Artėjant šiltesniems orams, vis dažniau kyla klausimas dėl šildymo sezono pabaigos. Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Tačiau termometro stulpeliams kasdien pakylant vis aukščiau, artėja metas apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos termino.
Oficialų sezono startą ir pabaigą skelbia savivaldybės, tačiau daugiabučių namų gyventojai turi daugiau galimybių įtakoti šį procesą.
Gyventojų Teisės ir Sprendimų Priėmimas
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad sprendimą išjungti šildymą daugiabučiuose gali priimti patys gyventojai, nelaukdami savivaldybės sprendimo. Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, jog norėdami išjungti šildymą anksčiau, gyventojai turi surinkti 50 proc. ir papildomai vieną kaimynų balsą.
Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau - svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama. Jeigu gyventojai nesusitaria dėl ankstesnio šildymo, jis pradedamas pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
Šildymo Sezono Nutraukimo Iniciatyva
Prasidėjus pavasariui, pasiūlymų dėl ankstesnės šildymo sezono pabaigos iš vieno kito gyventojo sulaukiama kasmet.
Pavyzdžiui, Kėdainių rajono Akademijos miestelio gyventojas kreipėsi dėl šildymo sezono nutraukimo nuo balandžio 1 d. ir galimų Kėdainių rajono gyventojų bei savivaldybės biudžeto lėšų sutaupymo.
Akademijos gyventojo laiškas Kėdainių rajono savivaldybei ir AB „Panevėžio energija“:„Atsižvelgiant į naujausią mėnesio orų prognozę, kurioje numatoma, kad dienos temperatūra Kėdainiuose svyruos tarp +10°C ir +16°C, o naktimis nenukris žemiau nulio, prašome kuo greičiau priimti sprendimą dėl šildymo sezono nutraukimo.
Remdamiesi faktiniais duomenimis ir ekonominiais bei ekologiniais argumentais, išsakome šiuos pagrindinius motyvus:
- Šildymo sezono pabaigą reglamentuojančios sąlygos jau išpildytos - vidutinė paros temperatūra pastoviai viršija +10°C, todėl tolimesnis šildymas yra nereikalingas.
- Finansiniai nuostoliai gyventojams - šildymo kaštai šiuo metu tampa nepagrįsta finansine našta, nes butai ir kiti pastatai jau pakankamai šilti.
- Neefektyvus šildymo naudojimas - šiluma prarandama, nes gyventojai atidaro langus, siekdami sumažinti per didelę šilumą patalpose.
- Aplinkos tausojimas ir energijos išteklių taupymas - mažesnis energijos vartojimas prisideda prie tvarumo, mažina taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
- Prognozuojami šilti orai balandžio mėnesį - vyraus saulėti orai su minimaliais krituliais, todėl natūrali aplinkos šiluma užtikrins komfortiškas sąlygas be papildomo šildymo.“
Savivaldybių Sprendimai ir Praėję Sezonai
Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis patikino, kad dėl šildymo sezono pabaigos paskelbimo Kauno mieste bus sprendžiama pirmadienį, balandžio 15 d.
2023 m. gegužės mėn. 3 d. Nustatyta, kad 2022-2023 m. šildymo sezonas Klaipėdos miesto savivaldybėje baigiamas š. m. gegužės 3 d., o Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose - š. m.
„Dalis klaipėdiečių jau anksčiau ragino nutraukti šildymą mieste, tačiau, įvertinę permainingus orus, šildymo nutraukti neskubėjome ir nuolat stebėjome sinoptikų prognozes. Dar šįryt vairuotojams teko valyti apledijusius automobilių stiklus, tačiau žadama, jog savaitgalį Klaipėdoje nusistovės šiltesni orai“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės l. e.
„Kėdainių mugė“ primena, jog praėjusiais, 2024 m., šildymo sezonas mero potvarkiu Kėdainiuose buvo pabaigtas balandžio 29 d.Ankstesniais metais šildymo sezonas buvo baigtas šiomis dienomis: 2023 m. - balandžio 12 d., 2022 m. - gegužės 2 d., 2021 m. - balandžio 30 d., 2020 m. ne mažiau nei 18 laipsnių.
Šildymo Efektyvumas ir Taupymas
Ekspertai primena, kad pavėluotas šildymo įjungimas nepadeda taupyti. Įšalusioms, drėgnoms sienoms įšildyti vėliau prireikia daugiau energijos. Moderniuose, renovuotuose daugiabučiuose su automatizuotais šilumos punktais taupymą užtikrina elektroniniai reguliatoriai - jie automatiškai stabdo ar atnaujina šildymą priklausomai nuo lauko temperatūros.
