Asmeninio būsto paieškos ir atnaujinimas: patirtis ir pamąstymai

Asmeninis būstas yra didžiausias daugelio turtas, o pirmasis būstas - lyg finansinės nekaltybės praradimas. Daugelis pirmą kartą sužino tokius terminus kaip palūkanų norma, anuitetas, EURIBOR’as, hipoteka ar pradinis įnašas. Dažnas pirmą kartą daro penkiaženklį pavedimą. Ir beveik kiekvienas, neabejoju, vienodai jaudinasi prieš uždedant tą galutinį parašą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip mąstyti apie NT, ką mąstyti perkant, kokią paskolą imti, kokiam rajone norėti gyventi ir, dabar retrospektyviai, ką keisti upgrade’inant turimą būstą. Nors apie NT bendrai, pavadinkime, nenusimanau - bet gyvenamas būstas man yra ir namai, ir labai rimta svertinė finansinė priemonė, tad sprendimus bandau priiminėti atsakingai. Šiuo metu planuoju atsinaujinti, persikeliant į brangesnį NT, tai tema tapo aktuali man pačiam.

Straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus:

  • Kaip, kur ir už kiek gyvenu dabar?
  • Kodėl pirkau asmeninį būstą?
  • Kodėl noriu keisti turimą būstą?
  • Kokį būstą pirkčiau?
  • Kokie pamąstymai dėl geopolitinės situacijos? T.y - karo rizikos Lietuvoje.
  • Kas toliau?

Kaip, kur, už kiek gyvenu dabar?

Prieš 6 metus buvau racionalus ir sprendimą kur gyventi priėmiau pagal gyvenimo būdą. Tad, išlaikant anonimiškumą ir nedetalizuojant, įsigijome butą Centre, kad būtų gerai visiems laikams ir visiems gyvenimo klystkeliams.

Įsigijome 2 kambarių, gana erdvų 62 kv.m. butą centre už tuo metu kosminius 150k Eur, kas su maksimalia paskola reiškė apie 130k dydžio kreditą. Swedbank’as davė 1.95% maržą, kurią tik prieš metus nusimažinau iki 1.58%. Mėnesio įmoka ilgą laiką buvo apie 500 Eur/mėn. sumą.

Todėl visą būsto turėjimo laiką, manyčiau net ir dabar, identiško būsto nuomos kaina buvo aukštesnė nei mūsų paskolos įmoka, kas žinoma glostė mano savimeilę ir patvirtino teisingą sprendimą PIRKTI. Dabar, bent pagal aruodą, identiškas būstas kainuoja tarp 250k-300k Eur, tad žinau turintis virš 100k nerealizuoto ‘pelno’ nuosavam gyvenamam būste, kurį jau visai norėčiau realizuoti kraustantis.

Kodėl pirkau asmeninį būstą?

PIRKTI vs. NUOMOTIS yra atskira ir visuomenę dalijanti tema, bet, mano atveju, tai labiau buvo finansinis sprendimas. Aš tikiu, kad asmeninis gyvenamas NT yra viena geriausių investicijų būnant jaunu, nes:

  • Suformuoja ir išmoko finansinės disciplinos. Turi būti organizuotas jau vien, kad susitaupytum pradiniam įnašui, o ką jau kalbėti po to, kad kas mėnesį padengtum paskolos įmoką.
  • Leidžia pasinaudoti pigiausia gyvenimo paskola. Nes bankai myli hipotekas ir duoda maržas, kurių po to nebematysi nei įsigyjant automobilį, nei kuriant verslą.
  • Leidžia pasinaudoti finansiniu svertu. Įnešant savo 20k Eur, bet žaidžiant su turtu, kurio vertė 150k. Tik dėl šito aš ir gavausi „uždirbęs” virš 100k iš turimo buto jau dabar.
  • Leidžia būti pasyviu investuotoju. Nes būstas kuriame gyveni nors ir reikalauja dėmesio, bet jo nereikia administruoti, įdarbinti ar kažko su juo papildomai daryti. Ką darai, darai savo asmeniniam gerbūviui, o tai, tikėtina, kelia ir vertę. Tai gyveni, o tavo Net Worth (tikėtina) auga.
  • Puikus įvadas į šeimos finansus. Čia jeigu perkate su drauge/žmona/sužadėtine - tai niekas taip nesuartina, kaip bendras 30 metų įsipareigojimas bankui. 😅

Pirkau būdamas 25-30 amžiaus rėžyje. 20-25 rėžyje reikia gyventi, keliauti, šėlti ir džiaugtis. Jeigu esat ne pagal amžių brandūs ir norite investicijų - puiku.

