujus plieninius vamzdynus, tad svarbu pasirinkti, kokiu būdu juos sujungti. Mažesnių investicijų reikalauja sujungimas suvirinimo arba susriegimo būdu, tačiau tai didina darbų apimtį ir prailgina įgyvendinimo terminą, be to, turi įtakos ir buto apdailai. Norint sumažinti neigiamą įtaką bute ir atlikti darbus švariau bei greičiau, vamzdynus galima montuoti šaltuoju presavimo būdu.

Šilumos auditas ir vartojimo efektyvumas

Praėjęs šildymo sezonas, nors ir švelniausias per dešimtmetį, visgi dar kartą priminė, jog už šildymą tenka plačiai atverti pinigines. Tad vasara - pats metas pagalvoti, kokiomis priemonėmis galėtume sumažinti šilumos vartojimą, o tuo pačiu ir būsimas išlaidas šildymui. Šilumos suvartojimą labiausiai lemia pastatų būklė, šildymo sistemų modernumas ir jų priežiūra.

Analizuojant statistiką tarp naujų, visiškai renovuotų ir nerenovuotų namų, tendencijos išlieka tos pačios: netvarkyti senos statybos namai sunaudoja iki 2 kartų daugiau šilumos energijos ir todėl jų gyventojai moka dvigubai didesnius šildymo mokesčius, nei naujų ir tinkamai renovuotų pastatų gyventojai.

Skeptikams, kurie teigia, kad svarbiausia yra apšiltinti namo stogą ir sienas, o pastato šildymo sistema nėra tokia jau svarbi taupymo priemonė, energetikai gali argumentuotai paprieštarauti: statistika byloja, kad namai su moderniais automatizuotais šildymo punktais (nepriklausoma sistema) yra 15-18 procentų ekonomiškesni už tuos, kuriuose liko seni rankinio reguliavimo (priklausoma sistema) šilumos punktai.

Ekspertai sutaria vieningai: atlikus namo kompleksinę renovaciją - apšiltinus namą ir atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą - daugiabutis ne tik pagražėja.

Nuo ko reikėtų pradėti?

Nuo šilumos vartojimo audito. Norint išsiaiškinti šilumos suvartojimo rodiklius ir pastato šilumos vartojimo efektyvumą, auditą turėtų atlikti bet kokio objekto - namo, įmonės, įstaigos - savininkai. Audito metu įvertinamas esamas pastate šilumos suvartojimo lygis, nustatomi didžiausius šilumos praradimus lemiantys faktoriai ir silpnosios pastato šilumos bei karšto vandens sistemų vietos.

Norint atlikti tokį auditą, pastato administratoriui reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atliks kompleksinę analizę ir pasiūlys rekomendacijas, kaip sumažinti šilumos sąnaudas pastate.

Šilumos taupymu labiausiai suinteresuoti galutiniai naudotojai - namo gyventojai. Juridiškai dažniausiai juos atstovauja pastato administratoriai. Todėl pastarieji turi nuolat reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas, rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Pasak energetikų, daugiabučiuose namuose įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o įrengiant butuose termostatus ir daliklius ant šildymo prietaisų galima sutaupyti net iki 25 proc. šilumos energijos. Be to pastate subalansavus šildymo sistemą pagerėja šildymo kokybė. Žinia, kampiniai namo butai dažnai būna vėsesni už pastato viduryje esančius butus, nors šildymo paslaugos įkainis visiems gyventojams vienodas.

Kaip suprasti, ar mokami mokesčiai už šilumą yra dideli, ar maži?

Gyventojai savo namo rodiklius gali palyginti su kitais panašaus dydžio daugiabučiais. Pasak ekspertų, pagrindinė taisyklė tokia: jei gyvenamų patalpų (buto) vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kilovatvalandes (kWh) ir daugiau, toks namas priskiriamas prie energetiškai neefektyvių, o jo gyventojams rekomenduojama apsvarstyti galimybę renovuoti bent namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas.

Nuo 2026 m. sausio mėnesio, panaikinus lengvatinį PVM tarifą, centralizuotam šildymui taikomas 21 proc. PVM. Preliminariais skaičiavimais, vien dėl PVM tarifo pakeitimų sąskaitos už šildymą bus didesnės vidutiniškai apie 11,00 Eur nerenovuotuose namuose, tuo tarpu renovuotuose namuose - tik apie 6,00 Eur.

Įvertinus žemą vidutinę lauko oro temperatūrą bei PVM tarifo padidėjimą, prognozuojama, kad sąskaitos už šildymą gali būti net du kartus didesnės lyginant su ankstesniais metais. Tačiau jei atnaujintuose namuose sąskaita už dviejų kambarių buto šildymą vidutiniškai didės apie 30 Eur ir sieks apie 60 Eur, tai nerenovuotuose vidutinės techninės būklės namuose mokėjimas už tokio pat dydžio buto šildymą didės apie 60 Eur ir sieks apie 120 Eur, o senos statybos ir prastos techninės būklės namuose tokio buto šildymas kainuos apie 210 Eur, tai yra didės net 105 Eur lyginant su ankstesniais metais.