„Daugelyje namų įrengti automatiniai reguliatoriai patys reaguoja į lauko temperatūrą ir sumažina paduodamos šilumos srautą, bet kai kuriuose namuose iki šiol nerenovuoti šilumos mazgai ir juose reguliuoti paduodamą šilumą gali tik šilumos punktus prižiūrintys darbuotojai rankiniu būdu. Aišku, kad niekas negali sukinėti sklendžių kas kelias valandas, todėl ir atsitinka taip, kad namuose su nerenovuotais mazgais yra žymiai didesnės šilumos sąnaudos.
Jei kiekvienas butas balandžio mėnesį sutaupytų vidutiniškai 30 eurų dėl ankstesnio šildymo sezono nutraukimo, bendras Kėdainių rajono gyventojų sutaupymas siektų apie 718 020 eurų (23 934 butai × 30 eurų). Šios lėšos galėtų būti nukreiptos kitoms svarbioms reikmėms ar investicijoms.
Be finansinės naudos, ankstyvas šildymo sezono nutraukimas prisidėtų prie energijos taupymo ir aplinkos tausojimo, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat tai leistų sumažinti gyventojų įsiskolinimus už šildymą, kurie pastaruoju metu kelia susirūpinimą.
Šildymo kaštai šiuo metu tampa nepagrįsta finansine našta, nes butai ir kiti pastatai jau pakankamai šilti. Šiluma prarandama, nes gyventojai atidaro langus, siekdami sumažinti per didelę šilumą patalpose.
Šildymo sezono pabaigą reglamentuojančios sąlygos jau išpildytos - vidutinė paros temperatūra pastoviai viršija +10°C, todėl tolimesnis šildymas yra nereikalingas.
Pasiruošimas šildymo sezonui: kas užtikrina komfortą ir racionalias išlaidas? | STATYBŲ GIDAS
Šildymo Kainos ir Kompensacijos
Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą.
Remiantis 2025 m. sausio 1 d. duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje gyvena 47 867 gyventojai. Jei laikysime, kad vidutiniškai viename bute gyvena 2 asmenys, tai sudarytų apie 23 934 butus.Pagal 2025 m. vasario mėnesio duomenis, 50 kv. metrų ploto buto šildymo sąskaita Kėdainiuose renovuotame daugiabutyje vidutiniškai siekė apie 41 eurą, o sename, energetiškai neefektyviame - apie 73 eurus. Nors balandžio mėnesį šildymo sąskaitos paprastai būna mažesnės dėl aukštesnės lauko temperatūros, ankstesnių metų duomenys rodo, kad vidutinė šilumos energijos kaina gegužės mėnesį buvo apie 6,22 ct/kWh.
Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.
Šilumos Paskirstymo Metodai
Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus.
Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos. Tokios šilumos energijos tiekimo sistemos ir matavimo prietaisų įrengimo ypatumus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.
Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41). Šiuo atveju atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis.
Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.
Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.
Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles (patvirtinta 2004 m. lapkričio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-121).
Veiksmai Nutraukus Šildymą
Gyventojams nusprendus baigti šildymą, namo šildymo sistemos prižiūrėtojas užsuka pastato šildymo sistemos sklendę ir apie tai praneša šilumą tiekiančiai įmonei - AB „Panevėžio energija“. Šiluma toliau name tiekiama karšto vandens ruošimui.
Šilumos Tiekėjo Atsakomybė
Šilumos tiekėjas atsako už:
- Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Karšto vandens tiekėjas atsako už:
- Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Dėl šilumos tiekėjo kaltės nepatiektos šilumos kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą šilumos kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.
Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų - buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Svarbi Informacija Vartotojams
Prieš šildymo sezono pradžią parengti ir, įvertinęs teisės aktų nuostatas, suderinti su savivaldybių institucijomis tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų grafikus ir šildymo pradžios eilę pastatams.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą ir išsakyti nusiskundimus, telefonu (8 349) 50577.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC.
Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą, telefonu (8 349) 50577.
Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas , Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės , LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčiųsu šilumos punktų savininkais.
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius ir jeigu keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos.
Sutartys su Vartotojais
Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje, adresu Klaipėdos g. 16, Jonavoje.
Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155) bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.
Kol nepasirašyta Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių 8 ir 9 prieduose), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr.
Duomenų Deklaravimas ir Skaitiklių Priežiūra
Apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0.
UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ patvirtintomis 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.
Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą.
Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (Klaipėdos g.
Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.
Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“, adresu Klaipėdos g.
Popierinės sąskaitos yra išnešiojamos į pašto dėžutes einamąjį mėnesį nuo 10 iki 15 dienos. Negavus sąskaitos, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abone...
Ši informacija padės jums geriau suprasti šildymo sezono nutraukimo procesą ir jūsų teises.
tags: #kada #turi #buti #nutrauktas #sildymas