Lietuviai vis labiau atranda savo šalį kaip patrauklią turizmo kryptį. Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos - bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.
Lietuvos regionų žemėlapis
Vietinio Turizmo Fenomenas
Vietinis turizmas nuolat auga. Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.
Kaimo Turizmo Sodybos - Lietuvių Traukos Centras
Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose - pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. - lietuviai.
Viena iš tokių sodybų, sulaukiančių dėmesio, yra "Tauro Ragas". Tačiau, be teigiamų atsiliepimų, pasitaiko ir incidentų, kurie gali sudrumsti poilsį.
Incidentas Raseinių Rajone
Šeštadienio rytą klaipėdietė Regina Šileikienė atvyko į sodybą Raseinių rajono Navininkų kaime. Tačiau poilsį moteriai sudrumstė į kiemą užklydęs medžiotojas. Paprašiusi pasišalinti iš privačios teritorijos, Regina sulaukė agresyviai nusiteikusio vyriškio išpuolio, pasibaigusio kraujuojančia galva - medžiotojas smogė ginklo buože. Savo istoriją Regina paviešino internete: „Šiandien, lapkričio 25 d., iš Klaipėdos atvykome pailsėti į savo sodybą Raseinių raj. Netoliese girdėjosi šunų lojimas, ir varovų šūksniai - vyko medžioklė. Medžiotojai ir varovai su šunimis vaikščiojo mano nuosavoje žemėje, visai šalia gyvenamosios teritorijos. Netrukus, apie 13:40 val. vienas ginkluotas vyras pasirodė ir sodybos kieme. Paklausus, kodėl jis vaikštinėja po nuosavą kiemą, tuo pačiu paprašius medžioti atokiau ir palikti privačią teritoriją, buvau išplūsta necenzūriniais žodžiais, pasiųsta eiti na****. Pareikšta „kur norėsiu, ten vaikščiosiu, kur norėsiu, ten medžiosiu“. Įspėjus, kad bus iškviesta policija ir pradėjus telefonu paveiksluoti mašinos numerius ir įsibrovėlį, jis pasiuto: medžioklinio ginklo buože trenkė man į galvą, bandė atimti telefoną, smūgiavo kumščiais, grasino, kad nušaus, užmuš. Išsigandusi nubėgau į namą kviestis pagalbos. Šoko būsenos kitu telefonu paskambinau sūnui, kuris iškvietė policiją ir greitąją. Užpuolikas automobiliu iškart pasišalino. Atvykus pareigūnams, grįžo ir užpuolikas - lyg niekur nieko aiškindamas, kad ieško savo šuns. Šiuo metu policijoje duoti parodymai, parašytas pareiškimas, pradėtas tyrimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykį tiria Šiaulių apskrities policija.
Pasak teisėsaugos pareigūnų, lapkričio 25 d. apie 14 val. Raseinių r., Betygalos sen., Navininkų k., 1949 m. gimęs blaivus vyras privačios valdos laukuose, konflikto metu suduodamas šautuvu, sužalojo 1960 m. gimusią moterį. Iš vyro paimtas legaliai turimas lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IZH 27. Medžiotojas po apklausos paleistas.
15min pakalbintas Betygalos seniūnaitis Rolandas Aksamitauskas taip pat nieko gero pasakyti apie šį užkietėjusį medžiotoją R.Murą negalėjo. „Jei reikės, mes ją paremsime, palaikysime. Pažįstu medžiotoją Romą. Jis išties garsėja savo nevaldomu karštakošišku charakteriu. Greitai užsidega. Buvęs kolūkio pirmininkas. Neilgai pabuvo. Vietą prarado dėl konfliktų. Ir man teko ne kartą su juo konfliktuoti. Rašo įvairiausius skundus. Piktas ant visų. Kokius skundus? Turiu gyvulių fermą, tai kartą ploviau traktoriaus ratus, nes reikėjo į namus grįžti per miestelį - nenorėjau purvinti gatvių. Tai apskundė aplinkos apsaugos agentūrai, kad teršiu gamtą. Skundė ir savivaldybei, žemėtvarkai. Jis visad tik vienas teisus. Institucijos niekad nieko blogo nerado“, - medžiotoją apibūdino seniūnaitis. Jam keista, kaip R.Muras gali medžioti, nes su viena akimi visiškai nemato. Tai - avarijos pasekmės.
„Ne vienam vietos gyventojui jis yra grasinęs, jog nušaus. Štai kartą grybautojai užklydo į jo mišką. Tai pradėjo jiems grasinti, kad nušaus. Turėtų iš jo atimti licenciją kaip medžiotojo. Ir kaip vairuotojas jis mėgsta važiuoti kelio viduriu. Nesitraukia.
Raseinių rajono tarybos narys Vaidas Kuzmarskis taip pat yra medžiotojas, tik jis priklauso medžiotojų klubui „Luknė“. Pasirodo, R.Muras taip pat yra šio klubo narys.
