Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai veikia mažosios bendrijos (MB) kontekste, ypač kai kalbama apie šeimos verslą ir jungtinę nuosavybę.
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis.
Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas.
Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą. Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.
Šeimos Verslas ir Skyrybos
Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Tai lyg dviejų skirtingų, bet sujungtų sistemų - verslo ir šeimos - sąveika, kuri pasižymi neapibrėžtomis ribomis ir skirtingomis taisyklėmis. Grafiškai tai atrodytų kaip du susikertantys apskritimai. Šeimos versluose dalyvauja įvairūs šeimos narių deriniai. Vyrai ir žmonos, vaikai ir tėvai, išplėstinės šeimos, kelios kartos veikia kaip vadovai, akcininkai, valdybos nariai, dirbantys partneriai, patarėjai ir darbuotojai. Konfliktai dažniausiai atsiranda dėl dalinio šių vaidmenų persidengimo.
Šeimyniniai ryšiai gali tiesiogiai paveikti šeimos verslą. Jei šeimos verslas yra valdomas sutuoktinių, jų santuokos nutraukimas turės milžiniškas pasekmes. Šalys ne tik turi nutraukti santuokinius ryšius, bet daugeliu atveju vienas iš jų, arba abu, turi pasitraukti iš bendro verslo. Tuo pačiu metu vyksta dviejų teisinių subjektų: santuokos ir verslo pertvarkymas.
Susidūrus verslo logikai su Civiliniame kodekse įtvirtintu sutuoktinių turto režimu, dažnai laimi pastarasis. Skyrybų procese svarbiausia ekonominė partnerystė yra santuoka, o ne verslas, todėl teismas vadovausis įstatymo nustatytomis sutuoktinių turto dalijimo taisyklėmis, nebent sutuoktiniai bus sudarę vedybų sutartį, ir susitarę dėl kitokių taisyklių.
Šeimos verslo formos pasirinkimas (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija ar kita) yra svarbu, bet nė viena iš jų neturi specialių taisyklių, kurios lengvai suderintų verslo ir šeimos vertybes. Nė viena iš įstatymo numatytų verslo formų nenumato, kad tarp steigėjų egzistuoja asmeniniai ryšiai. Todėl šalių susitarimas įgyja labai svarbią reikšmę užtikrinant, kad visi šeimos verslo dalyviai būtų traktuojami sąžiningai ir į jų visų lūkesčius būtų atsižvelgta.
Turto Padalijimo Principai
Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Jei tai neįmanoma, priteisiama kompensacija, bet ne dalis akcijų. Dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus). nekilnojamasis turtas, o akcijos vertė apskaičiuojama proporcingai.
Dažniausiai nesutarimai atsiranda tada, kai trūksta aiškumo. Jei yra nubrėžtos aiškios linijos, tie, kurie jas ignoruoja, atsiduria silpnesnėje pozicijoje.
Svarbu atsižvelgti į konkretaus verslo ir jo aplinkos pobūdį. Taip pat atsižvelgiama į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą, tarpusavio santykius bei galimybes ir toliau vystyti verslą. Aktyviai dalyvavo tik vienas iš sutuoktinių.
Verslo vertinimas apima:
- Verslo veiklos gaunamos pajamos bei įmonės vertės padidėjimas santuokos metu.
- Nematerialaus turto bei prestižo vertinimas.
- Vertinamų tikrąja rinkos verte, sąrašą.
Verslo vertė nustatoma santuokos nutraukimo pabaigoje, t.y. dieną galiojančios kainos (verslo vertė) metu.
Finansiniai Aspektai ir Paskolos
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė komentuoja: „Jei šeima turi paskolų, su banku galima irgi lanksčiai tartis, kaip jos bus mokamos ateityje. Yra keletas būdų: pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip. Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas, ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos. Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
Kadangi beveik pusė visų santuokų išyra, bylinėjimasis dėl turto teisme yra pasikartojantis šeimos verslo nuosavybės bruožas. Tinkamas planavimas yra esminis dalykas. Kai kuriais atvejais, akcininkų sutartis gali padėti užtikrinti, kad verslas liktų šeimos rankose, pavyzdžiui, numatant galimybę atpirkti akcijas, jei jos atitektų buvusiam sutuoktiniui. Bet vien akcininkų sutartys visų problemų nesprendžia. Sudarius vedybų sutartį joje galima numatyti, kad verslo turtas bus vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kartu numatant, kaip verslo turtas ir su juo susiję finansiniai įsipareigojimai bus dalijami. Bet reikėtų nepamiršti, kad vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė: „Kaip bus valdomi šeimos finansai verta pradėti kalbėtis dar iki susituokiant, nes kiekvienas ateina iš skirtingų šeimų ir supratimas gali būti visiškai priešingas. Bendri ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai, suvokimas, kiek, kas ir kokiu būdu investuos į buities gerinimą, vaikų išsilavinimą, kas rūpinsis būtinųjų išlaidų dengimu, padeda valdyti šeimos finansus ir išvengti su tuo susijusių konfliktų.
Turto Slėpimas ir Teisinės Pasekmės
Pabaigai, praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, vienas iš sutuoktinių siekdamas asmeninės naudos, sudaro sandorius, kurių metu nuslepiamas turimas turtas perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Tokiu būdu sumažėja dalintino turto vertė.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
Mažosios Bendrijos Steigimas ir Valdymas
Mažoji bendrija (MB) dėl mažesnių mokesčių ir ribotos civilinės atsakomybės yra viena geriausių ekonominės veiklos vykdymo formų. Ji nuo UAB skiriasi tik 2 aspektais: pigesniu ir paprastesniu pinigų išmokėjimu savininkams ir apribojimu, kad savininkai gali būti tik fiziniai asmenys. Visa kita yra praktiškai taip pat, kaip UAB. MB pagrindinis patrauklumas yra paprastame ir nebrangiame pinigų išmokėjime jos nariui per Civilinę vadovavimo sutartį.
MB steigimas yra greitas ir patogus procesas, ypač nuotoliniu būdu. Įmonės direktorius ir visi steigėjai turi turėti veikiantį mobilų parašą. Jei įmonės adresą norėsite registruoti savo ar trečiosios šalies patalpose, Jums reikės šių patalpų ir visų jų savininkų duomenų. Taip pat, visi adreso savininkai turės turėti mobilius el. parašus ir pasirašyti sutikimus. Jei adresas priklauso vienam iš sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, reikės abiejų sutuoktinių mobilių el. parašų.
Štai lentelė, apibendrinanti MB ir UAB skirtumus:
| Savybė | Mažoji Bendrija (MB) | Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Mokesčiai | Mažesni | Didesni |
| Pinigų išmokėjimas savininkams | Paprastas ir pigus | Sudėtingesnis |
| Savininkai | Tik fiziniai asmenys | Gali būti ir juridiniai asmenys |
| Civilinė atsakomybė | Ribota | Ribota |