Šaltuoju metų laiku stebimas užkrečiamųjų ligų paūmėjimas. Vėjaraupiai - tai liga, kuri plinta kolektyvuose, ir sukelia daug rūpesčių jomis užsikrėtusiems vaikams bei jų šeimoms.
Šias ligas tėvai dažnai pavadina “darželinėmis”, tokiomis, kuriomis didžiausia tikimybė užsikrėsti lankant vaikų lopšelį, darželį ar kitą vaikų kolektyvą. Šios ligos nesunkiai plinta, todėl užsikrėsti jomis žaidžiant tais pačiais žaislais ar būnant uždaroje patalpoje, rizika didelė. Žiemą susirgimų jomis fiksuojama daugiau.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamentas informuoja, kad vėjaraupiai tai yra ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Pirmą kartą užsikrėtus VZV, susergama vėjaraupiais.
Kas yra Vėjaraupiai?
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Ši liga plinta 3 būdais: oro lašeliniu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai.
Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose. Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Sergantysis platina ligą ir gali užkrėsti kitus nuo pat užsikrėtimo pradžios dar nepasireiškus ligos simptomams. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru keleto metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia.
Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Laikotarpis nuo virusų patekimo iki ligos simptomų pasireiškimo (inkubacinis periodas) vidutiniškai užtrunka 15-21 dieną.
Liga pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu. Pagrindinis simptomas - bėrimas šiai ligai būdingais spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.
Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę - burnos, lytinių organų.
Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta.
Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupius sukeliantys virusai patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemą ir išlieka joje visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui jie gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster).
Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai.
Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeistų nervų srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Pirmąją-antrąją ligos dieną pasireiškia tokie simptomai: nedidelis silpnumas, apetito pablogėjimas, nedidelė temperatūra. Dažniausiai šie reiškiniai lieka nepastebėti ir atrodo, kad liga iškart prasidėjo nuo išbėrimų.
Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, prisipildžiusiomis skaidraus skysčio. Išbėrimas - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje.
Išbėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, susidaro šašas. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų išbėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Imlūs žmonės gali būti infekuoti po kontakto su infekcijos šaltiniu nuo 10 iki 21 dienos. Imlių žmonių namų kontakto sąlygomis užsikrėtimo rizika yra 80-90 proc. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas (dažniausiai 1-2 dienas) iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais).
Užkrečiamasis laikotarpis gali būti ilgesnis, jei pažeistas imunitetas. Dažniausiai sergama lengva vėjaraupių forma, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina.
Vėjaraupių epideminiai protrūkiai dažniausiai pasitaiko vaikų darželiuose ir pradinėse klasėse mokyklose. Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, karščiavimu, trunkančiu 1-2 dienas. Bėrimai - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis, kurie gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos.
Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, užsideda šašas. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Esant vėjaraupiams gali kilti bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas, nervų sistemos pažeidimai, bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, sepsis, o esant lėtinei ligai, ji gali paūmėti. Taip pat ateityje 10-20 proc.
Perdavimo būdas - oro lašelinis, tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu ar užkrato nešiotoju.
Visuomenėje vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai - lengva vaikiška liga, nors tai netiesa. Susirgti gali ir suaugusieji, o nepriklausomai nuo amžiaus gali kilti rimtų komplikacijų rizika.
„Inkubacinis vėjaraupių periodas trunka nuo 11 iki 21 dienos, o pirmieji bėrimo elementai pasireiškia ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido ir plaukuotosios galvos dalies. Tiesa, delnų ir padų neberia. Iš pradžių atsiranda apvali ar ovali raudonos spalvos dėmelė, kurios centre yra skaidraus skysčio pripildyta pūslelė, kuri vėliau išdžiūsta arba pratrūksta, o jos vietoje susiformuoja šašelis“, - pasakoja G.
Nors liga dažniausiai yra gerybinė, tačiau prisidėjus bakterinei infekcijai, sukeliamos sunkios odos komplikacijos, pavyzdžiui, pūliniai ar flegmona, gali susiformuoti net gangreniniai pakitimai ar išsivystyti sepsis. Ligos metu gali būti pažeidžiama ir nervų sistema, išsivystyti encefalitas, cerebelitas, galvinių nervų paralyžius, Guillain-Barre ar Reye sindromas ir kt.
„Komplikacijos dažniausiai išsivysto naujagimiams, kūdikiams, paaugliams nuo 12 metų, suaugusiesiems, ypač nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir imunosupresinės būklės asmenims. Kol kas nėra aišku, kodėl suaugusiesiems vėjaraupių eiga sudėtingesnė, tačiau yra nustatyta, kad sergama sunkiau, ilgiau, o jiems galinčių išsivystyti komplikacijų rizika yra ženkliai didesnė nei vaikams“, - aiškina G.
Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja sako, kad vaikai dažniausiai serga lengvai, tačiau po ligos jų imuninė sistema labai nusilpsta, todėl neretai paūmėja turimos lėtinės ar išsivysto kitos infekcinės ligos.