„Pažįstu į incidentą pakliuvusį medžiotoją. Normalus žmogus. Brandaus amžiaus. Medžioklėje labiau dalyvauja kaip varovas. Vargsta jis su savo šunimi - pirmas varymas ir pabėga. Eina, ieško, pats pasiklysta. Ir atsiranda tik vakare. Ir taip jau eilę metų. Matyt, užklydo jis pas sodybos šeimininkę šuns ieškodamas, ši kažką skaudaus turėjo pasakyti, suerzino, matyt, dėl kažko. Svarbus šuo jam. Jei visa tai tiesa, labai nemaloni istorija.
15min galiausiai pavyko susisiekti su Betygalos medžiotojų klubo pirmininku Gintautu Andzeliu. Pasak jo, ilgus metus R. Muras netgi vadovavo klubui, tačiau vėliau jį paliko dėl sveikatos problemų. „Negaliu komentuoti tos konfliktinės situacijos, nes nemačiau. Taip, šeštadienį mes išties medžiojome šalia tos moters sodybos, tačiau tikrai ne jos žemėse. Prieš keletą metų ji buvo įspėjusi mus dėl medžioklės, netgi iškvietusi policiją, tad nuo to laiko nesiartinam. Vakarykštės medžioklės metu pabėgo Romo Muro šuo. Taip dažnai jam nutinka. Klausėme, kam vis vargsta su tuo keturkoju, tačiau vis atsako, kad šis šuo jam labai svarbus. Taigi vakar jis įspėjo medžioklės vadovą, jog išvažiuoja ieškoti dingusio šuns. Matyt, užsuko beieškodamas ir į tos moters sodybą. Girdėjau jo įvykių versiją iš kitų medžioklės klubo narių. Neva tai moteris paklausė, ko jis atėjęs, ėmusi paveiksluoti. Netgi griebusi už medžioklinio ginklo. Romas Muras bandė ginklą ištraukti iš jos rankų ir betraukdamas kliudė. Pasak jo, į medžioklę šiomis dienomis 69-erių metų R.Muras praktiškai traukia dėl šuns. Ir kad pabūtų su kompanija. Mažai medžioja. „Su niekuo jis nekonfliktuoja. Pagarbą kaimynai jam jaučia. Linksmas žmogus. Muzikantas. Pagroja vis susibūrimuose akordeonu. Negalime teisti, kol neįrodyta žmogaus kaltė. Ne mes juk ginklus ir leidimus medžioklei išduodame. Ne mūsų tai sprendimas. Aišku, kurį laiką medžioti jis dabar negalės. O kai bus teisėsaugos sprendimas, tuomet ir spręsim. Jei kaltas, lai baudžia, jei ne - išteisina. Šiaip daug miškų ir žemės Romui priklauso, tad ir yra klubo nariu“, - teigė medžiotojų būrelio pirmininkas.
Paklaustas, ar klubo nariai konfliktuoja su vietiniais gyventojais, šis patikino, apie jokius konfliktus negirdėjęs - niekas į jį nesikreipęs. 15min medžiotojas Romas pateikė savo įvykių versiją: „Net nežinau, dėl ko ji įsiuto. Pavargęs nuo žiniasklaidos dėmesio vyras tikino, iki šiol nesuvokiantis, kodėl moteris jį taip užsipuolė. Teigė kreipsiąsis į advokatus. „Istorija tokia. Nuėjau ieškoti savo šuns. Nubėgo jis, matyt, kieno pėdomis per jos kiemą į mišką. Bijojau, kad neišpjautų vištų, paukščių, kadangi medžioklinis, mėgsta tokius darbus daryti. Pamačiau moterį darže. Pasisveikinau. Ji atsakė. Toli buvo ji. Vėjas pučia, nieko negirdžiu. Paklausiau, ar vištų nelaiko. Atsakė, kad ne. Einu tuomet ieškot šuns. Ir einu mašinos link. Staiga ji mane pasiveja, užstoja kelią, nupaveiksluoja. Nei aš agresyvus, nei ką. Ramus. Nustebęs, kad mane taip užsipuolė. Puolė tiesiog ant akių. Matyt, reikėjo jai kokios kibirkšties, išprovokuoti“, - savo įvykių versiją ėmė pasakoti R. Muras.
