Kaip pasirūpinti savo širdimi: patarimai ir rekomendacijos

Širdies sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai savijautai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Tačiau gera naujiena yra ta, jog sveikatos srities specialistai teigia, kad net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip palaikyti sveiką širdį, atpažinti galimus širdies ritmo sutrikimus ir kada kreiptis į gydytoją. Pakalbėsime apie gyvenimo būdo pokyčius, mitybos rekomendacijas, streso valdymo metodus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali padėti suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti bendrą savijautą.

Širdies permušimai: kas tai?

Širdies permušimai - tai neritmiškas širdies plakimas, su kuriuo gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka.

Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą. Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.

Dažniausios širdies permušimų priežastys

Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą.

Širdies permušimai gali būti labai individualūs - tai, kas juos sukelia vienam žmogui, kitam gali visai nekelti problemų. Todėl labai svarbu stebėti savo kūną, fiksuoti aplinkybes, kuriomis atsiranda permušimai, ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju, kad būtų išsiaiškintos tikrosios priežastys.

• Stresas: Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą.
• Kofeinas, alkoholis ir nikotinas: Didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Per didelė alkoholio dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.
• Elektrolitų disbalansas: Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą.
• Skydliaukės sutrikimai: Tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą.
• Širdies ligos: Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija.
• Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.

Kada širdies permušimai yra pavojingi?

Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas. Dar vienas svarbus aspektas - širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.

Taigi, svarbu neignoruoti širdies permušimų, jei jie pasireiškia kartu su kitomis sveikatos problemomis, nes tai gali padėti laiku nustatyti galimas rimtas ligas. Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.

Kaip atsikratyti širdies permušimų?

Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių, vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą.

• Venkite streso: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.
• Koreguokite mitybą: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.
• Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Tačiau svarbu nepersistengti - jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų - kas gali padėti?

Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.

Širdies permušimų diagnostika

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.

Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.

Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.

Širdies daužymasis ramybės būsenoje: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Padažnėjęs širdies daužymasis tai dažnas simptomas dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Nors įprastai žmogaus širdis plaka ritmingai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių, ramybės būsenoje atsirandantis intensyvesnis širdies daužymasis gali kelti nerimą ir diskomfortą. Šis simptomas gali būti įvairių veiksnių pasekmė - nuo nekenksmingų fiziologinių pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų.

Daugeliui žmonių intensyvesnis širdies plakimas pasireiškia dėl streso, nerimo, didelio fizinio krūvio ar net per didelio kofeino vartojimo. Tačiau kai širdis ima stipriai daužytis be aiškios priežasties, ypač kai žmogus yra ramybės būsenoje, svarbu atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti galimas priežastis. Hormoniniai pokyčiai, skydliaukės sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar širdies ritmo sutrikimai taip pat gali būti tokio simptomo priežastis. Nors dažniausiai tai, kad žmogaus širdis daužosi ramybės būsenoje nėra pavojingas simptomas ir gali praeiti savaime, vis dėlto svarbu stebėti, ar simptomas kartojasi ir stiprėja. Laiku kreipiantis į gydytoją ir atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Galimos širdies daužymosi priežastys ramybės būsenoje

Širdies daužymasis ramybės būsenoje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo nekenksmingų fiziologinių veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Tad aptarkime kodėl žmogus gali jausti širdies plakimą net tada, kai jis yra ramybės būsenoje.

Fiziologinės priežastys

Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis:

• Stresas ir nerimas. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi.
• Dehidratacija. Kai kūne trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, dėl ko širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai cirkuliuotų. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Pervargimas ir miego stoka. Pervargimas daro įtaką hormonų balansui, todėl širdies daužymasis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.
• Kofeino ar alkoholio vartojimas. Kofeinas ir alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris, savo ruožtu, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai šių medžiagų vartojama per daug, širdies daužymasis gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.

Hormoniniai pokyčiai

Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, o tai gali paveikti kraujagyslių ir širdies funkcijas. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą, o jos hormonai turi tiesioginį poveikį širdies veiklai.

