Ar galima testamentu palikti butą nepilnamečiui vaikui?

Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Svarbu žinoti, kaip tai padaryti teisingai, ypač jei norite palikti turtą nepilnamečiui vaikui.

Paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą

Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Turtą paveldint pagal įstatymą yra svarbi įpėdinių eilė, pagal kurią nusprendžiama, kas yra šio asmens turto paveldėtojai. Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tik tada, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (palikėjas gali testamente nurodyti, kad iš visų ar dalies įpėdinių atima paveldėjimo teisę). Taip pat paveldėti neturi teisės asmenys, kurie tam tikrais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais priešingais teisei tyčiniais veiksmais sudarė teisinę padėtį, padarančią juos įpėdiniais.

Esant pirmos eilės įpėdiniams, sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Testamentas: kas tai?

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 d.). Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama.

Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.

Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 d.). Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.

Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje (CK 5.31 str. 1 d.). Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti.

Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Ar galima testamentu palikti turtą augintiniui?

Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas Marius Stračkaitis pasidalijo, kad kartais iš klientų sulaukia gana neįprastų prašymų. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai klausia notarų, ar būtų galima po mirties turtą palikti augintiniui. Tačiau M. Stračkaitis pabrėžia, kad tokių prašymų įgyvendinti neįmanoma, kadangi teisiškai testatorius negali varžyti įpėdinių asmeninių teisių ir laisvių, negali apriboti teisės disponuoti paveldėtu turtu.

Testamento sąlygos ir rekomendacijos

Visgi kai kuriuos testatorių pageidavimus notaras gali padėti suformuluoti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. „Pavyzdžiui, praktikoje buvo atvejis, kai testatorė pageidavo palikti turtą savo nepilnamečiam vaikui, tačiau norėjo, kad turtą iki vaiko pilnametystės tvarkytų ne vaiko tėtis, o močiutė. Šiuo atveju testamentu močiutė buvo paskirta testamento vykdytoja, kuriai pavesta valdyti palikimą iki įpėdinis taps pilnametis. Taigi, sprendimus dėl sandorių, susijusių su paveldėtu turtu, sudarymo priims močiutė, derindama savo veiksmus su nepilnamečio vaiko atstovu - jo tėvu“, - pasakojo specialistas.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai ypač vyresnis asmenys, sudarydami testamentus, įpėdiniams pateikia moralinius ar emocinius reikalavimus, tačiau jų, pasak notaro, neįmanoma paversti teisine paveldėjimo sąlyga. „Pasitaiko atvejų, kai sako, kad vaikai paveldės tik jei dalyvaus laidotuvėse. Tačiau net jei įpėdinis neatvyktų į laidotuves, jis neprarastų teisės į paveldėjimą“, - pabrėžė LNR prezidentas.

Taip pat testatoriai kartais reikalauja, kad įpėdiniai paveldėję namą, turės gyventi jame visą gyvenimą. Visgi notaras pabrėžia, kad įstatymas nedraudžia siūlyti rekomendacijų, bet negalima paveldėjimo padaryti priklausomo nuo gyvenamosios vietos visam laikui. Svarbu pabrėžti, kad visais atvejais paveldėtojas įgyja nuosavybę ir gali laisvai disponuoti paveldėtu turtu.

Mitai apie testamentus

M. Stračkaitis įvardijo, kokie mitai apie testamentus dažniausiai atbaido žmones nuo jų sudarymo. Pasak jo, vienas pagrindinių mitų yra teiginys, kad testamentas - tik turtingiesiems. „Testamentą gali sudaryti bet kuris veiksnus asmuo, nepriklausomai nuo turimo turto vertės. Net jei turite tik butą, automobilį ar indėlį - testamentas gali užtikrinti, kad turtas atiteks tiems, kam norite.

Pavyzdžiui, jei asmuo neturi artimųjų giminaičių, o jį prižiūri tolimi giminaičiai, kurie nėra įpėdiniai pagal įstatymą, šie giminaičiai galėtų paveldėti tik tuo atveju, jei asmuo testamentu jiems paliktų savo turtą“, - nurodė specialistas.

Be to, dažnai žmonės nenori kreiptis į notarus nes mano, kad testamentą galima parašyti ant paprasto lapo ir jis galios. Tačiau M. Stračkaitis pažymi, kad tai tik iš dalies tiesa. „Egzistuoja vadinamasis asmeninis testamentas, bet jis galioja tik jei parašytas ranka, pasirašytas, nurodyta jo sudarymo data ir vieta. Tačiau neperdavus asmeninio testamento saugoti notarui, yra rizika, kad įpėdiniai jo neras ir taip testatoriaus valia liks neįgyvendinta. Be to, praktikoje tokie testamentai dažnai sukelia ginčus dėl netikslių formuluočių“, - pabrėžė notaras.

Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės bijo sudaryti testamentą, nes galvoja, kad giminaičiai sužinos dokumentų turinį dar jam esant gyvam ir kils pykčiai ar kiti nesklandumai. Visgi M. Stračkaitis pabrėžia, testamentas yra griežtai konfidencialus dokumentas ir kol testatorius yra gyvas notaras negali niekam atskleisti jo turinio.

Dar vienas ne visai teisingas teiginys apie testamentus yra tai, kad testamentas reiškia, kad asmuo gali viską palikti kam tik nori - net nepalikti vaikams. „Lietuvos teisė numato privalomąją palikimo dalį nepilnamečiams ar reikalingiems išlaikymo palikėjo vaikams, sutuoktiniui bei tėvams. Tai reiškia, kad net jei testamente jie nepaminėti, jie vis tiek paveldės pusę jiems įstatymo nustatytos dalies“, - nurodė LNR prezidentas.

