Lietuvos viešojo turto valdymas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę institucijų ir teisės aktų. Viena iš svarbiausių institucijų, atsakingų už šį procesą, yra Turto bankas. Šiame straipsnyje aptarsime Turto banko veiklą, ARAS sistemą ir iššūkius, su kuriais susiduria ši institucija valdant valstybės turtą.
Turto banko veikla ir audito komitetas
Siekiant didinti veiklos efektyvumą ir gerinti kontrolės sistemą, Turto bankas nuolat tobulina savo veiklą. VĮ Turto banko 2024-02-13 nutarimu Nr. Pagal Finansų ministerijos patvirtintus Turto banko įstatus, audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi ekspertai. Komitetas padeda užtikrinti priimamų finansinių ir veiklos sprendimų naudą įmonės akcininkui, įmonei, darbuotojams, klientams. Komitetas dirba kaip patariamasis valdybos organas, kurio funkcijos yra numatytos Finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Audito komiteto nariai:
- Narys nuo 2024 m.
- Narys nuo 2024 m.
- Narys nuo 2024 m.
Sodininkų bendrijų išpirktos žemės klausimai
Sodininkų bendrijų veikla ir žemės naudojimo klausimai Lietuvoje yra reglamentuojami įstatymais. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, bendrija yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris turi kaip pareigas, taip ir teises. Viena iš tokių teisių ir pareigų disponuoti savo turtu yra juo rūpintis, prižiūrėti ir, esant būtinybei, parduoti. Tokia teisė užtikrinama SB Įstatymo 15 str.
Bendrija visą laiką laikosi įstatymų, o sprendimus priima kolegialiai bendrijos narių susirinkimuose. Bendrija turi teisę disponuoti savo turtu. Bendrijoje sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas - tai yra aukščiausiais bendrijos valdymo organas, kurio teisėti sprendimai privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems, bei valdymo organams.
Bendrija yra nupirkusi jai priskirtus žemės sklypus, daugelį metų juos prižiūrėtus, bei už kuriuos mokėjo nuomos mokesčius. Vadovaujantis bendrijos generaliniu planu, atlikus geodezinius matavimus, 2009 m. buvo patvirtinta bendrijos teritorijos aplinkinė riba, 2013 m. baigtas rengti ir patvirtintas pertvarkymo projektas, kuriame suprojektuota 144 įsiterpę žemės sklypai ir apie 40 ha bendro ploto bendro naudojimo žemės sklypai kartu su gatvių plotais.
Sodininkai iš bendrijos išsipirko tik 4.2 ha 68 įvairaus dydžio bendro naudojimo žemės sklypų dalis (jos ir toliau išlieka bendro naudojimo), kurias visada prižiūrėjo ir tvarkė. Tai sudaro tik apie 13 proc. nuo viso bendro naudojimo žemės ploto.
NŽT pozicija ir teisminiai ginčai
Apygardos prokuratūra ir NŽT reikalauja taikyti restituciją, t.y. panaikinti visus sandorius tiek pirkimus iš Valstybės, tiek privačius sandorius ir tuo pačiu užtikrinti bendrijos bankrotą ir neišvengiamą jos likvidavimą, kadangi finansiškai nesugebės grąžinti skolų. Tačiau argi tokie ieškovų siekiai yra teisingumo ieškojimas, mūsų nuomone tai absoliučiai priešingai- tai tiesiog sąmoningas susidorojimas su bendrija pagal galimai užsakovų norus.
Pagal Žemės reformos įstatymą ir vyriausybės nutarimus, NŽT privalėjo parduoti sodininkų bendrijų nuosavybėn žemės sklypus, kurie teisės aktais priskirti sodininkų bendrijoms, neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti pvz. neparduoti. Parduodant tokius sklypus NŽT turi pareigą taikyti valstybės nustatytą pardavimo kainą, už tą kainą bendrija ir išsipirko. Mano žiniomis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsakingos tarnybos pardavinėjo žemės sklypus visoms sodininkų bendrijoms už valstybės nustatytą kainą ir tokie sandoriai nebuvo ginčijami, ir visada bendrijos disponavo savo turtu.
NŽT kaip pardavėjas turi pareigą išaiškinti visas aplinkybes, reikalingas sandorio sudarymui. Konsultacijas ir rekomendacijas dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo ir tolimesnes jos panaudojimo galimybes aiškinomės visais įmanomais ir mums prieinamais būdais.
