Mokesčių teisė Lietuvoje nėra kodifikuota, todėl nėra atskiro Mokesčių kodekso. Tačiau bendrąsias visiems mokesčiams administruoti taikomas taisykles įtvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kuriame numatyti mokesčių administravimo institutai, įskaitant atsakomybę už pažeidimus, vienodai taikomi visiems mokesčiams.
Šiame straipsnyje analizuojamas didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo, kaip atsakomybės už mokesčio įstatyme numatytus pažeidimus formos, taikymas, teisinis reglamentavimas ir praktinio taikymo problematika, atsižvelgiant į teismų praktiką ir mokslinę literatūrą.
Mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsakomybė
Mokesčių įstatymų pažeidimus ir už jų padarymą taikomą atsakomybę reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo VIII skyrius, kuriame mokesčių įstatymų pažeidimo samprata apibrėžiama kaip neteisėtas mokesčių įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidžiantis asmenų elgesys. Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo, nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ar neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, jam priskaičiuojama nepagrįstai sumažinta mokesčio suma ir skiriama bauda.
Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalus ir maksimalus baudos dydžiai, kas sudaro prielaidas diferencijuoti konkrečiam asmeniui už konkretų pažeidimą taikomą sankciją. Skirdamas baudą, mokesčių administratorius vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę, padarytą žalą bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Mokesčių administravimo įstatyme numatyta bauda skiriama, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Tai reiškia, kad galimi atvejai, kai už pažeidimą bauda skiriama vadovaujantis ne Mokesčių administravimo įstatymo, o konkretų mokestį įtvirtinančio įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip savo moksliniame darbe pažymėjo prof. Bronius Sudavičius, išskirtines apmokestinimo sąlygas galima rasti kai kuriuos turto ir aplinkosauginius mokesčius įtvirtinančiuose įstatymuose.
Lietuvos mokesčių sistema
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Mokesčių teisės doktrinoje pažymėta, kad kai kurie mokesčiai atlieka aplinkosauginę funkciją, kuria siekiama ne tik padidinti valstybės piniginius išteklius, bet ir mažinti aplinkos taršą, skatinti racionalų gamtos išteklių naudojimą. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra: naudingosios iškasenos, išskyrus gydymo įstaigose naudojamus angliavandenilius ir durpes; vanduo ir gruntas; medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas.
Mokestį už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys apmokestinamus išteklius, kuriems išgauti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio tarifai nustatyti šio įstatymo prieduose. Jie yra išreikšti eurais už hektarą atitinkamai kategorijai ir charakteristikai priskirto miško ploto, kai mokamas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kitais atvejais - eurais už kubinį metrą arba kilogramą (išgaunant gintaro išteklius).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos didesnio tarifo taikymo prielaidos. Jis pritaikomas nedeklaruotam ar deklaruotam mažesniam nei išgautas gamtos išteklių kiekiui ir (ar) be leidimo išgautam gamtos išteklių kiekiui. Didesnis tarifas apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, kas de facto reiškia, kad pritaikius šį koeficientą apskaičiuojama dešimt kartų didesnė mokesčio suma, palyginti su ta, kuri būtų gaunama taikant įprastą tarifą.
Didesnis gamtos išteklių mokesčio tarifas reglamentuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnyje, nustatančiame mokesčio tarifus ir jų indeksavimo tvarką. Todėl, suprantant įstatymo tekstą expesis verbis, gali susidaryti įspūdis, kad jo taikymo atveju asmuo yra ne baudžiamas, o apmokestinamas.
Pažymėtina, kad nuosekliai formuojama teismų praktika ir mokesčių teisės doktrina leidžia daryti kitokią išvadą, t. y. Bronius Sudavičius yra pažymėjęs, kad didesnio mokesčio tarifo taikymą visais atvejais lemia teisės aktų pažeidimai, ir tai leidžia jį vertinti kaip specifinę teisinės prievartos priemonę. Autorius pabrėžia, kad taikant šį tarifą tikslas nubausti asmenį yra akivaizdus.
Nors įstatyme expresis verbis to nenurodoma, gamtos išteklių mokestį didesniu tarifu apskaičiuoja ne pats mokesčio mokėtojas, o kompetentinga institucija, atlikdama mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo kontrolės veiksmus. Didesnis gamtos išteklių mokesčio tarifas pritaikomas tik atlikus mokestinį patikrinimą ir nustačius pažeidimus, kas būdinga ir pagal Mokesčių administravimo įstatymą skiriamai baudai.
Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašo 1 punktu, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinį patikrinimą vykdo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Pažymėtina, kad didesnio gamtos išteklių mokesčio tarifo taikymą įtvirtinančiu teisiniu reglamentavimu nenumatoma aplinkybių, kurias įvertinus didesniu tarifu apskaičiuota suma galėtų būti mažinama ar apskritai netaikoma.
