Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia daugelį mūsų gyvenimo sričių, įskaitant ir kūrybą bei technologijų sritis. Tačiau šis technologinis virsmas kelia nemažai klausimų, susijusių su autorių teisėmis, atlygiu kūrėjams ir pačia kūrybos samprata. Apie tai verta padiskutuoti.
Dirbtinis intelektas ir kūrėjų problematika
Susidomėjimas dirbtiniu intelektu (DI) kilo labai natūraliai. Kai tik ChatGPT išpopuliarėjo 2022 m. lapkritį, aš irgi ryžausi jį išbandyti. Mane iš karto sužavėjo tai, kaip ši programa veikia. Labai greitai pajutau, kad tai - technologija, kuri pakeis tai, kaip mes dirbame, planuojame savo laisvalaikį.
Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Agnė Mikštienė retoriškai klausia: „Tarp kūrėjų ir dirbtinio intelekto kompanijų tvyro įtampa. OpenAI teigia, kad neįmanoma sukurti dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip ChatGPT, be autorių teisių saugomos medžiagos. Tad kodėl gi taip nenorima atsilyginti kūrėjams už jų kūrybinį indėlį į DI technologijų sėkmingą vystymą?“ Ji Kultūros ministerijoje vykdė projektą „Dirbtinis intelektas ir kūrėjų problematika - koks Kultūros ministerijos vaidmuo?“.
Ateidama į „Kurk Lietuvai“ programos atranką, su savimi jau nešiausi DI temą. Labai norėjau su ja dirbti. Galimos projekto temos pavadinimas „Dirbtinis intelektas ir kūrėjų problematika - koks Kultūros ministerijos vaidmuo?“ pasirodė itin filosofiškas. Supratau, kad pasaulyje menkai sprendžiamas būtent atlygio klausimas už kūrėjų turinio panaudojimą DI sistemose. Tai didžiulis probleminis taškas.
Kūrėjų teisių apsauga ir atlygis
Kūrėjams neva palikta galimybė „rezervuoti teises“ į savo kūrinį aiškiai nurodant tai „atitinkamomis priemonėmis“ - kitaip vadinamasis „opt-out“ mechanizmas. Jis turėtų užtikrinti, kad kūrėjų turinys nepatektų į DI mokymo rinkinius, jei kūrėjas to nenori. Tačiau iki galo neaišku, kas yra tos „atitinkamos priemonės“.
Autorių kūriniai gali būti saugomi interneto platybėse ir kitų asmenų, tad jei vienas egzempliorius ir bus pažymėtas „atitinkamomis priemonėmis“, kitas gali būti atviras. Taip pat neaišku, ar skirtingos žymės vienodai suprantamos ir gerbiamos. Nėra mechanizmų, reguliuojančių šios nuostatos laikymąsi.
Sužinojusi, kad jau yra kelios kompanijos, kurios ryžosi imtis iniciatyvos ir savanoriškai ieško būdų mokėti atlygį kūrėjams už jų turinio panaudojimą DI sistemose („Adobe“, „Canva“, „Shutterstock“, „OpenAI“ sutartis su „Associated Press“, „YouTube“ sutartis su „Universal Music Group“), supratau, kad tai ir yra atsakymas. Žinodama šias atlygio iniciatyvas, supratau, kad tvarus sprendimas egzistuoja.
Individualūs atlygio modeliai kuria personalizuotą santykį tarp DI kompanijų ir kūrėjų. Jie suteikia galimybę kūrėjams derėtis dėl atlygio dydžio, turinio panaudos ir apmokėjimo sąlygų. Tačiau mažoms, naujoms ir specifinį produktą kuriančioms DI kompanijoms būtų sunku pritraukti tinkamą turinį kuriančius kūrėjus, nes negalėtų pasiūlyti tokių pat gerų sąlygų ir atlygio kaip didžiosios.
Centralizuoti atlygio modeliai - universalesnė sistema, kuri savo potencialu gali apimti visus schemoje norinčius dalyvauti kūrėjus, nepaisant jų kūrybos brandos lygio, kiekybės ar pobūdžio.
EDTECH diskusija „Aukštasis mokslas ir dirbtinis intelektas: laukta sinergija ar iššūkis“
DI įtaka kūrybinėms profesijoms
Net trys kūrybinės profesijos patenka į top 15-uką profesijų, kurias labiausiai paveiks augmentizacija ir automatizacija. Tai redaktoriai, grafikos dizaineriai ir vertėjai. Tačiau didžiulės grėsmės kūrėjui neįžvelgiu. Priešingai - atsiras naujų įkvėpimo šaltinių, kitokių kūrybinių sprendimų.
Taip, visada bus tų, kurie kategoriškai atsisakys kurti DI įrankiais. Ir tai nėra blogai - juk, atsiradus fotografijai, neišnyko tapyba. Atsiradus automobiliams, žirgai tapo prabangos simboliu. Svarbu suprasti, kad DI įrankiai taps vis populiaresni, jie tobulės, o jų kuriamas produktas bus vis kokybiškesnis.
Tad kūrėjas, kuriantis komercinį produktą, turėtų suklusti ir išmokti dirbti DI įrankiais. Verslai nebelauks kelių savaičių ar mėnesių, kad būtų įgyvendinta jų reklaminė idėja. DI kompanijoms reikia kokybiško ir dažnai autorių teise saugomo turinio - duomenų. Duomenys verslininkų jau imti vadinti šio amžiaus auksu, tad svarbu su duomenimis ir elgtis atitinkamai. Turime žinoti, kur ir kaip jie yra naudojami.
Tarptautinė patirtis ir iniciatyvos
Atlikote esamos situacijos ir užsienio šalių bei organizacijų gerųjų praktikų analizes. Iš ES šalių kol kas tik Prancūzija garsiai ėmėsi šio klausimo: pasiūlymas, žinomas kaip Nr. 1630, siekia pakeisti Prancūzijos intelektinės nuosavybės kodeksą, atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos autorių teisių srityje kelia DI. Konkrečiai jis numato sukurti mokesčių režimą darbams, kurie sukurti naudojant DI ir pasinaudojant autorių teisėmis saugoma medžiaga. Šio pasiūlymo tikslas - efektyviai tvarkyti autorių teisių klausimus ir užtikrinti tinkamą atlygį originalių kūrinių autoriams.
Šiuo metu JAV Autorių teisių biuras nagrinėja, kaip turėtų būti reglamentuotas autorių teisių turėtojų sutikimas ir kompensacija už jų kūrinių naudojimą DI mokymo procese. Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius atlygio kūrėjams klausimą iškėlė vasarį Slovėnijoje vykusiame tarptautiniame DI etikos forume. Šio mėnesio pabaigoje ketinama šią temą aptarti su Vokietijos Teisingumo ministerijos sekretore dr. Angelika Schlunck. Taip pat minėjau Lenkijos požiūrį į kūrybos naudojimą DI mokymui.
Vis dėlto turėtume suprasti, kad Lietuvos mastu priimti sprendimai gali būti nepaisomi tarptautinių DI kompanijų, todėl, sprendžiant atlygio klausimą DI kontekste, itin svarbu surasti panašias idėjas palaikančius partnerius kitose ES šalyse ir su jais bendradarbiaujant teikti pasiūlymus dėl sprendimų ES lygmeniu.
tags: #techninio #projekto #autorystes #aspektai