Statistika apie testamentus

Teisingumo ministerija pasidalijo, kad Testamentų registrui šiemet patikėta saugoti jau daugiau nei 11 tūkst. naujų dokumentų. Per pirmąjį šių metų pusmetį registrui patikėta 11 339 testamentų, 19347 palikimo / priėmimo aktų bei 2 524 palikimo atsisakymo aktų. Ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gerokai aktyviau testamentus sudarinėja moterys.

„Moterys gerokai aktyvesnės už vyrus - jos sudarė 7 994 testamentus, vyrai - 5 065. 2024 metais moterys sudarė apie 14 tūkstančių testamentų, vyrai - apie 8 tūkstančius“, - nurodė ministerija.

Tuo metu pagal amžių, aktyviausi testamentų sudarytojai yra gyventojai nuo 70 iki 80 metų. Teisingumo ministerija nurodė, kad tokio amžiaus gyventojai šiemet jau sudarė 4 135 testamentus. Kiek jaunesni nuo 60 iki 70 metų asmenys jų sudarė 3 535.

Testamento sudarymas nepilnamečiui vaikui

Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.

Įpėdiniu pagal testamentą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, todėl yra galimybė palikimą (nekilnojamąjį turtą) testamentu palikti 3 metų amžiaus asmeniui. Tokio amžiaus sulaukęs asmuo vadovaujantis įstatymais iki pilnametystės (18 metų amžiaus) laikomas neveiksniu, todėl jo vardu palikimą priimtų jo tėvai arba globėjai.

Bendra taisyklė, kad turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tarpusavio sutarimu iki jo pilnametystės tvarko tėvai uzufrukto teisėmis. Uzufruktas yra tėvų teisė naudoti jų vaikui priklausantį daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Tačiau bendra taisyklė turi ir išimčių, kurios priklauso nuo testatoriaus valios. Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra vaiko paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.

Taigi testatorius, sudarydamas testamentą, turi laisvą valią apsispręsti dėl tokios testamento sąlygos, ir jai esant, apriboti tėvų teises dalyvaujant nepilnamečio vaiko paveldėto turto tvarkyme uzufrukto teisėmis. Jei tokios sąlygos testamente nėra, už nepilnamečius sandorius, susijusius su jų turto naudojimu ir valdymu, jų vardu sudaro tėvai arba globėjai kurie, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų.

Uzufrukto teisėmis tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Todėl, siekiant parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą tėvams yra būtina kreiptis į teismą ir gauti pastarojo leidimą sudaryti turto pardavimo sandorį. Negavus tokio leidimo, turto pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Tėvams gavus teismo leidimą parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą ir jį pardavus, iš šio sandorio gautas pajamas tėvai gali naudoti tik šeimos ir vaiko reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Be atskiro teismo leidimo tėvai neturi teisės investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (3 000 EUR).

Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.

Kiek kainuoja sudaryti testamentą?

Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų. Testamento tvirtinimas kainuoja 40 eurų (+ PVM), o asmeninio testamento priėmimas saugoti kainuoja 21 eurą (+ PVM).

Privalomoji palikimo dalis

Nors kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti testamentą ir jame nevaržomai išdėstyti savo valią dėl to, kam ir kiek atiteks jo turto po mirties, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti šeimos narius, kuriems reikalingas išlaikymas, įskaitant nepilnamečius vaikus, numatė tam tikras testamento laisvės išimtis. Nepaisant to, kas nurodyta testamente, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), jei jiems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, t.y., jei testamentas nebūtų sudarytas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme, todėl atskirai įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas - nereikia, nepilnamečiams vaikams visada priklauso įstatymo numatyta privalomoji palikimo dalis.

Ką daryti, jei testamentas sudarytas neteisingai?

Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei jis sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens, taip pat jei testamento turinys neteisėtas ar nesuprantamas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei arba jei testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, grasinimų. Notaras įsitikins asmens veiksnumu, ar jis supranta savo veiksmų pasekmes, išsiaiškins tikrąją asmens valią, priešingu atveju notaras tvirtinti testamentą atsisakys.

Natūralu, kad teismų praktikoje būna atvejų, kai giminaičiai užginčija testamentą ir bando įrodyti savo teisę į palikimą ar jo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi sutuoktinis, mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Taigi, į teismus kreipiasi asmenys, kurie nori užginčyti testamentą, jei pažeista jų pagrįsta teisė paveldėti privalomąją dalį turto.

Kaip sužinoti, ar yra testamentas?

Asmeniui mirus, jo įpėdiniai privalo per tris mėnesius priimti palikimą. Įpėdiniai privalo kreiptis į notarą pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Notaras patikrins Testamentų registre, ar mirusysis buvo sudaręs testamentą, jei taip - kur jis saugomas. Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams.

Ką galima palikti testamentu?

Testamentu galima palikti turtą ir teises - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, meno kūrinius, turtines teises į sukurtus meno kūrinius.

Svarbu! Rekomenduojame sudaryti oficialųjį testamentą (pas notarą). Taip sudarytas testamentas nepasimes bei bus sudarytas teisingai. Atkreipiame dėmesį, kad namų sąlygomis be notaro surašomi testamentai (asmeniniai testamentai) ne visada galioja, nes rašantieji dažnai pamiršta nurodyti testamento oficialumui ir galiojimui būtiną informaciją - testamento sudarymo laiką, vietą ir pan.

Testamentų sudarymo statistika Lietuvoje

tags: #ar #galiu #testamentu #palikti #buta #savo