„Nepriklausomai nuo amžiaus, persirgusiems vėjaraupiais dažniausiai susiformuoja ilgalaikis specifinis imunitetas, tačiau juos sukėlęs virusas Varicella zoster lieka spinalinių nervų sensoriniuose ganglijuose bei nugaros smegenų užpakalinėse šaknelėse. Kai nusilpsta imuninė sistema, jis gali aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę - ligą, pasireiškiančią skausmingu pūsleliniu bėrimu, karščiavimu ir odos deginimo jausmu“, - įspėja G.
Anot šeimos gydytojos, rekomenduojama skiepytis visiems vėjaraupiais nesirgusiems suaugusiesiems ir vaikams, ypač prieš pradedant lankyti darželį, mokyklą ar dirbant didelėse žmonių grupėse.
Virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis čiaudi, kosti ar kalba, todėl kolektyvuose jis plinta itin greitai: užsikrečia apie 90 proc. „Vaikai, paaugliai ir suaugusieji skiepijami dvejomis dozėmis su mažiausiai 4-6 savaičių pertrauka. Vakcinuoti galima ir tuos asmenis, kurie ne daugiau kaip prieš 3 dienas turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, tada ženkliai sumažėja tikimybė susirgti, o tam nutikus pavyksta išvengti sunkių ligos komplikacijų. Pasiskiepijusioms moterims rekomenduojama 1 mėnesį vengti nėštumo“, - teigia G.
Gydytoja akcentuoja, kad vėjaraupių vakcina nerekomenduojama skiepyti kūdikių iki 9 mėnesių amžiaus, nėščiųjų ir asmenų, sergančių kokia nors imuninę sistemą silpninančia liga ar tų, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi alerginė reakcija į bet kurią vakcinoje esančią medžiagą.
„Pasiskiepijus susiformuoja patvarus ir ilgalaikis imunitetas ne tik prieš vėjaraupius, bet ir juostinę pūslelinę. Nors vakcina nesuteikia visiškos apsaugos nuo ligos, tačiau ja suserga vos keli procentai pasiskiepijusių, dažniausiai dėl imuninės sistemos sutrikimų, o pasireiškantys simptomai - lengvi: pavieniai bėrimai ir neaukšta temperatūra“, - teigia G.
Kaip teisingai plauti rankas. Šaltinis: nvsc.lt
Valymo Rekomendacijos Mokykloje
NVSC Vilniaus departamentas rekomenduoja:
- nuo paskutinio vėjaraupių atvejo išaiškinimo vaikų ugdymo įstaigoje 21 dieną.
- teisės aktų nustatyta tvarka lopšelyje-darželyje vykdyti nuolatinį valymą ir dezinfekciją.
- Vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio5 d. įsakymu Nr.
- informuoti lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvus apie įtariamus susirgimus vėjaraupiais bei galimas profilaktikos priemones namų aplinkoje.
Vaikų darželiuose yra būtinas nuolatinis drėgnas įvairių žaislų valymas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog darželiuose neturėtų būti minkštųjų žaislų, nes norint juos dezinfekuoti, reikėtų skalbti aukštoje temperatūroje, o tai padaryti ugdymo įstaigose yra gana sudėtinga.
Reikia atsiminti, jeigu vaikas susirgo ir jam yra diagnozuota enterovirusinė infekcija, jis į ugdymo įstaigą gali eiti tik pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka 14 dienų. Dauguma tėvelių pamiršta, jog užsikrėtus virusu nebūtinai susirgsime kitą dieną - galima susirgti ir po dviejų savaičių.
Jeigu pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Kaip Apsisaugoti?
- Laikykitės asmeninės higienos: dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu.
- Vėdinimas: reguliariai vėdinkite patalpas.
- Vakcinacija: pasiskiepykite nuo vėjaraupių, jei nesirgote.
Rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų - parotitinės infekcijos - raudonukės (MMR) vakcina.
Pasiskiepijimas po kontakto su sergančiu, gali padėti išvengti ligos arba ją palengvinti: jei tai atliekama per 72 val. po kontakto - skiepų efektyvumas siekia 90 %, jei per 120 val.
Į ugdymo įstaigą ligoniui galima sugrįžti tik visiškai pasveikus, taip pat atsižvelgiant į ligos užkrečiamumo laikotarpį ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
*Labai prašome būti supratingais ir nepamiršti informuoti ugdymo įstaigą, jei Jūsų vaikui nustatyta ar įtariama užkrečiamoji liga.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad rankų higiena - pagrindinis infekcijų kontrolės elementas. Dėl didėjančio SARS-CoV-2 koronaviruso infekcijų skaičiaus, sukeliančio COVID-19 ligą, norime priminti, kad vienas efektyviausių kovos su oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis būdų yra rankų higiena.
taikyti rankų higienos priemones visose bendruomenės vietose (namuose, mokyklose, darbo vietose ir kt.). Tinkama rankų higiena taip pat užkirstų kelią kitų užkrečiamųjų ligų perdavimui.
Vilniaus miesto departamento Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad draudžiama vesti vaikus į ugdymo įstaiga jei vaikas skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, karščiuoja.
tags: #vejaraupiai #mokykloje #kaip #valyti #patalpas