Kas gali patekti į butą Lietuvoje?

Esminis klausimas būtų toks: kas gali legaliai patekti į tavo būstą? Ar policija, esant viešosios tvarkos pažeidimui gali užeiti į namus nekviesti? Ir ar gali "žvaigždė policininkas", ar kitas pašalinis asmuo užeiti į namus kartu su jais?

Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais į jūsų būstą gali patekti įvairios tarnybos ir kokios yra jūsų teisės.

Teisės aktai ir būsto neliečiamumas

LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tai neretai akcentuojama, tačiau nutylima, kad ši nuostata nėra absoliuti. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi tam tikrais griežtai reglamentuotais atvejais į būstą galima patekti ir be gyventojo (savininko) sutikimo.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato atvejus, kada gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos specialistas, vykdydamas tarnybines funkcijas, turi teisę patekti į bendrijai priklausančių namų butus, o butų savininkai turi pareigą įleisti minėtus specialistus į savo butus ir sudaryti jiems sąlygas atlikti jų tarnybines funkcijas.

Įstatymai numato atvejus

Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus.

• LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
• LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui.
• LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.

Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti - pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Panašias nuostatas savo aktuose įtvirtino ir savivaldybės. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklėse numatyta, kad buto naudotojas (patalpų savininkas) privalo inžinerinių įrenginių avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į patalpas, kad būtų lokalizuota avarija, kuri kelia grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui; leisti įgaliotiems asmenims, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo inžinerinius įrenginius.

Įgalioti asmenys privalo iš anksto suderinti remonto darbų laiką su naudotoju; įleisti į patalpas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdytojus, turinčius leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, kad būtų pakeisti, suremontuoti ar rekonstruoti bendrojo naudojimo inžineriniai įrenginiai.

Santechnikos avarijos - vienos dažniausių, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Tokiais atvejais neretai užliejamos ne tik buto, kuriame įvyko avarija, bet ir žemiau esančių kaimynų butų patalpos. Ko imtis pastebėjus, kad per jūsų buto lubas ar sienas iš kaimyninio buto teka vanduo, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ darbų vadovas Dainius Kaminskas. Santechnikos avarijos metai iš metų yra vienos dažniausių, dėl kurių į namo administratorių kreipiasi daugiabučių namų gyventojai. Pasak D. Kaminsko, įvykus avarijai tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas. Išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pavyzdžiui, atostogoms, rekomenduojama savo bute vandenį užsukti, taip pat pasirūpinti, kad atsarginius buto raktus turėtų asmuo, kuriuo pasitikite ir kuris galėtų įeiti į patalpas jums to paprašius.

Ką daryti, jei kaimynas neįleidžia?

Tačiau ką daryti, jei jie šių įpareigojimų nepaiso ir tarnybines funkcijas vykdančių įgaliotų asmenų į savo patalpas neįsileidžia? Namų bendrijų atstovai ar administratoriai neturi nei teisės, nei galimybės patekti į butą be jo savininko sutikimo. Dažniausiai esant tokiai situacijai pirma mintis - reikia kreiptis į policiją. Deja, praktika rodo, kad ir policija šiuo atveju vargu ar padės.

LR policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 3 punktas numato, kad policijos pareigūnas, persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku gali įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Nors vandentiekio avarija jums ir pridarė didelių nepatogumų, vargu ar pavyks įtikinti pareigūnus, kad tai yra stichinė nelaimė ar katastrofa arba kad bute vykdoma nusikalstama veikla ar slepiasi nusikaltėliai.

Taigi teks rasti kaimyną ir su juo susitarti arba kreiptis į teismą, kad priimtų sprendimą dėl patekimo į butą. Suprantama, teisminės procedūros perspektyva nežada nei paprasto, nei greito sprendimo. Deja, jei nepavyks problemos išspręsti jokiais kitais būdais, tiesiog neturėsite pasirinkimo. Į teismą galėtų kreiptis gyvenamąjį namą eksploatuojanti bendrija arba namo administratorius. Kiekvienas teisminis procesas individualus, tačiau patartina pasirengti įrodyti, kad: 1) tarnybines funkcijas vykdantiems įgaliotiems asmenims į butą patekti būtina; 2) minėti asmenys į butą patekti negali; 3) esama situacija sukelia nepatogumų kitų butų gyventojams. Patartina prašyti teismo įpareigoti sprendimą vykdyti skubiai. Teismui priėmus sprendimą, galima jį perduoti vykdyti antstoliui. Šiuo atveju antstoliai pagal savo kompetenciją gali imtis visų būtinų priemonių priverstiniam teismo sprendimo įvykdymui, įskaitant ir policijos pareigūnų pasitelkimą.