Paklaustas, kas tuomet, jei ne jis, sužalojo moterį, medžiotojas negalėjo to tiksliai pasakyti: „Kai ji puolė, užsidengiau veidą. Bijojau, kad ir antrą akį mano sužalos - vieną teturiu. Ką gali žinoti. Rankoje laikiau atlaužtą šautuvą. Kai pamačiau, kad šautuvas pagriebtas, sukausi, išplėšiau jį ir nuėjau į mašiną. Gal užkliuvo, kai griebė ginklą. Nežinau, kaip ten toliau buvo. Ji nulėkė namų link. Iš pradžių nebuvo jokio konflikto. Praėjome kokius kelis šimtus metrų. O prie mašinos, kai jau reikėjo išsiskirti, prireikė jai konflikto didelio.“ Vyras tikina Reginos nepažįstantis. Apgailestauja, jog jo niekas neįspėjo, jog tokia arši savo žemių gynėja egzistuoja. Nežinojo apie ją jis, nes seniai buvo medžiojęs. „Nemėgsta ji medžiotojų. Bet kad neparašyta niekur, jog čia jos žemės. Kur man reikėjo dėtis. Vienur tvora, kitur avietynas. Buvo keliukas, tai ir ėjau juo. Ar radau savo šuniuką? Atėjo prie policininkų. Jetus Marija, vengsiu dabar tos sodybos, apeisiu 5 km spinduliu. Ar man čia dabar reikia tokių triukšmų? Tokia gera nuotaika iki tol buvo. Šuniukas buvo radęs sužeistą stirniuką - gerą darbą padarė, kad nenugaištų“, - tikino pensininkas R. Medžiotojas dievagojosi, jog situacija jam labai nemaloni, dėl jos jis nerandantis sau vietos: jog moteris gali šitaip įsiusti be jokios priežasties. „Nesu matęs tokios piktos. Koks veidas jos buvo. Galėjo toliau sau dirbti darže. Kodėl ji mane vaikėsi? Atsivijo keliasdešimt metrų. Net išsigandau. Nesižvalgiau, ėjau sau. Gal kokį tikslą ji turėjo, gal toks verslas josios - ne pirmą kartą gal taip elgiasi“, - stebėjosi R. Muras.
Vyras medžioja jau 43-ejus metus. Po šio incidento iš jo buvo paimtas medžioklinis ginklas, tad kuriam laikui medžioklę teks pamiršti. Nebegali dėl sveikatos jis ir ūkininkauti. „Invalidas esu. Prieš 13 metų patyriau avariją. Tėvą greitoji vežė į ligoninę. Aš važiavau paskui. Buvo gruodžio 30 d. Rodos, net neslidu buvo. Staiga mašina tapo nevaldoma, nuvažiavau į medžius, apsiverčiau. Netekau akies, lūžo žandikaulis, stuburas. Išvežė į Kauną, operavo, surinko tuos kauliukus. Dar gyvas. Tai dabar ir turiu tokį atsipalaidavimą - nueinu, pabūnu medžioklėj su vyrais, pasišneku“, - liūdnai pokalbį užbaigė R.
Populiariausios Kryptys
Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus - 215 tūkst. keliautojų.
Druskininkai - populiari kryptis tarp vietinių turistų
Klaipėdos Šuolis
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje - Kaunas (+9,9 proc.), trečioje - Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiečio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.
Kauno Rajono Sėkmė
Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.)! Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.
Tauragė - Naujas Traukos Centras
Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t.y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys - sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.
Tauragės miesto šventė „Tauro ragas 2023“
Kurortų Konkurencija
Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė - 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.
Naujos Patirtys Keliaujant
Ryški tendencija - vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugumoje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės: Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose - ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune - ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas - turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.
Ekskursija Halės turgavietėje
Laukiamiausios Naujienos ir Renginiai
Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat - interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.
Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma Šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“, Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.
Andrius Rapalas: Aistra Medžioklei ir Gamtos Puoselėjimui
Andrius yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) centro revizijos komisijos narys, jaunesnysis medžioklės trofėjų ekspertas ir labai aktyvus narys. Kilęs iš Žemaitijos, ilgus metus gyveno Anglijoje, bet sugrįžo, o dabar gyvena ir dirba Vilkaviškyje. Čia ir medžioklės muziejų įkūrė, kuris tapo vietinių traukos objektu, čia vyksta ir gamtos pažinimo pamokos moksleiviams. Andrius ruošia trofėjus, mokosi taksidermijos, kolekcionuoja spąstus, porcelianą su gyvūnais, skulptūras medžioklės tematika bei knygas apie medžioklę, pučia medžioklės ragą, organizuoja medžiokles Jungtinėje Karalystėje. Medžioklė A. Rapalui - tai asmeninių ryšių su Gamta atnaujinimas ir nuolatinis atradimo džiaugsmas. „Nematau savęs be medžioklės, nematau ir medžioklės be savęs. Medžioklė užima labai svarbią vietą mano gyvenime. Medžioklė - tai ir dvasinė vertybė, ir gyvenimo būdas, ir dvasinės praktikos rūšis. Jei atsakymo paieškotume Evangelijoje, pamatytume, jog žmogui skirta valdyti visus gyvūnus ir viešpatauti gerajai Žemei. Mes tai turime suprasti kaip Dievo įgaliojimą prižiūrėti ir atsakingai naudotis Žeme su visais augalais bei gyvūnais. Medžiotojas - įgaliotas ir atsakingas asmuo. Net ir nemedžiodami mes nuolat viską stebime ir matome medžiotojo akimis. Ten pėdsakai, čia paukštis, čia - gera pieva stirninui ar elniui ir t. t., - nuoširdžiai dėstė pašnekovas ir pridūrė: - Medžioklė yra dovana, kurią reikia branginti. Ne įvykių kiekybė gyvenime svarbiausia, ne trofėjų gausa, bet tai, kas mano kaip medžiotojo galvoje įvyksta patiriant šiuos išgyvenimus medžioklėje.