Teismų praktika
Sprendimas, kuriuo didesniu tarifu apskaičiuojamas gamtos išteklių mokestis, gali būti skundžiamas teismui.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį?
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2373-624/2021 nustatytas aplinkybes AAD patvirtino patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad mokesčio mokėtojo mažasis karjeras neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų, todėl jo eksploatacijai buvo būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, o jo mokesčio mokėtojas neturėjo. Už patikrinimo metu nustatytą išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį didesniu tarifu apskaičiuota 21 971 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas mokesčio mokėtojo skundą tenkino iš dalies ir apskaičiuotą mokesčio sumą sumažino iki 3 295,68 EUR (iki 1,5 karto didesnio mokesčio). Tokį sprendimą teismas motyvavo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, inter alia, mokesčio mokėtojas atskleidė visą žinomą informaciją, bendradarbiavo patikrinimo metu, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nesukėlė žalingų padarinių aplinkai.
Kitu teismų praktikoje nagrinėtu atveju mokesčio mokėtojas apskundė AAD sprendimą, kuriame konstatuota, kad jis nedeklaravo atitinkamų mokestinių laikotarpių medžiojamųjų gyvūnų išteklių, todėl didesniu tarifu apskaičiuota 39 133,45 EUR suma. Mokesčio mokėtojas su paskirta sankcija nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašė jos netaikyti arba skirti švelnesnę poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas mokesčio mokėtojo skundą tenkino iš dalies, didesniu tarifu apskaičiuotą mokesčio sumą sumažino iki du kartus padidintos mokesčio sumos, t. y. 7 826,68 EUR, motyvuojant susiklosčiusiomis aplinkybėmis, inter alia, kad biudžetui žalos nepadaryta, nes mokestis sumokėtas, mokesčio mokėtojas neveikė siekdamas mokestinės naudos. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs LVAT pabrėžė, kad sankcija (didesnis tarifas) gali būti taikoma, kai mokesčių mokėtojas nevykdo esminių pareigų - nemoka mokesčio arba moka mokestį už mažesnį, nei faktiškai išgaunamas gamtos išteklių kiekis, neteikia deklaracijų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-110-822/2022 išnagrinėtu atveju AAD patvirtintu patikrinimo aktu konstatavo, kad mokesčio mokėtojas nedeklaravo be leidimo išgauto vandens išteklių kiekio už 2018 m. I ketvirtį ir 2017-2018 m. laikotarpiu naudojo žemės gelmes, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nesudaręs su ja išteklių naudojimo sutarties, ir didesniu tarifu apskaičiavo 20 686 EUR sumą. Pirmosios instancijos teismas mokesčio mokėtojo skundą tenkino iš dalies ir apskaičiuotą mokesčio sumą sumažino iki 4 137,20 EUR (du kartus padidinto mokesčio). Konstatavo, kad, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, mokesčio mokėtojui kilo pareiga gauti minėtą leidimą, tačiau jis to nepadarė, taip pat nedeklaravo išgauto vandens kiekio už 2018 m. I ketvirtį. Kita vertus, atkreiptas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog mokesčio mokėtojas būtų siekęs tyčia nuslėpti mokestį, sistemingai pažeidinėdamas įstatymus.
Galima išskirti dar vieną atvejį, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1664-602/2020. AAD patvirtino patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad mokesčio mokėtojas žvyro telkiniuose atitinkamais laikotarpiais išgavo žvyro išteklių už kasybos sklypų ribų, t. y. neturėdamas tam leidimo, ir už be leidimo išgautą išteklių kiekį didesniu tarifu apskaičiavo 53 763,49 EUR. Pirmosios instancijos teismas sankciją sumažino iki 13 440,86 EUR, be kita ko, savo sprendime pabrėžė, kad ginčo atveju pažeidimai užfiksuoti...
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl žemės mokesčio
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, pakeitusį anksčiau galiojusią dviprasmišką tvarką, kai žemės mokesčio lengvata galėjo naudotis ir apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų savininkai. Šiems plotams yra taikomas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas.
Savivaldybės tarybai pritarus siūlomiems pokyčiams, nuo šiol į 4 proc. Nebeliks dviprasmiškos situacijos, kai žemės sklypui yra taikomas maksimalus žemės mokesčio tarifas dėl jo nepriežiūros, tačiau kita nuostata jis jau yra atleidžiamas nuo mokesčio mokėjimo. Praėjusiais metais į 4 proc. 2021 m. žemės mokesčio lengvata buvo taikoma 20 žemės sklypų ar jų dalių.
tags: #teismo #vertinimu #lengvata #einamaisiais #metais #apskaiciuotiems