Teisės aktai numato atsakomybę

Neretai butų savininkai nepaiso savo kaimynų ar namų bendrijų teisėtų interesų, manydami, kad toks elgesys jiems nesukels jokių neigiamų pasekmių. Tačiau taip nėra.

• LR civilinio kodekso 6.263 str. nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
• Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Taigi buto savininkui, nevykdančiam pareigos įsileisti į savo butą tarnybines pareigas vykdančių įgaliotų asmenų, gali tekti padengti savo kaimynų ir namo bendrijos dėl to patirtas išlaidas. Todėl kreipdamiesi į teismą dėl patekimo į butą reikalaukite ir nuostolių atlyginimo. Antra - pralaimėjus teisminį procesą, buto savininkui gali tekti padengti ne tik savo, bet ir kitos pusės patirtas teismines išlaidas. Trečia, savivaldybės gali taikyti butų savininkams administracinę atsakomybę.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklėse numatyta, kad visi asmenys gali pranešti savivaldybės administracijai apie taisyklių pažeidimus. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158 straipsnį. Surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių pažeidimus turi teisę savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės pareigūnai.

Vis dėlto teisminiai procesai yra kraštutinė priemonė. Bandykime susitarti. Būkime kantrūs ir tolerantiški. Kalbėkimės argumentų kalba. Praktika rodo, kad išankstinis butų savininkų supažindinimas su galima atsakomybe neretai leidžia avarijų pasekmių likvidavimo klausimus išspręsti geranoriškai, išvengiant anksčiau aptartų problemų ir procedūrų, visoms suinteresuotoms pusėms taupant laiką ir pinigus.

Visokiose televizijose be jokių skrupulų einama į būstus su visa filmavimo grupe. Reikia kad būsto savininkai aiškiai išreikštų tai kad nesutinka, kad privačioje valdoje būtų filmuojama. "Reikia kad būsto savininkai aiškiai išreikštų tai kad nesutinka, kad privačioje valdoje būtų filmuojama" - atvirkščiai, tylėjimas šiuo atveju nereiškia sutikimo. Tai turi gauti, bet būna priešingai, todėl manau kad tokiose situacijose reiktų išreikšti prieštaravimą.

Jeigu atkreipėte dėmesį, tai minėtoje laidoje kai kurių asmenų veidai uždengti - tai ir yra piliečiai, nesutikę, kad jų atvaizdas būtų rodomas viešai. Visi kiti džiaugiasi nors taip į TV patekę. Be to pilna įvairiausių kitų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą. Tad manau, kad viskas teisėta.

O kiek kartų policija gali daryti atsitiktinius privacios erdves patikrinimus, negresiant jokiai nusikalstamai veikai. Ar gali policija ieiti nekviesti i privacia patalpa, patys pasakydami, kad patikrinimui (buvo keli iskvietimai seniai del garso, siuo atvaziavimu tiesiog patikrinti), fotografuoti privacius daiktus, gavus sutikima is toje patalpoje esancio zmogaus, bet ne privaciu daiktu savinininko? Atvaziuoti vel ir sakyti kita patikrinimo priezasti, pavyzdziui, ar laikomasi karantino nurodymu.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Kaip pranešė Tauragės apylinkės teismas, bylą nagrinėjusiai teisėjai teko spręsti klausimus, susijusius su Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis į nuosavybę bei būsto neliečiamumą ir viešojo intereso gynimu. Šiuo atveju buvo svarbu, jog proceso šalys būtų tinkamai informuotos apie vykstantį teisminį procesą, jog nebūtų pažeistos asmenų konstitucinės teisės.

Teismas nustatė, kad buto savininkė ignoruoja daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimą vykdyti namo atnaujinimo (modernizacijos) projektą, trukdo minėtų darbų vykdymui, neįsileisdama į jai nuosavybės teise priklausantį butą.

Pasak teismo, atsakovė, turėdama prievolę įsileisti namo bendrųjų objektų atnaujinimui (modernizacijai) darbus atliekančius asmenis - šių asmenų neįsileidžia nesant jokio pagrindo ir taip pažeidžia kitų bendraturčių interesus.

Atsakomybė už trukdymą patekti į butą

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamos galimos pasekmės buto savininkams, trukdantiems patekti į jų būstą įgaliotiems asmenims:

tags: #kas #gali #patekti #i #buta