Techninio Projekto Keitimas VPT Neskelbiamų Derybų Būdu

Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi. Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus (tam tikra dalimi neskelbiamos derybos - pirkimų antagonizmas), neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o VPĮ 71 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai.

VPĮ 71 straipsnio sąlygos yra taikomos tiek tarptautiniams (išskyrus VPĮ 71 straipsnio 6 dalies nuostatas), tiek supaprastintiems pirkimams (mažos vertės pirkimo atveju yra vykdoma neskelbiama apklausa, kuri savo esme atitinka neskelbiamas derybas, pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą[2]). Neskelbiamos derybos pagal atskiras sąlygas gali būti taikomos arba visiems pirkimo objektams (darbams, paslaugoms, prekėms), arba tik jų daliai, t. y.

VPĮ 71 Straipsnio 1 Dalies Sąlygos

VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y.

1.1. Nepateiktos Paraiškos ar Pasiūlymai

VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu atviram ar ribotam konkursui nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita.

• prieš vykdant neskelbiamas derybas buvo vykdomos atviro arba riboto konkurso procedūros.
• iš viso nebuvo pateikta paraiškų (pasiūlymų).

Atviro konkurso atveju neskelbiamos derybos vykdomos tik esant trūkumų pasiūlyme, o kai atviro konkurso atveju yra nustatomi nepriimtini pasiūlymai, t. y. pirminės atviro konkurso ar riboto konkurso sąlygos yra nekeičiamos, vykdant neskelbiamas derybas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmines sąlygas nedalyvavo pirkime tiekėjai ar dalyvių (kandidatų) paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkamos, tai sąlyga, jog negali būti keičiamos pirminės konkurso sąlygos turi būti suprantama taip, kad yra leidžiami tokie pakeitimai, kurie reikalingi tam, kad būtų įvykdytos neskelbiamos derybos, pavyzdžiui, nurodoma, dėl kokių aspektų bus deramasi, nurodoma, kad gali būti vienas pasiūlymo vokas, o ne du ir pan.

Perkančioji organizacija vykdė atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą, kurio sąlygose nustatė, kad pasiūlymus vertins pagal vienos tonos atliekų sutvarkymo įkainį, apie kurį paskelbė 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyti 2021-2022 metų atliekų kiekiai tam, kad tiekėjai suprastų praeities duomenis. Dėl pateiktų netinkamų pasiūlymų perkančioji organizacija viešai paskelbė, jog pirkimo procedūros pasibaigė. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio mėnesį pateikė kvietimus visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams pateikti pasiūlymus neskelbiamose derybose. Neskelbiamų derybų dokumentuose perkančioji organizacija nurodė papildomus praeities duomenis (2023 metų atliekų kiekius). Toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kai nurodomi atnaujinti duomenys, nepakeičia jų esmės, todėl leistinas.

Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo procedūros ataskaita. Taigi, ataskaita neprivalo būti teikiama visais atvejais, o tik tuomet, kai to paprašo Europos Komisija.

perkančioji organizacija turi pranešti visiems tiekėjams apie jų paraiškų (pasiūlymų) netinkamumą, t. y.

1.2. Dėl Objektyvių Priežasčių Kreipiamasi Tik Į Vieną Konkretų Tiekėją

Taigi, neskelbiamos derybos, taikant VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti vykdomos tokiu būdu, kad dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajai organizacijai galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto.

Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu pirkimų teisės pažeidimu[5].

• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Ši sąlyga nustatyta atsižvelgiant į tai, kad menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę[6]. Kitaip tariant, komentuojamo punkto taikymas yra grįstas intuitu personae (liet. dėl asmens) principu, tai reiškia, kad sutartis yra sudaroma su konkrečiu asmeniu būtent dėl jo asmenybės (pavyzdžiui, yra tik vienas konkretus ar išskirtinis menininkas, meno trupė, orkestras ir pan.). Tai nereiškia, kad apskritai neegzistuoja kitų tokių tiekėjų, galinčių parduoti pirkimo objektą (pavyzdžiui, nutapyti paveikslą arba atlikti meno kūrinį), tačiau perkančioji organizacija siekia įsigyti būtent konkretaus tiekėjo (pavyzdžiui, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) kūrinio atlikimą, t. y.
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai konkurencija negalima dėl techninių priežasčių. Techninės priežastys aptariamu atveju turi būti itin detaliai pagrįstos, įskaitant, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant esančius už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų[7], arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas (perkančioji organizacija turi atlikti rinkos tyrimą ar rinkos konsultaciją). Techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą[8].
• VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas komentuojamu teisiniu pagrindu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taip pat taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams[10]. Išimtinės teisės turi būti suprantamos griežtai, kadangi teisės aktais suteiktos...

Sutarties Keitimo Sąlygos (VPĮ 89 Straipsnis)

VPĮ 89 straipsnyje[1] yra įtvirtintos viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu prielaidos, sąlygos ir taisyklės. Svarbu pažymėti, kad iki Direktyvos 2014/24/ES priėmimo viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu klausimas pozityviojoje teisėje iš esmės nebuvo reguliuojamas. Tačiau pagrindinės taisyklės apie draudimą keisti viešųjų pirkimų sutartis buvo formuojamos ir plėtojamos ESTT praktikoje[2] bei, atitinkamai, ją perėmusioje LAT praktikoje.