ДАЖЕ США НЕ ВЕРЯТ, ЧТО МАКРОН ТОЛЬКО ЧТО СДЕЛАЛ ЭТО... РОССИЯ В ПАНИКЕ!
2013m. spalio 24d. NŽT organizavo Šarūno viešbutyje susitikimą su sodininkais, norėdami paaiškinti 2010-07-02d. priimto Įstatymo Nr. XI-996 reikšmę ir naudą sodininkams, kuris numatė sodininkų bendrijoms teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę. Direktorius Audrius Petkevičius patikino, kad bendrijos, įsigijusios žemę, apie tolimesnį jos panaudojimą sprendžia tiktai visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
Klaipėdos policijos komisariato istorija
Lietuvos nepriklausomybės aušroje užgimusi Klaipėdos policijos pareigūnų svajonė turėti naujus namus - šiuolaikišką komisariato pastatą - realybe tapo tik po daugiau nei 20 metų. Naujasis Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastatas pastatytas strategiškai patogioje vietoje - Kauno gatvėje. Ilgus metus Klaipėdos policijos namais buvo istorinis pastatas Jūros g. 1 - XIX amžiaus viduryje pastatytas teismas ir kalėjimas.
Pareigūnų darbo sąlygoms Jūros g. 1 esančiame pastate vis prastėjant, B. „Nuo tada, kai tapau vadovu, kasmet sausį surašydavau raštą vidaus reikalų ministrui ir policijos generaliniam komisarui. Rašiau apie pastato būklę ir prašiau spręsti problemą. Tačiau laikas vis tempėsi ir tempėsi, o problemos vis gilėjo. Vis buvo diskutuojama, ar geriau restauruoti seną pastatą, ar statyti naują. Atlikome tokią studiją, po kurios paaiškėjo, kad labai panašiai, kiek reikėtų pinigų senojo pastato rekonstrukcijai, kainuotų nauja statyba.
Klaipėdos miesto taryba 14050 kv. m ploto sklypo, esančio prie Šilutės pl. ir Kauno g. sankryžos (Kauno g. 6), detalųjį planą patvirtino 2008 m. liepos 31 dieną. Klaipėdos savivaldybė leidimą Kauno g. 6 statyti naują Klaipėdos policijos komisariato pastatą išdavė 2012 metų vasarį.
Statybos ir iššūkiai
Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pastate atsiras 525 pareigūnų darbo vietos, po korekcijos jų skaičius padidėjo. Atrodė, kad lieka tik pradėti statybas, tačiau atsirado naujų problemų, kurių esminė - pinigai. Juos itin skaičiavo Turto bankas, nes jam buvo atiduoti visi Klaipėdos policijos pastatai. Juos Turto bankas turėjo parduoti ir užgautas lėšas pastatyti naują komisariatą.
2012 metų pavasarį buvo paskelbtas konkursas išrinkti rangovą, kuris statys naujuosius Klaipėdos policijos namus. Konkurse pasiūlyta mažiausia darbų kaina viršijo 80 mln. Tada projektą nuspręsta pakoreguoti, tiksliau - jį suskirstyti dviem etapais. Pirmuoju numatyti tik komisariato pastato ir areštinės statybas o antruoju pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę (jos statybas planuojama pradėti 2021 metais - V. S). Galutinė sąmata aptirpo apie 12 mln. litų.
Komisariato pastato statybų konkursą laimėjo Panevėžio statybos trestas, kuri įsipareigojo darbus atlikti už maždaug 60 mln. Tačiau 2014 metų spalį BNS pranešė, jog „naujo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su areštine statybos brangsta daugiau nei 8,77 mln. litų, nes reikės atlikti tokios vertės papildomų darbų, kad patalpos atitiktų Policijos departamento poreikius. Statybos darbai truks 5 mėnesiais ilgiau nei planuota“.
Vykstant išskirtinio pastato statyboms, netrūko iššūkių. B. Ivanauskui dirbti naujajame Klaipėdos policijos komisariato pastate nebeteko, nes beveik keturiasdešimt metų uostamiesčio policijai atidavęs B. Ivanauskas 2014 metų sausio 31 dieną išėjo į pensiją, o statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2015 m.
Naujasis Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iškilmingai atidarytas buvo 2015 m.
Išvados
Valstybės turto valdymas Lietuvoje yra nuolatinis procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir teisės aktų interpretacijomis. Turto bankas, kaip viena iš pagrindinių institucijų, atsakingų už šį procesą, turi nuolat tobulinti savo veiklą ir ieškoti efektyvių sprendimų, kad užtikrintų efektyvų ir skaidrų valstybės turto valdymą.