Kodėl noriu keisti turimą būstą?

Jau kurį laiką suku galvą apie turimo būsto upgreidą. Ne todėl, kad „išaugau” dabartinį ar jis kažkuo kliūva. Šiaip tai yra puikus butas ir, atrodo, jame galėčiau pragyventi dar 6 metus. Tobula vieta, maža paskola, erdvės užtenka, bet…

Galime sau leisti daugiau - rašau čia garsiai ir šiek tiek gėdyjuosi. Bet tiesiog, pradėjau jausti, kad yra svarbu sėkmę pajausti, o ne tik matyti exceliukuose. Po gana stipriai išaugusių investicijų ir sėkmingų verslo exit’ų, nelabai sugalvoju kaip save pasilepinti. Keliones jau seniai riboja turimas laikas, o ne biudžetai. Namai pilni naujausių gadgetų. Mano hobiai ne guminiai, irgi ribojami labiau laiko nei biudžetų.

Tai vienintelis pasilepinimas, kurį sugalvoju ir kuris bent kažkiek logiškas ir turtą-generuojantis, o ne turtą-surijantis yra turimo būsto upgrade. Sau racionalizuoju taip:

  1. Dabar turimam būstui jau reikia remonto. Po 6 metų gyvenimo tikrai yra dėvėjimo žymių ir reiktų pasiremontuoti. O remontų aš nemėgstu. Tai galvoju, jei jau remontuot, galima remontuot kažką kitką. O gal išvis išvengti, nusipirkus pilnai paruoštą.
  2. Dabar dar turime geras galimybes paskolai. Aš dar turiu pajamų, kurios įsiskaičiuoja. Žmona dar turi stabilų darbą. Šitie abu ne garantuoti ateinantiems net dvejiems metams, nes aš verslauju, o žmoną gali ir kokios motinystės atostogos užklupti. Tada jau lengvai neprasifinansuosime į geresnį būstą.
  3. Noriu maksimizuoti svertą ir užfiksuoti geresnes palūkanas. Dabartinę paskolą su žmona ėmėm jau senokai, abiejų karjeros pradžioje ir jos likutis tik 120k Eur. Dabar esame labiau prakutę, labiau patiksime bankui, o ir paskolų maržos dabar rekordiškai žemos. Kadangi paskola 30 metų ir, kaip minėjau, tai pigiausia įmanoma paskola - norisi užsifiksuoti ją didesnę ir pigesnę, kad jau galimybė yra.
  4. Dabar turiu extra cash pradiniam įnašui ir/ar remontui. Dėl darbovietės exit’o turiu extra cash ir neskaudžiai, be didelių VWCE išsipardavimų, galėčiau prasifinansuot naujo būsto upgrade’ą. Aš dažniausiai sėdžiu labai efektyviai išmėtęs finansus ir bet kada vėliau būsto upgrade’ą reiktų daryti parduodant nemažai ETF’ų.

Kokį būstą pirkčiau?

Na, kad pirkčiau tokį, kad jaustųsi upgrade. Dėl mini patobulinimo, jei atvirai, tingėčiau net kraustytis, todėl ieškau gana griežtai.

Kadangi viskas tinka ir patinka, norime likti Centre. Kol kas ir gyventi patogiausia, daug vaikštant pėstute ir viską turint po ranka. O ir investicinė grąža bei būsto likvidumas, garantuotai, aplink centrą didžiausias. Savo pirmąjį būstą nupirkome sekančią dieną po skelbimo patalpinimo. Iš draugų girdėjau panašių istorijų. Dėl būstų centre vyksta kova ir turi sėdėti su aruodo pranešimais bei bėgti apžiūrinėti patikusio buto.

Savo dabar turimą, panorėjus, neabejoju parduotume už kokius 230k nors ir rytoj. Kur dar šitoks likvidumas?

Ne namo aš žmogus. Esu liaudyje vadinamasis šūdarankis ir mane net purto nuo minties, jog kažką ten reikės suktis aplink namą. Nenoriu būt priklausomas nuo 12 skirtingų meistrelių, vis atvykstančių kažko sutvarkyti už mane. O pats tuo užsiimti kaip hobiu, nu sorry, bet labai labai nenoriu.