Svarbiausia priežastis - renovuotų namų energinis efektyvumas. Apšiltinti fasadai, modernizuoti šilumos punktai ir automatizuotos šildymo sistemos leidžia efektyviai naudoti šilumą ir sumažinti šilumos nuostolius.

Renovacija ne tik suteikia apčiuopiamą finansinę naudą, bet ir gerina gyvenimo kokybę bei komfortą kasdien.

Apie daugiabučių namų renovacijos istoriją, nuo ko ji prasidėjo ir kaip lig šiol vystoma, kalbėjo Lietuvos butų ūkio asociacijos prezidentė Vladzė Prunskienė. Anot jos, nors daugiabučių renovacijos procesas tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau visuomenė dar kartais abejoja jo nauda, nors šis reiškinys yra neišvengiamas Lietuvoje, mat kai kurie daugiabučiai namai statyti prieš 40 ir daugiau metų.

Tam, kad gyventojams būtų aiškiau, kaip vyksta šis procesas ir iš ko jis susideda, asociacijos vadovė pristatė konkrečius pavyzdžius, kaip renovacija vyksta jos kuruojamame mieste - Druskininkuose, bei kokia yra šio proceso istorija. V. Prunskienė pateikė konkrečius skaičius, kiek šilumos energijos galima sutaupyti naujai renovuotame bute bei parodė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje Druskininkų renovuotų namų gyventojai pasakojo apie šio proceso naudą.

Apie pastatų renovavimo naudą ir energijos kaštų taupymą kalbėjo energinio naudingumo ekspertė, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicinių planų rengėja Aušra Jarmoškienė. Ekspertė aiškino susirinkusiesiems, jog nusprendus renovuoti namą, reikia pasirinkti tam tinkamas priemones, priešingu atveju naudos bus mažiau negu tikėtasi. Tik apšiltinant sienas šilumos energijos daug nesutaupysi. Anot ekspertės, reikia dar atkreipti dėmesį ir į langus, pakeisti senas stogo konstrukcijas, mat šiluma cirkuliuoja ne tik per sienas.

Aušra Jarmoškienė gyventojams patarė pagalvoti ne tik, kaip sutaupyti šilumos išteklius, bet ir karšto vandens kaštus. Pasak specialistės, tam labai pasitarnautų atsinaujinantys energijos šaltiniai - saulės šilumos kolektoriai, termodinaminiai šilumos siurbliai, geoterminis šildymas, šilumos siurbliai oras - vanduo.

Pensijinio amžiaus Kudirkos namo gyventoja Irena Paukštienė sakė, jog į šį seminarą atėjo iš smalsumo, - pasidomėti, kas naujo girdėti daugiabučių namų renovacijos procese. Moteris kartu su kaimyne kantriai klausėsi pristatymo apie butų modernizavimo galimybes ir pasitaikančius sunkumus, nes ir jų namas šiuo metu renovuojamas. Tačiau, anot pašnekovės, prieš jų namo renovaciją jos tokių konkrečių paaiškinimų apie šį procesą toli gražu negirdėjusios. Atvykę statybų rangovai tada vos atsakė į krūvą smalsių namo gyventojų pateiktų klausimų. Jeigu jiems tada būtų kas nors taip tiksliai ir konkrečiai paaiškinęs apie renovacijos naudą, daug mažiau būtų buvę tų, kurie šio dalyko visai nenorėjo. Juo labiau, kad ir dabar dar neaišku, kiek namo gyventojams reikės mokėti už šildymą ateinantį sezoną, nes dar teks išsimokėti ir paskolas už renovaciją.

Tačiau pensininkė, išgirdusi apie druskininkiečių gerąją patirtį jų mieste, tikisi, kad ir jos namo gyventojai nemokės daugiau negu lig šiol mokėjo vien tik už šilumą. „Kai parodė filmuotoje medžiagoje Druskininkų renovuotus namus, atrodo, koks gražus miestas, taip visi džiaugiasi ta renovacija. Juk visiems norisi gyventi gražiau ir sutaupyti pinigų. Tačiau mūsų name prieš pradedant jį renovuoti, susidūrėme su kai kurių žmonių nuomone, kad kažkas tai kitas turi sumokėti už jų konfortabilesnį gyvenimą. Dar nuo senų laikų pripratę, kad kažkas jiems viską duoda, viską už juos padaro. Tad teko nemažai planų rengėjams padirbėti su gyventojais, kol juos įtikino, kad namą reikia renovuoti. Šiandien jau mes džiaugiamės pirmaisiais renovacijos rezultatais - jau daugiau kaip mėnesį laiko mano bute užsuktas šildymas. Šiais metais už šildymą mokėjau nedidelę sumą, palyginus su pernai metais“,- savo patirtimi dalijosi Irena.

Šildymo sistemų pasirinkimo palyginimas

Šildymo sistemos pasirinkimas renovuojant daugiabutį yra svarbus sprendimas, turintis įtakos gyventojų komfortui ir išlaidoms už šildymą. Štai palyginimas tarp dažniausiai pasirenkamų sistemų:

tags: #renovuotu #pastatu #sildymo #sistemu #prieziura