Sveikatos problemos

Kai kurios sveikatos būklės ir ligos taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje:

• Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio, kalcio ir kitų elektrolitų trūkumas arba perteklius gali paveikti širdies raumens darbą, todėl atsiranda nereguliarus arba stipresnis širdies plakimas.
• Širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdis daužosi ramybės būsenoje ir dėl tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo. Tai būklė, kai širdies plakimas yra nereguliarus ir dažnas.
• Anemija. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis gali lemti, kad širdis turės intensyviau dirbti, siekdama aprūpinti audinius deguonimi. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Kitos ligos. Plaučių problemos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali sutrikdyti deguonies tiekimą, dėl ko žmogaus širdis ima dirbti stipriau.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors širdies daužymasis ramybės būsenoje ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.

• Dažni arba ilgalaikiai intensyvaus širdies plakimo epizodai. Jei intensyvus širdies daužymasis kartojasi dažnai arba trunka ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad širdies ritmas sutrikęs. Tokiais atvejais rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
• Gretutiniai simptomai. Jei širdies daužymasis yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas.
• Nereguliarus širdies plakimas. Jei širdies plakimas yra ne tik pagreitėjęs, bet ir nereguliarus (pavyzdžiui, juntami permušimai), tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis.
• Turimos širdies ligos. Jei asmuo jau turi širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų, širdies daužymasis ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad liga progresuoja. Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija ir išsamus širdies funkcijos tyrimas.
• Vaistų ar papildų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai gali sukelti širdies daužymąsi kaip šalutinį poveikį. Jei širdies plakimas atsiranda po naujo vaisto ar papildo vartojimo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti galimus pakeitimus.

Taigi, jei širdies daužymasis kelia nerimą ar nėra aiškios priežasties kodėl jis atsiranda, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad pastarasis skirtų reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar kitus tyrimus, kurie padės nustatyti, ar yra rimtesnių sveikatos problemų.

Preparatai širdžiai

Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.

Tad aptarkime, kokie preparatai gali būti naudingi širdies sveikatai:

• Magnis. Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Magnio trūkumas organizme gali sukelti aritmijas ir padažnėjusį širdies daužymąsi, todėl papildai su magniu gali padėti palaikyti tinkamą širdies funkciją.
• Kalis. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį ir užtikrinti tinkamą širdies raumens veiklą. Per mažas ar per didelis kalio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, todėl nepaprastai svarbu palaikyti tinkamą jo lygį.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką.
• Širdies lašai. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu. Širdies lašai naudingi dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio širdies veiklai.
• Kiti preparatai. Taip pat yra ir daugybė kitų priemonių, gerinančių širdies funkciją, pavyzdžiui geležis ar preparatai cholesteroliui mažinti.

Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso. Tik visapusiškai rūpinantis savo sveikata galima užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą širdies veiklą.

Kaip palaikyti širdies sveikatą?

Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba - rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai - reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį.

Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti papildus, tokius kaip omega-3 riebalų rūgštys, magnio, kalio ar kofermento Q10 papildai, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją.

Štai keletas pagrindinių patarimų, kaip palaikyti sveiką širdį:

1. Meskite rūkyti. Rūkymas yra viena didžiausių širdies ligų priežasčių. Nikotinas, rūkomas, garinamas ar kramtomas, didina kraujospūdį ir kelia adrenalino kiekį, todėl padažnėja širdies ritmas ir padidėja širdies priepuolio tikimybė.
2. Sumažinkite druskos kiekį. Per didelis suvartojamo natrio kiekis gali sukelti aukštą kraujospūdį.
3. Valgykite sveiką maistą. Sveika mityba gali 31 proc. sumažinti širdies ligų, 33 proc. diabeto ir 20 proc. insulto riziką. Geriausia mityba, padedanti išvengti širdies ligų, yra tokia, kurioje gausu vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų, žuvies, paukštienos ir augalinių aliejų.
4. Apribokite alkoholio vartojimą arba visiškai jo atsisakykite. Per didelis alkoholio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, širdies raumens pažeidimus, aukštą kraujospūdį ir kitas ligas.
5. Stebėkite savo svorį. Nutukimas susijęs su širdies pažeidimais - tai yra, nepriklausomai nuo aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio ir diabeto. Vėliau tai gali sukelti širdies nepakankamumą.
6. Stenkitės sumažinti stresą. Stresas gali padidinti kraujospūdį ir širdies ritmą, todėl svarbu valdyti stresą. Tyrimais įrodyta, jog vos 15 minučių per dieną medituojant galima sumažinti širdies smūgio ir insulto riziką.
7. Reguliariai mankštinkitės. Fiziniai pratimai ne tik padeda išlaikyti sveiką svorį, bet ir daugeliu kitų būdų naudingi jūsų širdžiai.