Teismų praktika dėl viešųjų pirkimų sutarčių keitimo buvo pakankamai griežta ir nelanksti. VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas yra ypač svarbus, kadangi, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, sąlygos, įtvirtintos viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto viešojo pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę[3].

Priešingu atveju kyla rizika, kad bus pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principai[4]. Kitaip tariant, viešo pirkimo sutarties neteisėtas (t. y. prieštaraujantis komentuojamame straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms) pakeitimas lemia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, viešojo pirkimo sutarčių keitimo ribojimai iš esmės laikytini atitinkamų viešųjų pirkimų principų išraiška.

Atsakomybė už viešo pirkimo sutarties pakeitimą (papildymą) tenka pačiai perkančiajai organizacijai, kuri dėl to sprendžia, atsižvelgdama į VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tačiau viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas[6]. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. Tokie pakeitimai yra galimi tik komentuojamame straipsnyje tiesiogiai nustatytais atvejais[7]. Tuo tarpu CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties šalių galimybės keisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis VPĮ[8].

Atsižvelgiant į tai, VPĮ 89 straipsnyje, pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis), antra, yra įtvirtinti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtinamas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai[9], išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas.

VPĮ iš esmės reglamentuotos situacijos, kai šalys sutaria dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, o įstatyme įtvirtintos sąlygos joms tampa bendro sutarimo ribomis. Vis dėlto neatmestinos situacijos, kai šalys ne visiškai sutaria ne tik dėl pakeitimo konkretaus įvykdymo, jo teisėtumo ar kitų panašių aplinkybių, o apskritai laikosi skirtingos pozicijos dėl sutartinių santykių kaitos. Tokiems atvejams aktualus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sutarties keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutas (rebus sic stantibus), kurio pagrindu viena šalis gali inicijuoti sutarties pakeitimą, o negavus tam pritarimo iš kitos šalies - kreiptis į teismą dėl jos sąlygų modifikavimo. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, turi atsižvelgti į konkrečias VPĮ 89 straipsnio taisykles, o jei šalių ginčas nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį (neatitinka konkrečiose jo nuostatose apibrėžtų keitimo atvejų ar ribojimų) - į VPĮ 17 straipsnio reikalavimus, t. y.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu gali būti netiesioginis (neakivaizdus), bet pripažintas ir tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį[11]. Kita vertus, tam tikrais atvejais yra sudėtinga nuspręsti, ar šalių ginčo sprendimas teismo procese apskritai patenka į viešojo pirkimo sutarties keitimo teisinio reguliavimo sritį. Tai yra ne kiekvienas prašymas netaikyti sutarties nuostatų per se (savaime) reikš jų pakeitimą.

Pavyzdžiui, dėl tam tikrų aplinkybių sprendžiant dėl netesybų mažinimo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimu sumažintos netesybos, nepriklausomai nuo to, kad jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas[12]. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, pavyzdžiui, užstato už vienkartinę tarą mokėjimo prievolės perkančiajai organizacijai atsiradimas, kai tai tiesiogiai nenustatyta viešojo pirkimo sutartyje (o išplaukia iš pasikeitusio teisinio reguliavimo), taip pat nelemia poreikio keisti viešojo pirkimo sutarties. Toks aiškinimas pagrįstas CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

VPĮ 89 straipsnyje nereglamentuojami reikalavimai pakeitimų formai (jų įforminimo tvarkai). Tačiau pagal CK (kurio nuostatos taikytinos subsidiariai) 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Taigi, rašytinė viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeičiama tik rašytiniu šalių susitarimu (ar teismo sprendimu). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. LAT yra konstatavęs, kad konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo. Sutarties keitimo tvarkos nesilaikymas sukuria niekinio sandorio padarinius[16].

LAT, spręsdamas klausimus dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo tvarkos nesilaikymo, yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Būtent dėl to CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, taikant restitucijos (atkūrimo) instituto nuostatas, niekinio sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį (buvusią prieš šio sandorio sudarymą)[17]. Vis dėlto tuo atveju, jei iki sandorio pripažinimo niekiniu, tiekėjas faktiškai būtų įvykdęs viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalėtų su tokiu tiekėju atsiskaityti. Jei būtų priešingai, tokios situacijos suponuotų perkančiųjų organizacijų nepagrįsto praturtėjimo grėsmę[18].