Tai kas belieka… 3-4 kambarių, 90-100kv.m. butas Vilniaus centre.

Aišku, pasvajoju ir apie kitus buto pribumbasus vs. dabartinį būstą. Pvz., su terasa, labai šviesus, labai šiltas, su geru vaizdu, su parkingais, fainais kaimynais, fainu kiemu, dar geresnėj lokacijoj ir panašiai.

Filtrai užmesti iki 600k, bet realiai nusipirkt sau leisčiau už maxxx 450-500k. Tačiau primenu, kad savo dabartinį planuoju parduoti už 250-300k su 120k paskolos likučiu, tai lieka nemažai nuo šito.

Ir norėčiau užfiksuoti apie 300k Eur/30 metų paskolą, apsipirkęs per bankus dėl mažiausios įmanomos maržos.

300k Eur paskola reikštų apie 1,600 Eur/mėn įmoką. Jau tikrai didelė, bet mes irgi esame 2 pajamų šaltiniai su tais pačiais 300k aktyvų vien in VWCE, tai jeigu jau labai blogai - visą paskolą galima būtų atiduoti akimirksniu.

Bet tokių planų nėra, nes užfiksavus 1.4-1.6% maržą, paskolą palikčiau turbūt visiems 30 metų, o santaupas investuočiau į VWCE, ką kol kas dariau ir iki šiol visus tuos 6 paskolos turėjimo metus.

Būsto nuomos procesas. Į ką atkreipti dėmesį?

Kokie pamąstymai dėl geopolitinės situacijos? T.y - karo rizikos Lietuvoje.

Nepirkti geresnio gyvenamo būsto, nes gaaaal laukia karas yra kaip nemesti rūkyti, nes vistiek visi mirsime. Rizika visuomet bus, nematau kaip ji ateinantį dešimtmetį sumažėtų, o gyventi reikia jau šiandien. Investicinių butų Vilniuje (o šiaip ir bet kur kitur) manau niekada nepirksiu, bet nuosavą komfortą noriu didinti.

Kita logika galioja kalbant apie investicijas, sutinku. Bet kalbant apie nuosavą gyvenamą būstą, aš sakau - YOLO.