Širdies nepakankamumas: kas tai?

Širdies nepakankamumas (ŠN) - daugialypis klinikinis sindromas, nuo kurio kenčia daugiau kaip 64 mln. žmonių visame pasaulyje. Nors dažniau juo serga vyresni asmenys, širdies nepakankamumas gali būti nustatomas įvairaus amžiaus pacientams, tarp jų ir ir labai jauniems žmonėms. Širdies nepakankamumas - būklė, kuomet susitraukianti širdis nebegali išstumti reikiamo kraujo kiekio. Esant ŠN, pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti - prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies.

Ankstyvas širdies nepakankamumo diagnozavimas gali turėti didelės įtakos ligos gydymui ir prognozei.

Širdies nepakankamumo stadijos:

• A stadija - būklė, kuomet yra didelė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika. ŠN simptomai dar nepasireiškia, tačiau žmogus jau serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies vožtuvų ligomis arba kitomis širdies raumenį ar vožtuvus pažeidžiančiomis ligomis.
• B stadija - lengvo širdies nepakankamumo stadija. Atlikus specialius tyrimus, jau nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies raumens ir funkcijos pokyčiai.
• C stadija - vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas. Esant šiai stadijai, jaučiami visi anksčiau išvardinti simptomai ir pojūčiai, kurie pasireiškia vidutinio fizinio krūvio metu - greičiau paėjus, lipant laiptais. Atlikus tyrimus nustatomi ryškūs širdies funkcijos ir hemodinamikos (kraujotakos) sutrikimai. Širdies kraujo pumpavimo funkcija būna jau stipriai pablogėjusi. Dėl šios priežasties nukenčia ir visų kitų organų bei audinių aprūpinimas krauju ir deguonimi.
• D arba terminalinio širdies nepakankamumo stadija - sunkaus arba medikamentiniam gydymui atsparaus ŠN stadija. Esant šiai stadijai, net ir lengvas fizinis aktyvumas sukelia simptomus.

Širdies nepakankamumo gydymas yra daugialypis, apimantis gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir kartais chirurgines intervencijas, pritaikytas atsižvelgiant į asmens būklę ir širdies nepakankamumo stadiją. Nors vaistais negalima išgydyti širdies nepakankamumo, tačiau jais galima sulėtinti ligos progresavimą. Medikamentinio gydymo tikslas - išlaikyti ir pagerinti silpstančio širdies raumens funkciją. Nemedikamentinis gydymas apima rūkymo, alkoholio ir kitų kardiotoksinių medžiagų atsisakymą, svorio metimą (nurodžius gydytojui), fizinio pajėgumo gerinimą.

Pacientams, gyvenantiems su širdies nepakankamumu, labai svarbu išmokti valdyti šią ligą. Stengtis kuo geriau suprasti širdies nepakankamumą ir kasdien fiksuoti simptomus. Būti aktyviems, neviršijant savo galimybių, ir palaikyti sveiką kūno svorį. Vartoti visus vaistus, kaip nurodyta, siekiant suvaldyti simptomus ir pagerinti širdies veiklą. Laikantis šių rekomendacijų, galima veiksmingai valdyti širdies nepakankamumą ir gyventi sveikiau. Jeigu jaučiate nerimą keliančius simptomus, nedelskite ir apsilankykite pas gydytoją.

Svarbu mokyti pacientus ir jų šeimos narius, siekiant kuo anksčiau pastebėti būklės blogėjimą.

Atminkite, kad sveika širdis yra stiprus organas. Svarbiausia yra jai nepakenkti. Vis dėlto kol nepasirodo pirmieji ligos simptomai, dažnai numojame ranka į sveikos gyvensenos rekomendacijas.

tags: #ka #daryti #kad #butu #sirdziai #gera