Pabrėžtina, kad VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos viešojo pirkimo sutarčių keitimo taisyklės taikomos tiek tarptautinės vertės, tiek supaprastintiems pirkimams. Taip pat svarbu pažymėti, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimo nuostatoms, t. y. VPĮ 89 straipsnio nuostatų taikymui, negalioja principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai reiškia, kad naudotis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis galima dėl visų viešojo pirkimo sutarčių, įskaitant tas, kurios buvo sudarytos iki 2017 m.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose yra nurodyti 4 (keturi) konkretūs atvejai (sąlygos), kada sudaryta ir galiojanti viešojo pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti teisėtai pakeista šalių susitarimu, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

1) Pakeitimas Nustatytas Pirkimo Dokumentuose (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama šalių susitarimu, kai toks pakeitimas nustatytas viešojo pirkimo dokumentuose (įskaitant viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties projekte). Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo pirkimo sutartyje gali būti nurodyta, kaip konkrečiai galės būti keičiama pirkimo sutartis.

Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutartyje gali būti nustatyta, kad, padidėjus PVM tarifui, atitinkamai padidėjusiu PVM tarifo dydžiu bus padidinta ir viešojo pirkimo sutarties kaina. Tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytai sąlygai, t. y. padidėjus PVM tarifui, sutarties kaina automatiškai, be atskiro šalių susitarimo, padidėja. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartyje šalys taip pat gali susitarti tik dėl keitimo srities, pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad sutartis gali būti keičiama dėl sutarties šalims taikomų mokesčių pasikeitimo. Tačiau tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytoms sąlygoms, bendrojo pobūdžio susitarimas bus ne pagrindas konkrečiai pakeisti sutartį, o prielaida sutarties šalims atskirai susitarti dėl pakeitimo apimties (turinio). Kitaip tariant, sutarties šalys sutartyje gali susitarti dėl konkrečių sričių, kuriose šalių susitarimu galimi pakeitimai.

Nors VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos keičiama, pakeitimas, tačiau pagal savo esmę VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas tuo atveju, jeigu šalys susitaria, kaip konkrečiai bus keičiama pirkimo sutartis, apskritai neturėtų būti laikomas sutarties keitimu, kaip tokiu, bet turėtų būti suprantamas kaip sutarties vykdymas joje nurodytomis (pasikeitusiomis) sąlygomis. Tokį vertinimą suponuoja ir LAT praktika, kurioje, pavyzdžiui, nurodyta, kad priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos (neįtvirtintos) kainodaros taisyklės, skirtingai kvalifikuojamas sutarties kainos perskaičiavimas. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje įtvirtinus ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, įvykus tokiems pasikeitimams, sudarytos sutarties kainos perskaičiavimas nekvalifikuotinas sutarties pakeitimu. Nurodytu atveju viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikio nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina be kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu, todėl spręstina dėl poreikio pagal atitinkamas naujas aplinkybes (pvz., mokesčių bazės pasikeitimą) perskaičiuoti fiksuotą sutarties kainą tenkinimo galimybių ir teisėtumo[20].

Sąvoka aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai reiškia, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių).

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl numatomų viešojo pirkimo sutarties pakeitimų aiškumo, tikslumo, nedviprasmiškumo neatitiktų, pavyzdžiui, tokios sutarties nuostatos: „Šalių susitarimu kainos gali būti peržiūrėtos“, „Pasikeitus kainoms rinkoje šalys turi teisę peržiūrėti kainas“, „Įvykus nenumatytoms aplinkybėms šalys gali pratęsti darbų terminą“.

Taip pat rekomenduojama įtvirtinti tikslią šių pakeitimų įforminimo tvarką (t. y. Viešojo paslaugų pirkimo sutarties projekte, paskelbtame kartu su kitais viešojo pirkimo dokumentais, nurodyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, pasikeitus PVM tarifui, sutarties kainoje esantis PVM tarifas nesuteiktoms paslaugoms keičiamas (mažinamas ar didinamas) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Viešojo pirkimo sutarties projekte, paskelbtame kartu su kitais viešojo pirkimo dokumentais, nurodyta, kad, vykdant sutartį, gali būti atliekami techninio pobūdžio sutarties pakeitimai. Techninio pobūdžio pakeitimais laikoma: sutarties šalių rekvizitai, kontaktinių asmenų pakeitimas, techninės klaidos.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateiktas baigtinis konkrečių pakeitimų ar pasirinkimo galimybių, kurie iš anksto tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai gali būti įtvirtinami viešojo pirkimo dokumentuose, sąrašas. Tačiau VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti pagal šį punktą galimų pakeitimų ir (ar) pasirinkimo galimybių pavyzdžiai.

Pirkimo dokumentuose nustatant taisykles, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis) tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra ir pakeitimai, papildymai, bet ir pats mechanizmas, kaip sutarties kaina bus perskaičiuojama: pavyzdžiui, nurodomi statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos perskaičiavimo formulė; sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias - pakeistomis. Esant poreikiui, gali būti nustatytos skirtingos kainos peržiūros taisyklės skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (jei sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys).

Atlyginimų darbuotojams peržiūra. LR minimalųjį darbo užmokestį nustato LR Vyriausybė. Viešojo pirkimo sutarties projekte nustatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties kaina perskaičiuojama, jeigu LR Vyriausybės nustatyta tvarka LR taikytinas minimalus darbo užmokestis padidėja d...

Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m.

tags: #techninio #projekto #keitimas #vpt #neskelbiamu #derybu