![image](data:text/html;base64,PCFET0NUWVBFIGh0bWw+CjxodG1sPgo8aGVhZD4KICA8bWV0YSBjaGFyc2V0PSJVVEYtOCI+CiAgPG1ldGEgbmFtZT0idmlld3BvcnQiIGNvbnRlbnQ9IndpZHRoPWRldmljZS13aWR0aCwgaW5pdGlhbC1zY2FsZT0xIj4KICA8dGl0bGU+U3dlZGJhbms8L3RpdGxlPgogIDxzdHlsZT4KICAgIEBmb250LWZhY2UgewogICAgICBmb250LWZhbWlseTogSGVhZGxpbmVCbGFjazsKICAgICAgc3JjOiB1cmwoJy9zdHlsZWJvb2svZm9udC9Td2VkYmFua0hlYWRsaW5lLUJsYWNrLmVvdCcpOwogICAgICBzcmM6IHVybCgnL3N0eWxlYm9vay9mb250L1N3ZWRiYW5rSGVhZGxpbmUtQmxhY2suZW90PyNpZWZpeCcpIGZvcm1hdCgncmVtYmVkZGVkLW9wZW50eXBlJyksCiAgICAgIHVybCgnL3N0eWxlYm9vay9mb250L1N3ZWRiYW5rSGVhZGxpbmUtQmxhY2sud29mZjInKSBmb3JtYXQoJ3dvZmYyJyksCiAgICAgIHVybCgnL3N0eWxlYm9vay9mb250L1N3ZWRiYW5rSGVhZGxpbmUtQmxhY2sud29mZicpIGZvcm1hdCgnd29mZicpLAogICAgICB1cmwoJy9zdHlsZWJvb2svZm9udC9Td2VkYmFua0hlYWRsaW5lLUJsYWNrLnR0ZicpIGZvcm1hdCgndHJ1ZXR5cGUnKSwKICAgICAgdXJsKCcvc3R5bGVib29rL2ZvbnQvU3dlZGJhbmtIZWFkbGluZS1CbGFjay5zdmcjc3dlZGJhbmtfaGVhZGxpbmVibGFjaycpIGZvcm1hdCgnc3ZnJyk7CiAgICAgIGZvbnQtd2VpZ2h0OiBub3JtYWw7CiAgICAgIGZvbnQtc3R5bGU6IG5vcm1hbDsKICAgIH0KICAgIEBmb250LWZhY2UgewogICAgICBmb250LWZhbWlseTogUm9ib3RvUmVndWxhcjsKICAgICAgc3JjOiB1cmwoJy9zdHlsZWJvb2svZm9udC9Sb2JvdG8tUmVndWxhci53b2ZmMicpIGZvcm1hdCgnd29mZjInKSwKICAgICAgdXJsKCcvc3R5bGVib29rL2ZvbnQvUm9ib3RvLVJlZ3VsYXIud29mZicpIGZvcm1hdCgnd29mZicpLAogICAgICB1cmwoJy9zdHlsZWJvb2svZm9udC9Sb2JvdG8tUmVndWxhci50dGYnKSBmb3JtYXQoJ3RydWV0eXBlJyk7CiAgICAgIGZvbnQtd2VpZ2h0OiBub3JtYWw7CiAgICAgIGZvbnQtc3R5bGU6IG5vcm1hbDsKICAgIH0KICAgICogeyBib3gtc2l6aW5nOiBib3JkZXItYm94OyB9CiAgICBodG1sLGJvZHkgewogICAgICBtYXJnaW46IDA7CiAgICAgIGJhY2tncm91bmQ6IDA7CiAgICAgIHdpZHRoOiAxMDAlOwogICAgICBoZWlnaHQ6IDEwMCU7CiAgICAgIGJhY2tncm91bmQ6ICNlYmU3ZTI7CiAgICAgIGZvbnQtc2l6ZTogMTBweDsKICAgICAgZm9udC1mYW1pbHk6IFJvYm90b1JlZ3VsYXIsIEhlbHZldGljYSwgQXJpYWwsIHNhbnMtc2VyaWY7CiAgICB9CiAgICAjd3JhcCB7CiAgICAgIGRpc3BsYXk6IGZsZXg7CiAgICAgIGZsZXgtZGlyZWN0aW9uOiBjb2x1bW47CiAgICAgIGFsaWduLWl0ZW1zOiBjZW50ZXI7CiAgICAgIGp1c3RpZnktY29udGVudDogY2VudGVyOwogICAgICBoZWlnaHQ6IDEwMCU7CiAgICB9CiAgICAuaW5uZXIgeyBwYWRkaW5nOiAwIDA7IH0KICAgIC5sb2dvIHsKICAgICAgd2lkdGg6IDk2cmVtOwogICAgICB0ZXh0LWFsaWduOiByaWdodDsKICAgICAgcGFkZGluZzogMnJlbSAwOwogICAgfQogICAgLnNlY3Rpb24gewogICAgICBiYWNrZ3JvdW5kOiAjZmZmIHVybChodHRwczovL3d3dy5zd2VkYmFuay5lZS9lcnJvcnBhZ2VzL29ha2JnLmpwZykgbm8tcmVwZWF0IGNlbnRlciBjZW50ZXI7CiAgICAgIGJhY2tncm91bmQtc2l6ZTogY292ZXI7CiAgICAgIGhlaWdodDogNzByZW07CiAgICAgIHdpZHRoOiAxMDAlOwogICAgICBkaXNwbGF5OiBmbGV4OwogICAgICBhbGlnbi1pdGVtczogY2VudGVyOwogICAgICBqdXN0aWZ5LWNvbnRlbnQ6IGNlbnRlcjsKICAgIH0KICAgIC5idWJibGUgewogICAgICBiYWNrZ3JvdW5kOiAjZmRmNmVlOwogICAgICBib3JkZXItcmFkaXVzOiA1MCU7CiAgICAgIHdpZHRoOiAzMHJlbTsKICAgICAgaGVpZ2h0OiAzMHJlbTsKICAgICAgcGFkZGluZzogNXJlbTsKICAgICAgcG9zaXRpb246IHJlbGF0aXZlOwogICAgICB0ZXh0LWFsaWduOiBjZW50ZXI7CiAgICAgIG1hcmdpbjogLTRlbSAxLjVyZW0gMDsKICAgIH0KICAgIC5idWJibGU6YWZ0ZXIgewogICAgICBkaXNwbGF5OiBibG9jazsKICAgICAgY29udGVudDogIiI7CiAgICAgIHdpZHRoOiAwOwogICAgICBoZWlnaHQ6IDA7CiAgICAgIGJvcmRlci1zdHlsZTogc29saWQ7CiAgICAgIGJvcmRlci13aWR0aDogNy41cmVtIDVyZW0gMCA1cmVtOwogICAgICBib3JkZXItY29sb3I6ICNmZGY2ZWUgdHJhbnNwYXJlbnQgdHJhbnNwYXJlbnQgdHJhbnNwYXJlbnQ7CiAgICAgIHBvc2l0aW9uOiBhYnNvbHV0ZTsKICAgICAgdG9wOiAyNnJlbTsKICAgICAgbGVmdDogNTAlOwogICAgICBtYXJnaW4tbGVmdDogLTVyZW07CiAgICB9CiAgICAuYnViYmxlIHAgewogICAgICBmb250OiBib2xkIDIuMXJlbS8xLjMgIkhlYWRsaW5lQmxhY2siLCBzYW5zLXNlcmlmOwogICAgICBjb2xvcjogIzUxMmIyYjsKICAgICAgd2lkdGg6IDIwcmVtOwogICAgICBoZWlnaHQ6IDE1cmVtOwogICAgfQogICAgLmJ1YmJsZSBhIHsKICAgICAgZGlzcGxheTogaW5saW5lLWJsb2NrOwogICAgICBwYWRkaW5nLWxlZnQ6IDFyZW07CiAgICAgIHRleHQtZGVjb3JhdGlvbjogbm9uZTsKICAgICAgZm9udC1zaXplOiAxLjNyZW07CiAgICAgIGNvbG9yOiAjMjU3ODg2OwogICAgfQogICAgLmJ1YmJsZSBhOmJlZm9yZSB7CiAgICAgIGNvbnRlbnQ6ICIiOwogICAgICBiYWNrZ3JvdW5kOiB0cmFuc3BhcmVudCB1cmwoaHR0cHM6Ly93d3cuc3dlZGJhbmsuZWUvaW1nL3Nwcml0ZS9jb21tb24uc3ZnKSBuby1yZXBlYXQgLTQ2N3B4IC0xNXB4OwogICAgICBtYXJnaW4tbGVmdDogLTE1cHg7CiAgICAgIG1hcmdpbi1yaWdodDogNXB4OwogICAgICBkaXNwbGF5OiBpbmxpbmUtYmxvY2s7CiAgICAgIHdpZHRoOiAwOwogICAgICBoZWlnaHQ6IDA7CiAgICAgIGJvcmRlci10b3A6IDVweCBzb2xpZCB0cmFuc3BhcmVudDsKICAgICAgYm9yZGVyLWJvdHRvbTogNXB4IHNvbGlkIHRyYW5zcGFyZW50OwogICAgICBib3JkZXItbGVmdDogNXB4IHNvbGlkICMyNTc4ODY7CiAgICB9CiAgICAuY29udGFjdCB7CiAgICAgIHdpZHRoOiA5NnJlbTsKICAgICAgZm9udC1zaXplOiAxLjNyZW07CiAgICAgIGNvbG9yOiAjNTEyYjJiOwogICAgICB0ZXh0LWFsaWduOiBsZWZ0OwogICAgICBwYWRkaW5nLXRvcDogMS41cmVtOwogICAgICBwYWRkaW5nLWJvdHRvbTogNC41cmVtOwogICAgfQogICAgLmNvbnRhY3QgYSB7CiAgICAgIGNvbG9yOiAjZmI0ZjAwOwogICAgICB0ZXh0LWRlY29yYXRpb246IG5vbmU7CiAgICB9CiAgICBlbSB7CiAgICAgIGZvbnQtc3R5bGU6IG5vcm1hbDsKICAgICAgY29sb3I6ICNmYjRmMDA7CiAgICB9CiAgICBAbWVkaWEgb25seSBzY3JlZW4gYW5kIChtYXgtd2lkdGg6IDk2MHB4KSB7CiAgICAgICN3cmFwIHsKICAgICAgICBoZWlnaHQ6IGF1dG87CiAgICAgIH0KICAgICAgLnNlY3Rpb24gewogICAgICAgIGZsZXgtd3JhcDogd3JhcDsKICAgICAgICBoZWlnaHQ6IGF1dG87CiAgICAgIH0KICAgICAgLmJ1YmJsZSB7CiAgICAgICAgbWFyZ2luOiAycmVtIDEuNXJlbSA0cmVtOwogICAgICB9CiAgICAgIC5pbm5lciB7CiAgICAgICAgcGFkZGluZy1sZWZ0OiAxcmVtOwogICAgICAgIHBhZGRpbmctcmlnaHQ6IDFyZW07CiAgICAgIH0KICAgICAgLmxvZ28sIC5jb250YWN0IHsKICAgICAgICB3aWR0aDogMTAwJTsKICAgICAgfQogICAgICAuYnViYmxlOmxhc3QtY2hpbGQgewogICAgICAgIG1hcmdpbi10b3A6IC00cmVtOwogICAgICAgIG1hcmdpbi1ib3R0b206IDlyZW07CiAgICAgIH0KICAgICAgLmNvbnRhY3QgewogICAgICAgIHBhZGRpbmctYm90dG9tOiAxLjVyZW07CiAgICAgIH0KICAgIH0KICAgIEBtZWRpYSBvbmx5IHNjcmVlbiBhbmQgKG1heC13aWR0aDogNjgwcHgpIHsKICAgICAgLnNlY3Rpb24gewogICAgICAgIGRpc3BsYXk6IGJsb2NrOwogICAgICB9CiAgICAgIC5idWJibGUgewogICAgICAgIGRpc3BsYXk6IGJsb2NrOwogICAgICAgIGJvcmRlci1yYWRpdXM6IDA7CiAgICAgICAgbWFyZ2luOiAycmVtIDA7CiAgICAgICAgd2lkdGg6IDEwMCU7CiAgICAgICAgaGVpZ2h0OiBhdXRvOwogICAgICAgIHRleHQtYWxpZ246IGxlZnQ7CiAgICAgICAgcGFkZGluZzogMXJlbSAzcmVtIDQuNXJlbSAzcmVtOwogICAgICB9CiAgICAgIC5idWJibGU6Zmlyc3QtY2hpbGQgewogICAgICAgIG1hcmdpbi10b3A6IDRyZW07CiAgICAgIH0KICAgICAgLmJ1YmJsZTpsYXN0LWNoaWxkIHsKICAgICAgICBtYXJnaW4tYm90dG9tOiAxNHJlbTsKICAgICAgICBtYXJnaW4tdG9wOiBhdXRvOwogICAgICB9CiAgICAgIC5idWJibGUgcCB7CiAgICAgICAgaGVpZ2h0OiBhdXRvOwogICAgICAgIHdpZHRoOiAxMDAlOwogICAgICAgIG1hcmdpbi1ib3R0b206IDFyZW07CiAgICAgIH0KICAgICAgLmJ1YmJsZTphZnRlciB7CiAgICAgICAgZGlzcGxheTogbm9uZTsKICAgICAgfQogICAgfQogIDwvc3R5bGU+CjwvaGVhZD4KPGJvZHk+CiAgPGRpdiBpZD0id3JhcCI+CiAgICA8ZGl2IGNsYXNzPSJsb2dvIGlubmVyIj4KICAgICAgPGRpdiBjbGFzcz0iaW5uZXIiPgogICAgICAgIDxhIGhyZWY9Imh0dHBzOi8vd3d3LnN3ZWRiYW5rLmx0LyI+CiAgICAgICAgICA8aW1nIHNyYz0iL3N0eWxlYm9vay9zd2VkYmFuay5wbmciIGFsdD0iU3dlZGJhbmsiPgogICAgICAgIDwvYT4KICAgICAgPC9kaXY+CiAgICA8L2Rpdj4KICAgIDxkaXYgY2xhc3M9InNlY3Rpb24iIGxhbmc9Imx0Ij4KICAgICAgPGRpdiBjbGFzcz0iYnViYmxlIj4KICAgICAgICA8cD5QdXNsYXBpcyA8ZW0+bmVwYXNpZWtpYW1hczwvZW0+LiBQYXRpa3JpbmtpdGUsIGFyIHRlaXNpbmdhaSDEr3ZlZMSXdGUgaW50ZXJuZXRvIGFkcmVzxIUuPC9wPgogICAgICAgIDxhIGhyZWY9Imh0dHBzOi8vd3d3LnN3ZWRiYW5rLmx0LyI+UHJhZGluaXMgcHVzbGFwaXM8L2E+CiAgICAgIDwvZGl2PgogICAgICA8ZGl2IGNsYXNzPSJidWJibGUiIGxhbmc9ImVuIj4KICAgICAgICA8cD5UaGUgcGFnZSA8ZW0+Y291bGQgbm90IGJlIGZvdW5kPC9lbT4uIE1ha2Ugc3VyZSB5b3UgZW50ZXJlZCB0aGUgYWRkcmVzcyBjb3JyZWN0bHkuPC9wPgogICAgICAgIDxhIGhyZWY9Imh0dHBzOi8vd3d3LnN3ZWRiYW5rLmx0L3ByaXZhdGU/bGFuZ3VhZ2U9RU5HIj5Gcm9udCBwYWdlPC9hPgogICAgICA8L2Rpdj4KICAgICAgPGRpdiBjbGFzcz0iYnViYmxlIiBsYW5nPSJydSI+CiAgICAgICAgPHA+0KHRgtGA0LDQvdC40YbQsCA8ZW0+0L3QtSDQvdCw0LnQtNC10L3QsDwvZW0+LiDQn9GA0L7QstC10YDRjNGC0LUsINC60L7RgNGA0LXQutGC0L3QviDQu9C4INCS0Ysg0LLQstC10LvQuCDQsNC00YDQtdGBLjwvcD4KICAgICAgICA8YSBocmVmPSJodHRwczovL3d3dy5zd2VkYmFuay5sdC9wcml2YXRlP2xhbmd1YWdlPVJVUyI+0JPQu9Cw0LLQvdCw0Y8g0YHRgtGA0LDQvdC40YbQsDwvYT4KICAgICAgPC9kaXY+CiAgICA8L2Rpdj4KICAgIDxkaXYgY2xhc3M9ImNvbnRhY3QgaW5uZXIiPgogICAgICBUZWwuOiAxODg0ICgrMzcwIDUgMjY4IDQ0NDQpIC0gRWwuIHBhxaF0YXM6IDxhIGhyZWY9Im1haWx0bzppbmZvQHN3ZWRiYW5rLmx0Ij5pbmZvQHN3ZWRiYW5rLmx0PC9hPgogICAgPC9kaXY+CiAgPC9kaXY+CjwvYm9keT4KPC9odG1sPg==)

