Gyvenimas daugiabučiuose dažnai reiškia kompromisus, o vienas dažniausių - kaimynų keliamas triukšmas. Ar girdite viršutinių kaimynų vaikščiojimą, muziką iš gretimo buto ar kitus garsus, kurie trukdo ramiai gyventi? Erzina kaimynų triukšmas? Panagrinėkime, ką daryti tokioje situacijoje, kokie teisės aktai reglamentuoja triukšmo lygius ir kada galite kreiptis pagalbos.
Triukšmo reglamentavimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos yra tam tikri apribojimai.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad, yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.
Leistinas triukšmo lygis
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:
- Dienos metu - 45 dB
- Vakaro metu - 40 dB
- Nakties metu - 35 dB
Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą.
Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK).
Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.
Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis.
Todėl policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.
Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y.
Baudos už triukšmo pažeidimus
Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.
MUMS REIKIA PASIKALBĖTI: Nevykusios sekso istorijos
Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.
Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).
Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Kauno miesto savivaldybės administracijoje (toliau KMSA) pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įgalioti KMSA Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Tačiau visais atvejais reikia siekti gerų santykių su kaimynais ir bandyti spręsti kylančias problemas taikiai - paprasčiausiai pasikalbėti.
Inovatyvūs sprendimai triukšmui mažinti
Håkan Wernersson ir jo komandos sukurtas varžtas nėra paprastas tvirtinimo elementas, o inovatyvus sprendimas, skirtas efektyviai mažinti triukšmą pastatuose.
Skirtingai nuo įprastų varžtų, šis išradimas specialiai sukurtas taip, kad sumažintų vibracijas, kurios yra pagrindinė triukšmo plitimo per pastato konstrukcijas priežastis.
Varžto dizainas nėra atsitiktinis, o pagrįstas kruopščiais inžineriniais skaičiavimais ir sudėtingais modeliavimais, siekiant optimizuoti vibracijų slopinimą. Konstrukcijoje naudojamos specialiai parinktos medžiagos, pasižyminčios aukštomis vibracijas sugeriančiomis savybėmis.
Šios medžiagos yra kruopščiai atrinktos atsižvelgiant į jų savybes ir efektyvumą kovojant su skirtingų dažnių vibracijomis. Varžtas veikia kaip amortizatorius, sugerdamas ir išsklaidydamas vibracijas, taip neleidžiant joms plisti per sienas, lubas ar grindis ir sumažindamas triukšmo lygį gretimose patalpose.
Tyrimai, atlikti naudojant šį inovatyvų varžtą, rodo, kad jis gali gerokai sumažinti triukšmo lygį patalpose. Gauti rezultatai yra itin perspektyvūs kovojant su daugiabučiuose paplitusia triukšmo problema.
Tikslus efektyvumas, žinoma, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant triukšmo šaltinio tipą (pvz., žingsnių garsas, muzikos vibracijos), triukšmo dažnį ir intensyvumą, pastato konstrukcijos ypatybes (medžiagos, sienų storis, garso izoliacijos lygis) ir varžtų skaičių, panaudotų konkrečioje konstrukcijoje. Didesnis varžtų skaičius paprastai lemia efektyvesnį triukšmo mažinimą.
Tačiau tyrimai patvirtina, kad varžtas veiksmingai sumažina vibracijas, kurios yra pagrindinė triukšmo plitimo priežastis, ir žymiai sumažina triukšmo lygį, palyginti su tradiciniais tvirtinimo elementais.
Šis išradimas gali būti pritaikytas įvairiose situacijose, kur svarbu sumažinti triukšmą ir pagerinti akustinį komfortą: daugiabučiuose, biuruose, pramonės patalpose, viešbučiuose, lietingose salėse ir kitose vietose, kur triukšmas gali neigiamai paveikti produktyvumą, sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Šis išradimas atveria naujas ir perspektyvias galimybes kurti tylesnes bei patogesnes gyvenamąsias ir darbo erdves.
Koks triukšmas yra kenksmingas žmogui?
Teigiama, kad triukšmas mažesnis nei 80 decibelų nesukelia klausos pažeidimų, tačiau svarbus ne tik poveikis klausai.
Tai, kad triukšmas yra žalingas, turintis ilgalaikių pasekmių šiuolaikinio miesto atributas ir dėl jo kyla įvairiausių susirgimų bei sutrikimų, yra pripažinęs Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.
Komfortiškoje, tylioje aplinkoje mes dirbame efektyviau, ilsimės kokybiškiau, taip taupomos sveikatos priežiūros išlaidos, didinamas produktyvumas ir esame tiesiog laimingesni.
Ilgalaikis 30-40 dB triukšmo lygis gali sukelti nerimą ir nemigą, 50-60 dB dirbant protinį darbą kelia įtampą ir neigiamą psichologinį poveikį, garso lygis iki 70 dB kelia fiziologines reakcijas ir galimi pokyčiai organizme, o 80-90 dB gali sukelti klausos sutrikimus.
Išorės aplinkos triukšmą mažina akustiniai ekranai, želdiniai, kokybiški langai. Vidaus aplinkos ir inžinerinės įrangos triukšmo sklidimas priklauso nuo sienų, perdangų, fasadų, durų garso izoliavimo rodiklių. Jei konstrukcijos suprojektuotos ir įrengtos tinkamos, tuomet triukšmas neturėtų varginti. Papildomas garso izoliacijos įrengimas yra komplikuotas, nes mažinamas kambarių plotas ir kartais jis gali būti neefektyvus.
