Nekilnojamojo turto suvaržymai yra teisiniai apribojimai, kurie gali turėti įtakos nuosavybės teisėms ir disponavimui turtu. Šie suvaržymai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant hipoteką, skolas ar kitus įsipareigojimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nekilnojamojo turto suvaržymai, kaip jie atsiranda ir kokios yra jų pasibaigimo sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Nekilnojamojo Turto Registro Įstatymo Bendrieji Aspektai
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja nekilnojamojo turto registravimo tvarką ir principus. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymas yra skirtas užtikrinti nekilnojamojo turto teisinį aiškumą, teisingumą ir apsaugą. Įstatymas nustato, kokie duomenys apie nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus turi būti įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.
Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nekilnojamojo turto registro duomenys kaupiami ir saugomi nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
13 Straipsnio Turinys
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime Įstatymo 13 straipsnį, kuris apibrėžia registro įrašų turinį ir jų reikšmę. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis apibrėžia, kokia informacija turi būti įrašyta į nekilnojamojo turto registrą. Šis straipsnis yra esminis, nes jis nustato, kokie duomenys laikomi oficialiais ir teisiškai reikšmingais.
Pagrindinės Nuostatos
Įstatymo 13 straipsnis nustato: Kas turi būti įrašyta į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai.
Svarbu pažymėti, kad žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys. Tik statinys gali būti registruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jei jam nėra suteiktas unikalus numeris, įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą.
Teisinė Reikšmė
Registro įrašai yra teisiškai reikšmingi, nes jie patvirtina daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Įregistruotos teisės laikomos galiojančiomis, kol jos nėra ginčijamos įstatymų nustatyta tvarka.
Registravimo Procedūros
Daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įregistruoti gali turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Taip pat, įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo gali inicijuoti registravimo procesą.
Daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą inicijuoja turėtojas arba įgaliota institucija. Šie suvaržymai ir faktai registruojami prašymų registravimo knygoje.
Prašymai įrašyti daiktines teises, suvaržymus, juridinius faktus registruojami prašymų registravimo knygoje. Joje nurodoma, kas kreipėsi dėl daiktinių teisių bei juridinius faktus ir koks teritorinio registratoriaus įgaliotų asmenų sprendimas buvo priimtas.
Sprendimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.
Jei pateikti dokumentai prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą.
Duomenų Teikimas ir Prieiga
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą teikiami nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus.
Hipoteka Kaip Nekilnojamojo Turto Suvaržymo Pavyzdys
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nekilnojamojo turto suvaržymų yra hipoteka. Hipoteka yra įkeitimo teisė, kuri užtikrina pagrindinės prievolės įvykdymą.
Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įkeitimo teisė (hipoteka) tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių prievolių pasibaigimo pagrindų yra CK 6.123 straipsnyje nustatytas pagrindas - prievolės pasibaigimas įvykdymu. Pirkėjo prievolė, kylanti iš pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigia, sumokėjus už jį nustatytą pinigų sumą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkėjui - fiziniam asmeniui - pagal būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju - to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia.
Vartotojo Statusas Ir Jo Įtaka Suvaržymams
Svarbu atsižvelgti į tai, ar asmuo, įsigyjantis nekilnojamąjį turtą, yra laikomas vartotoju. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė B. P. teigė, jog įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius bei tai, kad ji įsigijo du kotedžus vietoj vieno, sprendė, kad ieškovė negali būti laikoma vartotoja, kaip neatitinkanti vartotojo požymių. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentais, kad vien teismų nustatytų aplinkybių (tai, kad pirkėja B. P. įsigijo du sublokuotus namus, ir tai, kad ji šį turtą įsigijo nepasisekus investicijai į vertybinius popierius) nepakanka konstatuoti, kad B.
Taip pat teismas pasisakė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad mokėjimo tvarkos nustatymas (sumos dydis, sąskaita, į kurią reikia sumokėti) yra laikytinos sutarties sąlygomis, kurias būtina sutartyse nustatyti tam, kad sutarčių vykdymo veiksmų atlikimas būtų aiškus, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovai laikytini pažeidusiais ginčo sutartis, nes mokėjimai buvo atlikti akivaizdžiai pažeidžiant mokėjimų tvarką.
Skolos Sumažėjimas Pardavus Įkeistą Turtą
Kitoje nutartyje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su skolos sumažėjimu pardavus įkeistą turtą. Teisėjų kolegija pasisakė, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.
Kai kreditorius pareiškia reikalavimą pagrindiniam skolininkui ir nukreipia savo reikalavimą pagal solidariąją prievolę į įkeistą turtą ir tuo pačiu metu ar vėliau pateikia ieškinį dėl skolos priteisimo iš bendraskolio - laiduotojo, tai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos iš laiduotojo sumos, turi ją mažinti iki skolos pagrindiniam skolininkui dydžio, jeigu teismo procesiniu sprendimu skola pagrindiniam skolininkui sumažinta dėl įkeisto turto pardavimo ir gautų pinigų sumokėjimo kreditoriui, nes laiduotojas neturi atsakyti kreditoriui daugiau, negu pagrindinis skolininkas.
Tuo atveju, kai šis skolos dydis dėl įkeisto turto pardavimo pagrindiniam skolininkui sumažėjo vykstant apeliaciniam procesui dėl priteistinos iš laiduotojo skolos dydžio, tai tokį skolos dydžio perskaičiavimą turi atlikti apeliacinės instancijos teismas.
Skolos Sumažėjimo Pardavus Įkeistą Turtą Pavyzdys
Ši lentelė iliustruoja, kaip skolos sumažėja pardavus įkeistą turtą ir kaip tai veikia laiduotojo atsakomybę.
| Elementas | Suma (eurais) |
|---|---|
| Pradinė skola | 100,000 |
| Gauta suma pardavus įkeistą turtą | 60,000 |
| Likus skola po pardavimo | 40,000 |
| Maksimali laiduotojo atsakomybė | 40,000 |
tags: #teises #i #nekilnojamaji #turta #suvarzymas