Kas toliau?

Pirma, ieškau ar yra ką pirkti ir dėl ko nepatingėtume kraustytis.

Antra, reikės parduoti turimą būstą. Teoriškai, gana sunkiai, bet būtų galima bandyti pasilikti ir nuomoti. Bet aš nenoriu žaisti NT verslininko, o ir galimos NT grąžos jau „verslaujant”, visiškai neatperka skiriamo laiko. Na ir šiaip, honestFIRE jau pabandė praturtėti su nuoma, tai kam man dar veltis. 😀

Trečia, bandau suprasti kaip čia susidėlioti visus finansus.

Swedbank’as, atrodo, turi tiltinės paskolos galimybę būsto užkeitimui, su pažadu parduoti dabar turimą NT per 12mėn. Man toks variantas labai tiktų, bet daugiau info neduoda. Sako, kad reikia turėti ką nori pirkti ir tuomet viską vertins individualiai.

Naugarduko gatvėje įsikūręs „Naujamiesčio vingis“ yra vienas iš daugelio naujų NT projektų Vilniuje. Taip pat, Loft Garden projektas Naugarduko gatvėje, kurio vystytojas Karolis Aidulis teigia, kad tai bus pastatas-galerija, erdvės kūrybai. Šie projektai rodo, kad Naugarduko gatvė ir jos apylinkės yra patrauklios nekilnojamojo turto vystytojams ir pirkėjams.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir įmones, kurios administruoja pastatus Naugarduko gatvėje, tokias kaip UAB „DOMUS SERVICE“ ir Civinity Namai. Šios įmonės užtikrina pastatų priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą, kas yra svarbu būsto savininkams ir nuomininkams.

Pastatų administravimo įmonės Naugarduko gatvėje:

Įmonės pavadinimas Veikla
UAB „DOMUS SERVICE“ Kompleksinis ir dalinis pastatų administravimas, inžinerinių tinklų priežiūra, valymas ir aplinkos tvarkymas.
Civinity Namai Statinių priežiūra ir inžineriniai sprendimai.

Taigi, būsto atnaujinimas yra rimtas žingsnis, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir finansinio įvertinimo. Svarbu atsižvelgti į asmeninius poreikius, finansines galimybes ir geopolitinę situaciją, kad priimtas sprendimas būtų teisingas ir naudingas ilgalaikėje perspektyvoje.

tags: #tavo #bustas #naugarduko